Paauglystė - vienas dinamiškiausių ir sudėtingiausių žmogaus gyvenimo etapų. Šiuo laikotarpiu jaunuolis patiria ne tik staigius fizinius pokyčius, bet ir psichologinius bei socialinius iššūkius.
Fiziniai iššūkiai ir mitybos svarba
Dėl spartaus augimo, hormoninių pokyčių ir aktyvaus gyvenimo būdo, paauglių organizmas tampa ypač reiklus kokybiškam maistui ir reikalingiems mikroelementams. Paauglystėje vyksta intensyvus kaulų ir raumenų augimas, formuojasi nervų sistema, bręsta reprodukciniai organai. Visų šių procesų metu organizmui reikia žymiai daugiau energijos ir maistinių medžiagų nei įprastai.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikti tyrimai parodė, kad beveik 70% Lietuvos paauglių nesuvalgo rekomenduojamo vaisių ir daržovių kiekio. Šios medžiagos yra esminės kaulų formavimuisi. Paauglystėje kaulų masė gali padidėti net 45%, todėl pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis yra kritiškai svarbus. Paauglėms merginoms pradėjus menstruacijas, geležies poreikis ženkliai išauga. Geležies trūkumas gali sukelti anemiją, nuovargį, koncentracijos sutrikimus ir neigiamai paveikti mokymosi rezultatus.
Šie vitaminai yra būtini energijos gamybai, nervų sistemos veiklai ir psichologinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad omega-3 riebalų rūgštys gali turėti teigiamą poveikį paauglių kognityvinėms funkcijoms, emocijų reguliavimui ir net padėti sumažinti depresijos riziką.
Paauglių mityboje turėtų būti įvairių maisto produktų grupių: daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, kokybiškų baltymų ir sveikų riebalų šaltinių. Tyrimai rodo, kad paaugliai, kurie reguliariai valgo pusryčius, pasižymi geresniais kognityviniais gebėjimais ir mokymosi rezultatais. Įtraukiant paauglius į maisto planavimą ir gaminimą, galima ne tik mokyti juos sveikos mitybos principų, bet ir stiprinti šeimos ryšius. Hidratacija yra esminė geros sveikatos dalis, ypač aktyviems paaugliams. Nors visada pirmenybė turėtų būti teikiama subalansuotai mitybai, kai kuriais atvejais gali būti naudinga apsvarstyti papildomą paramą. Paauglystė - tai ypatingas laikotarpis, kai formuojasi mitybos įpročiai visam gyvenimui. Investicija į paauglių sveikatą šiandien - tai investicija į jų ateitį. Svarbiausia atminti, kad kiekvienas paauglys yra unikalus, ir jo mitybos poreikiai gali skirtis.
Pagrindiniai paauglių mitybos elementai
| Maistinė medžiaga | Svarba | Šaltiniai |
|---|---|---|
| Kalcis | Kaulų formavimasis | Pieno produktai, žuvis, žalios daržovės |
| Vitaminas D | Kalcis įsisavinimas | Riebi žuvis, kiaušiniai, saulė |
| Geležis | Energijos gamyba, deguonies pernešimas | Raudona mėsa, pupelės, špinatai |
| Omega-3 | Kognityvinės funkcijos, emocijų reguliavimas | Riebi žuvis, linų sėmenys, graikiniai riešutai |
Psichologiniai iššūkiai ir virtualios erdvės įtaka
Kalbant apie paauglių sveikatą, negalima pamiršti ir psichologinio aspekto. Tyrimai rodo, kad paauglių mitybos įpročiai dažnai susiję su jų emocine būsena. Asmens sveikatos klinikos vaikų ir paauglių medicinos psichologė, kandidatė psichoterapeutė Danguolė Švedavičienė pastebi, kad tam tikras dualizmas šiuolaikinių paauglių gyvenime egzistuoja, nes jie gyvena ir realiame pasaulyje, ir virtualioje erdvėje.
Psichologė primena, kad seniau visas bendravimas vyko gyvai arba laiškais, būdavo išlauktas, lėtesnis. Šiuo metu bendravimas yra greitas ir gausus. Net pats susitarimas dėl susitikimo dažnai būna išplečiamas, nes žmonės bendrauja iki susitikimo tiek žodžiu, tiek žinutėmis, o atvykus į susitikimo vietą: „O kur tu, aš jau čia...“.
Virtuali erdvė, pasak psichologės, gali labai šauniai papildyti santykius realybėje, jei paauglys auga jo raidai palankioje aplinkoje. „Taip pat virtuali erdvė - tobulas laiko „valgytojas“, ir paaugliams viską, t. y. „Kas vienam gali kelti teigiamų reakcijų ar jų nesukelti iš viso, kitam gali turėti neigiamų padarinių, turinčių įtakos prastesnei savijautai, emocinei būklei“, - pastebi D. Virtuali erdvė daro įtaką ir paauglių kritiniam mąstymui. Psichologės teigimu, virtualus pasaulis kiekvieno paauglio kritinį mąstymą veikia individualiai.
„Tais atvejais, kai artima aplinka nebus atlikus namų darbų mokydama vaiką naudotis šaltiniais, juos analizuoti, kai vaikas nemato tinkamo naudojimosi socialiniais tinklais pavyzdžių, su juo nediskutuojama, tikėtina, kad kritinis mąstymas bus skurdesnis, paauglys bus labiau paveikus įtaigesnei informacijai“, - teigia D. Taigi dažnu atveju sunkumų kyla, kai nuo mažens vaikas vienas paliekamas internetinėje erdvėje.
Pasak psichologės, moksliniai tyrimai rodo, kad nors ir nedideli, bet egzistuoja skirtumai tarp lyčių virtualiame gyvenime. Pastebėta, kad paauglės merginos socialinius tinklus dažniau naudoja artimiems santykiams palaikyti, dalijasi savo emocijomis, asmeniniais išgyvenimais, taip ieškodamos empatijos ir palaikymo. „Statistiškai dažniau merginos susiduria su spaudimu dėl išvaizdos. Kartais tai gali lemti valgymo sutrikimų atsiradimą, depresinę simptomatiką.
Psichologė primena, kad ribojimai tinka iki paauglystės, o paaugliui pati ribojimo sąvoka jau kelia pasipriešinimą. „Svarbu su paaugliu kalbėti apie virtualios erdvės naudą ir žalą, rekomenduojamą laiko trukmę, turinį bei gebėjimą kritiškai vertinti informaciją. Diskusijų metu būtina skatinti savistabą („Pastebėjau, kad šiandien, kai atitraukei dėmesį nuo telefono, buvai suirzęs. Ar kas nors turinyje tave suerzino?“), - pataria D.
Būtina tartis su vaiku, jį įtraukti į sprendimų paiešką. Dar patartina sugalvoti motyvacinę sistemą. Pavyzdžiui, visa šeima įsitraukia ir stebi savo laiko trukmę, praleidžiamą prie ekranų, ir dienos ar savaitės pabaigoje skiriamas koks nors prizas mažiausiai laiko virtualioje erdvėje praleidusiam asmeniui. Reikėtų tai praktikuoti apie mėnesį. „Jei paauglio virtualus gyvenimas kelia sunkumų jo kasdienėms pareigoms, socialiniams santykiams, jei sutrikęs miegas, apetitas, didesnis nuovargio lygis, jei atsiranda elgesio pokyčių, emocinių sunkumų, svarbu kreiptis specialistų pagalbos ir nelaukti sunkumų įsisenėjimo“, - ragina D.
Paauglių maištas ir tėvų vaidmuo
Pirmiausia norėtųsi nuraminti pernelyg nuogąstaujančius tėvus. Tikrai ne visi paaugliai pasižymi provokuojamu elgesiu ar išvaizda. Maištininko įvaizdis yra daugiau paauglystės mito dalis, nei reali tikrovė. Žinoma, esame linkę išskirti ryškiausius atvejus ir pagal juos daryti toli siekiančius apibendrinimus. Bet tai dar nereiškia, kad šios išvados apie jaunuolius yra teisingos. Beje, paaugliams priskiriamos ypatybės jau seniai tapusios verslo ir pramogų pasaulio taikiniu. Juk šiuolaikiniams vaikams negailima kišenpinigių. Sumaniai manipuliuojant paauglių troškimais ir įgeidžiais galima susikrauti nemažai dividendų. Tačiau vis tiek negalime kalbėti apie vieną bendrą paauglių kultūrą.
Jeigu vis dėlto mėgintume išskirti bręstančių paauglių elgsenos panašumus, pirmiausia pastebėtume veržimąsi būti savarankiškam. Nors paauglys dar ilgai išlieka priklausomas nuo suaugusiųjų, tačiau savo vidiniame pasaulyje pradeda jaustis vienvaldis šeimininkas. Suaugę patiria iššūkį ir savo gyvenimo būdui. Paaugliai linkę kritiškai vertinti vyresniųjų siūlomas vertybes, visuomenėje priimtas elgesio normas. Tarsi pro didinamąjį stiklą vertinant šalia esančių suaugusiųjų elgesį, tėvams labai sunku išlaikyti prieš tai turėtą autoritetą, tenka vis dažniau konkuruoti su kitų paaugliui reikšmingų žmonių nuomone. Beje, patys tėvai linkę įvardyti tą patį tikslą - iš savo augančių vaikų tikimasi didesnio savarankiškumo ir atsakomybės.
Pastebėta, kad palyginti su kitomis visuomenės grupėmis, paauglius auginantys tėvai pasižymi gana konservatyviomis nuostatomis dėl daugelio dalykų. Iš dalies tai atsispindi ir auklėjime, kuriam būdingas nelankstumas, vertimas besąlygiškai paklusti autoritetui. Tėvai tampa itin jautrūs natūraliam troškimui apsaugoti bręstančius vaikus nuo tokių dalykų, kaip žalingi įpročiai ar nusikalstamas elgesys. Žvelgiant per tokią prizmę pasaulis staiga tampa kupinas įvairiausių pavojų, o suaugusiems tenkanti misija - gelbėti apie grėsmę nieko nenutuokiančias atžalas. Jaunuolių elgesys gali būti prilyginamas savotiškam eksperimentavimui, kurio taikinyje atsiduria ne tik nekalti dalykai, bet ir pavojingesnė veikla. Pernelyg sergstint nuo tikrų ar įsivaizduojamų klystkelių, apribojamas natūralus vaikų augimas didesnio savarankiškumo link. Susidūrus paauglio maištingumui ir nelanksčioms suaugusiųjų nuostatoms neišvengiamai kyla didesni ar mažesni konfliktai.
Kaip ginklus tėvai dažnai naudoja reikalavimus paklusti, draudimus, bausmes, moralizavimą. Paaugliai priešinasi nepaklusnumu, visuomenėje priimtų elgesio normų atmetimu, agresijos proveržiais. Maištaujantys paaugliai jaučiasi priimti panašaus elgesio bendraamžių grupėse, kurios neretai veikia visuomenės užribyje. Tačiau beprasmis karas galų gale visus priešininkus paverčia aukomis. Tėvai tiek susipriešina su savo vaikais, kad atstatyti sugriautą emocinį ryšį tampa beveik neįmanoma. Atsispyrę pagundai bet kokia kaina ginti savo ambicijas, galime labiau suprasti jauno žmogaus poreikius, troškimus bei jų įkvėptą elgesį. Taigi prieš stodami į kovą turime gerai pažinti tai, prieš ką esame taip priešiškai nusiteikę.
Tarkime, jūsų paauglys pernelyg įjunko į kompiuterinius žaidimus. Net jeigu tūkstantį kartų prieš tai stengdavotės prievarta atplėšti jį nuo ekrano, vieną sykį atraskite kantrybės prisėsti šalia ir ramiai pasidomėkite, kuo jūsų atžalą taip traukia virtuali realybė. Tai nereiškia, kad suaugę turi išsižadėti teisėtų reikalavimų ar požiūrio į jiems svarbius dalykus. Veiksminga, kai tėvai neįkyriai padeda jaunuoliui numatyti savo elgesio pasekmes, atskleidžia gyvenimo įvairiapusiškumą. Tyrimai rodo, kad savo autoritetu sumaniai besinaudojantys tėvai sėkmingiausiai susitvarko su paauglystės keliamais iššūkiais. Galų gale geriausia žinia apie paauglystę yra ta, kad ji netrunka praeiti.
tags: #kokiems #garbingiems #ismeginimams #gali #buti #pasiruze