Statant namą, vienas svarbiausių klausimų yra sienų storis. Kiekvienas pastatas ir vieta, kur jis yra statomas, yra unikalūs, todėl teisingai pasirinkti medžiagas ir gaminius namo statybai svarbu suvokti jų įtaką pastatui. Straipsnyje aptarsime, kokio storio sienos turėtų būti statant rąstinį namą Lietuvoje, atsižvelgiant į STR reikalavimus, šiluminę varžą ir kitus svarbius aspektus.
Rąstinio Namo Sienų Storis ir STR Reikalavimai
Klausimas: Iš kokio storio rastų reiktų statyti namą, kad nebūtų problemų su STR reikalavimais?
Techniškai skaičiuojant, 22 cm storio rąstinio namo sienos varža yra 2. Tai neatitinka STR reikalavimų, taikomų gyvenamiesiems namams, todėl namą reikėtų papildomai šiltinti. Išimtys taikomos vasarnamiams, kuriuose negyvenama ištisus metus, ir namams iki 80 m2, juos galima statyti be papildomo apšiltinimo.
Pagal STR reikalavimus reikia statyti mažiausiai iš 20 cm storio rąstų. Gyvenamajam namui užtenka 20 cm rąsto, bet STR reglamente sakoma, kad privalomas papildomas šiltinimas 10 cm, bet kiek statinių esu pastatęs, iš 20 pridavimo atvejų problemų nekilo.
Šiluminė Varža
Pagal STR reikalavimus, sienos varža turi būti ne mažiau 5 m2K/W. Vien tik rąstų siena niekada nepasieks tokios varžos, nes 20 cm rąstas nesiekia net 2 m2K/W šiluminės varžos.
20 cm storio sienų šiluminė varža 1,87, tačiau medinis namas labai gerai akumuliuoja šilumą ir 20 cm storio sienos praktiškai atitinka mūrą, kurio varža 2 ar 3 kartus didesnė, nes medinis namas daug greičiau prišyla ir lėtai atšąla.
Egidijus Karskis, UAB Kerdara teigia, kad iš kokio storio rąstų be statytumėte, vis tiek nepasieksite reikalaujamos šiluminės varžos pagal STR. Statant sodybą, kaimo verslo pastatus, vasarnamius - nėra griežtų nuostatų laikytis šiluminės varžos reikalavimų. Praktikoje priimta statytis gyvenamuosius namus renčiant 20/22 cm storio sienas, pirtis - 16/18 cm.
Dažnai pasitaiko, kad statant nekvalifikuotiems statybininkams (ypač statant iš drėgnų rąstų) rąstams išdžiuvus ir namui susėdus tarp rąstų atsiveria 1-2 cm plyšiai. Tokiu atveju tikėtis, kad namo šildymo išlaidos bus mažos, neverta.
Optimalus Rąstų Storis ir Apšiltinimas
Klausimas: Kokio storio (optimaliausias variantas) rąstai turėtų būti statant rąstinį namą Lietuvoje? Jei stačiakampis rąstas 200 mm, ar reikia papildomai šiltinti rąstinį namą?
Statomo namo rąsto storio pasirinkimas priklauso nuo konstrukcijos dydžio, architektūrinių ir projektinių sprendimų bei norimo estetinio vaizdo. Jei namas nedidelis, tinka 68 mm ar 90 mm storio rąstas, tačiau jei norima statyti didesnį namą, kuris turėtų tikro rąstinio namo išvaizdą, tada galima naudoti ir storesnį rąstą, tokiu atveju galime pasiūlyti 120, 160 mm storio rastus.
Jei norite pasiekti rąstinio namo varžą - 5, tai namą teks apšiltinti. Tačiau iš praktikos žinoma, kad pakanka stačiakampių 20 cm storio rąstų. Rąstinis namas niekada nebus „termosas“, jis gyvas, kvėpuojantis su geru mikroklimatu.
Kada Reikia Apšiltinti Rąstinį Namą?
Ar reikalingas apšiltinimas, priklauso nuo namelio paskirties ir poreikio. Jei namas yra vasarnamio tipo, apšiltinti nebūtina, bet jei jame būtų gyvenama ir kitais metų laikais, tuomet 200 mm storio rastų namą reiktų apšiltinti.
Siūlome alternatyvas, kaip pasiekti sienos varžą, kuri atitiktų STR reikalavimus. Galima projektuoti su apšildomomis sienomis, o statytis tik rąstines sienas. Pridavimo metu aiškinti, kad namas bus apšildytas po to kai susės.
Papildoma Informacija ir Patarimai
- Svarbu atsižvelgti į sienų sandarumą. Jūsų sunaudotą energijos kiekį namo šildymui lemia ne tik rąstų storis, bet ir sienų sandarumas.
- Jei neklijuotas sienojus, tai jis iš pradžių atrodo gražus, bet, kai jis pradeda trūkinėti ir vietoj 20 cm storio lieka tik 10 cm neplyšusios vietos, kyla klausimas, kam mokėti už daug, o neturėti varžos.
- Kitas klausimas, kur namas stovės - ar arti gatvės, nes medinis namas pralaidus garsui. Vieniems užtenka 18 cm, kitiems neužtenka ir 20 cm storio.
Projektuojant Pasyvius namus tokią įtaką suvokti padeda programa Pasyvaus namo planavimo paketas PHPP. Programos PHPP pagalba sukuriamas skaitmeninis pastato modelis, ko pasekoje jau ankstyvoje stadijoje galima įvertinti pasirinktų konstrukcijų, gaminių bei atskirų medžiagų įtaką metiniam pastato šildymui skirtos energijos suvartojimui.
Bendrovės „Mediniai namai“ darbuotojai pastebėjo, kad medienos kainos Europoje krenta, o Lietuvoje kyla. Priežastys gali būti įvairios - spekuliacija mediena, pokyčiai aplinkinėse rinkose, sudėtinga Lietuvos ekonominė situacija.
10 aktualių klausimų apie rąstinius namus:
- Kokie pamatai reikalingi rąstiniam namui? Tinkamiausi rąstiniam namui yra poliniai - gręžtiniai pamatai.
- Ar galima dalį namo (pvz. esančią prie terasos) statyti vien ant akmenų? Statyti terasą, sandėliuką ar pan. greta esančio rąstinio namo nepratęsiant naujų pamatų nerekomenduojama.
- Per kiek laiko sukertamas namas ceche, per kiek surenkamas objekte? 100 kv. m namas ceche rankomis sukertamas ir sumontuojamas (kontrolinis rinkimas) per dvi savaites, surenkamas objekte per 3-4 dienas.
- Ar galima langų ir durų sąsparoms naudoti metalinius vamzdžius? Mano giliu įsitikinimu metalinių vamzdžių - keturkampių, apvalių, vienokio ar kitokio metalo montuoti negalima.
- Kokio minimalaus skersmens turi būti rąstai skirti ilginiams? Šiuo atveju svarbesnis rąsto aukštis.
- Kada ir kaip turi būti šlifuojami rąstai? Jei rąstai džiovinti juos galima šlifuoti ir ceche prieš surinkimą.
- Kokie turi būti atstumai nuo karščio šaltinių rąstiniame name (kaminas, katilas, krosnelės vamzdis per sieną ir pan.) Nuo krosnelės, kuro katilo iki sienos turi būti atstumas ne mažiau 50 cm, nuo trisluoksnio kamino iki medinių konstrukcijų pakanka 5 cm.
- Ar reikia vandentiekio ir šildymo sistemos vamzdžius einančius šalia sienos įvilkti į pūsto polietileno apvalkalą? Vamzdžius esančius šalia išorinės sienos rekomenduojama šiltinti specialiais apvalkalais, kitaip vadinamais kevalais.
- Kokiu būdu įrengiamos tradicinės juodlubės? Paprastai juodlubėms įrengti naudojamos dvigubo plovimo lentos (25x150 mm) viršutinė lenta perdengia apatinę apie 5 cm.
- Kuo dengti išorės rąstus, siekiant įvengti jų papilkėjimo? Pirmiausiai medines sienas reikia prisotinti antiseptiku, apsaugančiu nuo vabzdžių, grybelio (pvz. "Beržas"), taip pat gaminamos priemonės apsaugančios nuo ugnies (pvz. "Flamasepas-2").
Dažnai tenka komentuoti rąstinių namų savininkų svarstymus apie nepakankamą rąstinio namo šilumą. Rąstinių namų gamintojai paprastai rąstinių sienų nelinkę šiltinti, tačiau senos statybos namą, itin plonų rąstų sieną galima šiltinti mineraline vata arba ekovata. Be to savininkams pageidaujant galima šiltinti ir įprastinio storio sienas. Tai galima daryti ir iš vidaus, ir iš išorės.
Šilumos izoliacinė medžiaga iš vidaus gali būti nuo 50 - 150 mm storio. Iš išorės siena šiltinama 150-250 mm storio izoliacija, paliekant tarp apdailos ir izoliacijos 20-30 cm tarpą. Šiltinti galima akmens ir stiklo vata, ekovata iš celiuliozės.
Problematiškiausios šiuo požiūriu rąstinių namų vietos yra apatinių pirmojo vainiko rąstų būklė, kampų sukirtimas, vietos esančios aukštesnėje šlaito pusėje (jei nėra tinkamo drenažo). Pirmiausia, svarbu statybos metu neužmiršti ant pamato įrengti hidroizoliacijos sluoksnį ir atriboti betono monolitą nuo rąsto. Be to, apatiniai rąstai turi būti išpjauti iš puvimui atsparios medienos ir kuo kruopščiausiai impregnuojami.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 1340 rekomenduoja vartoti nustatytus atogrąžų medžių ir jų medienos lietuviškus pavadinimus.
Ateityje norėtumėme inicijuoti diskusiją šiuo klausimu ir aptarimą pristatyti mūsų interneto svetainėje.
Apibendrinant, rąstinio namo sienų storis yra svarbus, tačiau ne vienintelis veiksnys, lemiantis namo energinį efektyvumą. Svarbu atsižvelgti į STR reikalavimus, šiluminę varžą, sienų sandarumą ir kitus aspektus. Jei planuojate statyti rąstinį namą, rekomenduojame pasikonsultuoti su specialistais, kurie padės jums pasirinkti optimalų rąstų storį ir apšiltinimo būdą.