Kokio dydžio sklypas reikalingas namui statyti Lietuvoje?

Pastaraisiais metais nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje išgyvena pakilimą, o žemės sklypai tapo ypač paklausūs. Norint sėkmingai įgyvendinti svajonę apie nuosavą namą, labai svarbu pasirinkti tinkamą sklypą. Šiame straipsnyje aptarsime esminius aspektus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti renkantis sklypą namo statybai.

Žemės paskirtis ir naudojimo būdas

Visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį, kokia parduodamo sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis bei naudojimo būdas. Idealu, jei žemės sklypas priskiriamas kitos paskirties žemei, o naudojimo būdas yra gyvenamosios teritorijos.

Tačiau labai populiarios ir statybos žemės ūkio paskirties sklypuose. Jei naudojimo pobūdis - Mėgėjų sodų žemės sklypai, ir yra įsteigta sodų bendrija, tokiame sklype galima statyti vieną vieno buto gyvenamąjį namą su priklausiniais (garažu, ūkiniais pastatais, šiltnamiu ir pan.).

Statybos leidimo tokiame sklype galima prašyti tik gavus ūkininkavimo pradmenų kursų baigimo pažymėjimą ir savivaldybėje patvirtinus kaimo plėtros projektą. Kursus pabaigti galima per du-tris mėnesius, susitvarkyti kaimo plėtros projektą užtruks iki 8 mėnesių, dar tiek pat laiko prireiks gauti statybos leidimą, taigi statybas bus galima pradėti ne mažiau kaip po pusantrų metų.

Nuo 2017 m. statant ūkinį pastatą Lietuvoje už miesto ribų iki 80 m² arba namą sodo bendrijose iki 50 m² (nuo lapkričio 1-os d. 2024), galioja specifiniai reikalavimai, kuriuos būtina žinoti, norint tinkamai pasiruošti statybos procesui ir išvengti teisinių komplikacijų.

Reikalavimai statant ūkinį pastatą iki 80 m² arba namą sodo bendrijose iki 50 m²:

1. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, norint statyti ūkinį pastatą iki 80 m² už miesto ribų arba namą sodo bendrijose iki 50 m², statybos leidimas nereikalingas. Nors leidimas nereikalingas, būtina informuoti savivaldybės administraciją apie planuojamą statybą.
2. Svarbu įsitikinti, kad žemės sklypo paskirtis leidžia statyti norimą pastatą.
3. Vienas svarbiausių techninių reikalavimų - minimalūs atstumai nuo sklypo ribų. Pagal teisės aktus, pastatas turi būti pastatytas ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos. Jei norima statyti arčiau, reikia gauti rašytinį sutikimą iš kaimyninio sklypo savininko.
4. Projektavimo metu taip pat reikia atsižvelgti į pastato aukščio ir aukštų skaičiaus apribojimus. Lietuvoje gyvenamiesiems pastatams ir ūkiniams pastatams iki 80 m² dažniausiai taikomi apribojimai, leidžiantys statyti ne daugiau kaip vieną aukštą su mansarda.
5. Pagal naujausius reikalavimus, visi naujai statomi gyvenamieji namai Lietuvoje turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę.
6. Prieš statant pastatą svarbu įsitikinti, kad žemės sklypas turi tikslius kadastrinius matavimus.
7. Nors mažiems pastatams iki 80 m² gali būti nereikalaujamas statybos leidimas, tačiau būtina pasirūpinti inžinerinių tinklų prijungimu reikalavimais: elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų komunikacijų įrengimu.
8. Net jei pastatas mažas, jis turi atitikti tam tikrus saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.

Taip pat svarbu sužinoti, ar sklypas nepatenka į draustinių, nacionalinių ir regioninių parkų teritoriją. Draustiniuose, rezervatuose, atkuriamuosiuose sklypuose statyba nėra leidžiama, tuo tarpu nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose statyba galima, tačiau ribojama. Dažniausiai ribojamas užstatymo tankis, pastatų plotas, aukštingumas, gali būti ir estetinių reikalavimų - pavyzdžiui, leidžiama statyti tik dvišlaitį stogą, draudžiama namą dažyti ryškiomis spalvomis. Konkrečius reikalavimus reikėtų gauti iš paties parko administracijos.

Šie ribojimai, taip pat visi sklypui priklausantys tarnaujantys bei viešpataujantys servitutai nurodomi nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime bei sklypo plane - abu šiuos dokumentus galima už nedidelį mokestį gauti Registrų centre pateikus sklypo unikalųjį numerį.

Svarbu, kad išrašas būtų naujas, nes jame taip pat matosi, ar sklypas nėra areštuotas ar įkeistas. Tiesa, tai neturėtų gąsdinti, tiesiog apmokėjimas už jį vyktų kitaip, tai turėtų paaiškinti sandorį įforminsiantis notaras.

Jei sklypo planas - apytikslis, t.y. žemės sklypas turi tikslius kadastrinius matavimus.

Labai svarbu įvertinti koks kelias veda į sklypą. Atvažiuoti keliuku, vedančiu per pievą, vasarą nesudarys problemų, tačiau dar turime pavasarį ir rudenį, kai daug purvo, automobiliai klimpsta, o žiemą pasnigus irgi gali būti sudėtinga išvažiuoti. Nors savivaldybės privalo valyti visus kelius, mažesniuosius valo paskutinius - kartais sulaukti jos darbuotojų užtrunka net iki savaitės. Nusitiesti kelią kainuoja itin daug.

Labai brangiai gali kainuoti ir įsivesti elektrą. Neseniai vienas klientas vedėsi ir jam tai kainavo brangiau nei pats sklypas - apie 18.000 eurų.

Jei nėra vandentiekio ir nuotekų tinklų, tai taip pat atsieis papildomai. Įsirengti artezinį gręžinį kainuos apie 3000-4000 eurų, ir maždaug tiek pat - nuotekų valymo įrenginius.

Žinoma, labai svarbu įvertinti kurioje vietoje yra sklypas. Kuo arčiau Vilniaus ar kitų didžiųjų miestų, tuo jis bus brangesnis. Reikia apgalvoti, ar name bus gyvenama, ar jis bus skirtas tik poilsiui. Jei gyvenama - kaip toli reikės važinėti į darbą ar vežioti vaikus į mokyklą. Reikia įvertinti, kiek laiko kasdien prarasite, kiek atsieis kuras. Kai žmonės tai paskaičiuoja, dažnai būna nustebę, jog išeina žymiai daugiau, nei manė. Labai gerai, jei netoli sklypo yra visuomeninio transporto stotelė - ji tikrai pagelbės sugedus automobiliui, ar tuomet, kai žiemą sniegas bus užpustęs kelią. Taip pat jei sklypą ar namą ateityje prireiks parduoti, stotelė bus nemažas privalumas. Svarbu pastudijuoti savivaldybių bei konkrečių vietovių bendruosius planus - ar ateityje aplinkui numatoma statyti kelius, komercines zonas.

Svarbu ir sklypo reljefas - paprasčiausia ir pigiausia namą statyti lygiame sklype, o jei reljefas nelygus, reikės ieškoti tinkamų sprendimų, pavyzdžiui, įrengti cokolinį aukštą, o tai pabrangina tiek projektavimo, tiek statybos darbus.

Reikėtų apžiūrėti koks dirvožemis, pavyzdžiui, statant ant durpyno reikia į žemę leisti specialius polius, kitaip namas grims, be to tokiame name labai brangiai atsieis įsirengti rūsį, mat reikės specialių konstrukcijų ir papildomos hidroizoliacijos, kad jame nebūtų drėgmės.

Apžiūrint sklypą reikėtų įvertinti ir kaimynystę, jei yra įmanoma, susipažinti, pasišnekėti su aplinkui gyvenančiais. Galbūt šalia gyvena asocialių, girtaujančių asmenų. Daug kas į tai numoja ranka, tačiau kasdien tokia kaimynystė gali labai varginti.

Žinoma, svarbiausia - ar sklypas patinka, kelia malonias emocijas. Čia teks praleisti daug laiko, tad svarbu išsirinkti sklypą, kuris arti širdies.

Klaidų, renkantis sklypą, sąrašas

Svajonių namų galite ir neturėti, jeigu įsigysite sklypą, netinkamą nuosavo namo statyboms. Prieš perkant sklypą, reikia atkreipti dėmesį į visą sąrašą „kabliukų“, kad išleisti pinigai nebūtų išmesti į balą.

• Neįvertinamos visos galimos apsaugos zonos sklype ir, kur yra sklypas.
• Nežinoma apsaugos zonų, kurios yra nustatytos sklypui.
• Neįvertinami gaisriniai reikalavimai, kurie riboja užstatymą iki kaimyninių pastatų.
• Pirkėjai dažnai nežino ir kito reikalavimo, susijusio su gaisro gesinimu.
• Neįvertinamas pakrančių apsaugos zonų reikalavimas.
• Neatkreipiamas dėmesį, ar jame yra vandentiekio ir nuotekų sistemos, ir per kur jos eina, nes komunikacijos gali labai riboti užstatymo galimybes.
• Neįvertinamas įvažiavimas į sklypą.

Patarimai, kaip nepadaryti klaidų renkantis sklypą

Ką daryti, kad išsirinktume geriausią variantą?

• Pirmiausia reikia susirasti ir išnagrinėti teritorijos, kurioje planuojama pirkti sklypą namo statyboms, bendrąjį planą.
• Reikia įsitikinti, ar teritorija, kurioje planuojama pirkti sklypą, yra gyvenamoji, ar kažkur šalia nėra komercinės, sandėliavimo paskirties sklypų, kuriuose ateityje kaimynystėje gali atsirasti koks nors sandėlis.
• Prieš perkant sklypą reikėtų prašyti pardavėjo, kad suteiktų informacijos apie sklypo detalųjį planą.
• Reikia pasižiūrėti NT išrašą, nes jame taip pat galima rasti daug naudingos informacijos, būna aprašyti servitutai, ar tokių sklype yra, apsaugos zonas. Bet išrašas turi būti atnaujintas.

Mažiausiai „kabliukų“ atsiranda tuomet, kai sklypui yra parengtas detalusis planas.

Taip pat visada patrauklu turėti galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, vandentiekio, dujų.

Planuojant statyti nuosavą namą, vienas svarbiausių klausimų - kokio dydžio sklypo reikės? Dažnai manoma, kad namo statybos kaina priklauso tik nuo bendrojo ploto, tačiau tai nėra visai tiesa. Sklypo plotas ir jo konfigūracija turi didelės įtakos ne tik statybos kainai, bet ir galimybėms įgyvendinti norimą namo projektą.

Minimalūs sklypo dydžio reikalavimai:

Prieš perkant sklypą, svarbu pasidomėti, koks yra mažiausias leistinas sklypo dydis individualaus namo statybai. Reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės.

Lietuvoje minimalūs reikalavimai nustatyti Aplinkos ministerijos:

• Vienbučiam ar dvibučiam gyvenamajam namui skirtas sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m².
• Pasirenkant vienbučio blokuoto užstatymo tipą, kiekvienam namui skirtas sklypas (ar jo dalis) turėtų būti ne mažesnis kaip 200 m².

Šie reikalavimai galioja visoje Lietuvoje, įskaitant Vilnių.

Sklypo ypatybės, turinčios įtakos statybai:

Renkantis sklypą, reikia atkreipti dėmesį į daugybę veiksnių, kurie gali apriboti statybos galimybes:

1. Sklypo forma ir reljefas: Jeigu jums reikia greito ir pigaus sprendimo - lygus, plynas sklypas - idealus pasirinkimas. Iš kitos pusės, sklypas su ypatingu reljefu, medžiais gali pasirodyti sudėtingas, tačiau būtent tokie sklypai įkvepia išskirtinius architektūrinius sprendimus, ir rezultatas gali maloniai nustebinti.
2. Reglamentai ir apribojimai: Bet kokia veikla sklype gali būti ribojama įvairiais reglamentais. Prieš įsigyjant sklypą primygtinai rekomenduojame pasidomėti, kurie iš jų turės įtakos būsimo namo vietai ir išdėstymui sklype, leistinam namo dydžiui.
3. Atsitraukimas nuo sklypo ribų: Renkantis sklypą reikia turėti omenyje, kad namas nuo sklypo ribos privalės atsitraukti mažiausiai tris metrus. Kitu atveju turėsite gauti kaimynų sutikimą statyti namą arčiau. Tai ypatingai svarbu, jei pasirinktas sklypas nedidelis ir siauras. Reikia įvertinti, ar užteks pločio namo vidaus patogiam išplanavimui. Galite iš anksto pasikonsultuoti su architektais.
4. Komunikacijos ir tinklai: Privalumas, kai jūsų sklypą pasiekia miesto inžineriniai tinklai - vandentiekis, nuotekos, elektra, dujos, lietaus kanalizacija. Priešingu atveju teks projektuoti ir įrengti vietinius vandens ir nuotekų tinklus, atsivesti elektrą, dujas.
5. Apsaugos zonos: Apsaugos zonos gali būti inžineriniams tinklams, keliams, vandens telkiniams ir pan. Jos gali apriboti užstatymo galimybes.

Kokio dydžio sklypas galėtų būti geriausias pasirinkimas?

Jeigu žmogus nori pasistatyti vieno aukšto namą su garažu, jam reikėtų ieškoti apie 12 a sklypo. Jeigu turime 10-12 a sklypą, dažniausiai projektuojame vieno aukšto namą, normalaus dydžio kiemą. Tai yra komfortiškas variantas. Jeigu kalbant apie tankumo rodiklius, tai 12 a. sklype galima užstatyti preliminariai, jei nėra kažkokių kitokių reglamentų, kuriais būtų sumažinti tie rodikliai, 300 kv.m, tad pastatams galėtume skirti apie 280 kv.m. Tai jau yra dideli skaičiai. Dažniausiai žmonės domisi namais iki 100 kv. m, tai tokiems namams, jeigu nėra papildomų sąlygų, apribojimų, užtektų ir 8 a sklypo.

Apibendrinant: Renkantis sklypą namui statyti, svarbu atsižvelgti į minimalius reikalavimus, sklypo ypatybes, reglamentus ir apribojimus.

Namuose valdose sklypuose statybos leidimas yra būtinas tik tada, kai planuojamas pastato dydis viršija tam tikras ribas arba kai pastatas turi būti naudojamas nuolatiniam gyvenimui. Tačiau yra tam tikrų atvejų, kai galima statyti mažesnius namus ar kitus statinius be statybos leidimo, laikantis nustatytų taisyklių.

Pagal Lietuvos statybos įstatymus, gyvenamosios paskirties namas arba kitas statinys gali būti statomas namų valdos sklype be statybos leidimo, jei atitinka kelis svarbius reikalavimus. Tai leidžia statyti mažesnius, sezoninius ar pagalbinius pastatus be biurokratinių procedūrų.

Pagal galiojančius teisės aktus, namuose valdos sklype galima statyti mažesnius gyvenamuosius pastatus, kurie atitinka tam tikras ribas, nesukeliant būtinybės gauti statybos leidimą:

• Gyvenamasis namas arba vasarnamis, kurio naudingojo ploto dydis neviršija 80 m².
• Paskirtis - namas turi būti skirtas sezoniniam naudojimui.
• Žemės paskirtis - namas turi būti statomas namų valdos sklype, kuris yra skirtas gyvenamajai statybai.
• Teritorijų planavimas - statant namą arba pagalbinį pastatą, būtina įsitikinti, kad statymas atitinka vietinius teritorijų planavimo reikalavimus.

Lietuvoje, namų valdos sklypuose galima statyti gyvenamąjį namą arba ūkinį pastatą, kurio dydis neviršija 80 m² ir kuris naudojamas sezoniniam gyvenimui, be statybos leidimo. Tokie pastatai gali būti naudojami kaip vasarnamiai, poilsio nameliai ar pagalbiniai ūkiniai pastatai.

Įsigijus nuosavą namą, pirmiausia kyla klausimas - kur jį statyti. Ir nesinori permokėti.

Sklypas namų valdose:

Privalumai:

• Didesnis parduodamų sklypų pasirinkimas.
• Įvairesni sklypų dydžiai.
• Galima statyti bet kokio dydžio ir kvadratūros namus.

Trūkumai:

• Namų valdos sklypai yra vieni brangiausių rinkoje.
• Statybų leidimo gavimas.
• Išduodami tik A++ klasės namams.
• Naujiena - infrastruktūros mokestis.

Žemės sklypas soduose:

Privalumai:

• Mažesnės sklypų kainos.
• Namams iki 80m2 nereikia statybų leidimo.
• Tokiuose namuose galima komfortiškai gyventi ištisus metus.

Trūkumai:

• Sklypai dažniausiai nedideli, vos 5-6 arų.
• Dažniausiai toliau nuo miesto, todėl kiek sudėtingesnis susisiekimas.
• Statant didesnį namą, būtina įsivertinti savo finansines galimybes ir poreikius.

Ar yra skirtumas kokiame sklype statomi SIP namai? Nėra skirtumo kokiame sklype statomi SIP namai.

Kompaktiškas iki 80m2 namukas sodų bendrijos sklype. Pastatyti tokį namą nėra sunku. Svarbu bendrauti su architektais ir SIP gamintojais vienu metu. Tokiu būdu galima sutaupyti dvigubam projektavimui.

Jei sodo sklypas 335 kv.m, t.y. mažiau nei 4 a, miesto teritorijoje, tai jau čia nėra jokios galimybės teisėtai statyti gyvenamojo namo? Viskas gerai, yra galimybė statyti. Reikia pasižiūrėti lentelę, kurioje nurodyti užstatymo tankiai sklypams. Man atrodo, užstatymo tankis jūsų sklype yra 40% - pagal tai galite statyti. Bet kuriuo atveju, jums reikia pasitarti su projektuotoju, kuris projektuos namą ir derins statybos leidimą.

tags: #kokio #dydzio #sklypo #reikia #namui