Kokio Storio Lotai Stogui: Patarimai ir Rekomendacijos

Renkantis stogo dangą ir įrengiant stogo konstrukcijas, svarbu atsižvelgti į daugybę veiksnių, įskaitant lotų storį, šiltinimo medžiagas ir bendrą stogo sandarumą. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su stogo įrengimu ir šiltinimu, kad jūsų namas būtų jaukus, saugus ir energiškai efektyvus.

Stogo Konstrukcijos Įrengimas

Visų šlaitinių stogų montavimas prasideda nuo gegnių. Gegnynas skirtas tam, kad į laikančiąsias sienas tolygiai nukreiptų paties stogo, ant jo krentančių kritulių ir jį plėšiančio vėjo apkrovas. Daugiausia stogą spaudžia ne kas kita kaip žiemą iškritęs sniegas.

„Apkrova stogo konstrukcijoms skaičiuojama ne mažesnė kaip 600 kg/m2, - teigia „Danstemos statybos“ direktorius Edmundas Pranculis. - Jei projektuojate masyvią stogo dangą ar statote regione, kuriame iškrinta daug sniego, galima tiesiog šiek tiek tankiau įrengti gegnes. Konstrukcija pabrangsta tik pora procentų, o tvirtumas padidėja gerokai. Standartinis atstumas tarp gegnių daromas pagal labiausiai paplitusios stogų šiltinamosios medžiagos - mineralinės vatos plotį - 60 cm“.

Jei naudojama lengvesnė stogo danga - skardos lakštai, bituminės čerpės ar beasbestis šiferis, gegnes pakanka montuoti kas 90 cm. Gegnės gaminamos iš spygliuočių medienos, mat Lietuvoje šių medžių daugiausia, jų mediena mažiausiai klaiposi ir nelinkusi pūti. Kameriniu būdu mediena džiovinama iki 18-20 proc., tada dengiama antiseptikais ir antipirenais. Dažniausi gegnių matmenys - 50 × 200 ir 60 × 200 mm, jei daromi didesni atstumai - 80 × 200 mm.

Gegnės prie kraigo jungiamos varžtais, plokštelėmis arba dygiuotomis plokštelėmis -priklauso nuo stogo konstrukcijos. Tvirtinamos ir ilgasriegiais strypais, ir trapecijos formos mediniais antdėklais. Stogo apačioje gegnės remiasi į mūrtašį - horizontalų rąstą, guldomą ant sienos. Mūrtašis suvienodina apkrovą, namo sienoms perduodamą stogo konstrukcijos. Dažniausiai naudojami 150 × 150, 200 × 200 arba 150 × 200 mm matmenų rąstai.

Ilgos gegnės gali linkti, tad šiam įlinkiui sumažinti naudojamos horizontalios stygos, sukabinančios gegnių porą didžiausio galimo jų įlinkio vietoje. „Jei gegnės nepavyksta daryti ištisinės, ją galima sudurti. Sudūrimą geriau daryti ten, kur yra atrama, taip bus tvirčiau“, - pataria E. Pranculis.

Izoliacinė Plėvelė

Sumontavus gegnes, ant jų klojama izoliacinė plėvelė. Tai gali būti difuzinė plėvelė, jei stogas šiltinamas, arba priešvėjinė - jei šiltinama perdanga. Šiems darbams vertėtų nepagailėti pastangų ir pinigų, mat nuo izoliacinės plėvelės klojimo kokybės labai priklauso stogo konstrukcijos sandarumas, o kartu - ir namų šiluma bei šildymui išleidžiamų pinigų kiekis.

Jei klojate difuzinę plėvelę, įsitikinkite, kad ji pasukta drėgmei nelaidžia puse į viršų. Plėvelės tarpusavyje jungiamos su 10-15 cm užlaida, kuri būtinai suklijuojama dvipuse lipnia juosta. Kai kurios plėvelės gaminamos jau lipniu kraštu. Pasirūpinkite, kad stogo apačioje būtų paliktas pakankamo pločio plėvelės kraštas, kuris bus įleistas į pastogėje montuojamą lietlovį. Šitaip perteklinė stogo konstrukcijos drėgmė, susikondensavusi ant plėvelės, nubėgs tiesiai į lietaus vandens nuleidimo sistemą.

Rinkdamiesi difuzinę plėvelę, atkreipkite dėmesį į dvi pagrindines jos charakteristikas: plėvelės storį (gramatūrą) ir jos funkcinio sluoksnio storį. Kad ir kelių sluoksnių būtų difuzinė stogo plėvelė, kad ir kokie žodžiai būtų išsakyti jos patvarumui bei kokybei išgirti - visuomet rinkitės tą, kurios funkcinis sluoksnis yra storesnis. Ir nepamirškite kelių esminių montavimo principų: plėvelės kloti su užlaidomis, naudoti lipnias juostas visiškam sandarumui užtikrinti ir palikti bent 5 cm vėdinimo tarpą.

Grebėstai

Tolesnis veiksmas - išilginių grebėstų („makaronų“) montavimas. Jie tvirtinami išilgai stogo ant gegnių ir yra nepakeičiami dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, grebėstai užtikrina pakankamą oro cirkuliaciją po stogo danga. Be to, grebėstais suformuotas tarpas sudaro galimybę nutekėti susidariusiam kondensatui. Taigi ar rengiate čerpinį stogą ir grebėstams naudojate tašus, ar bituminį, skardinį arba kitokį lengvų dangų stogą ir naudojate lentų ar OSB plokščių paklotą, šios kartys yra būtinos.

Pagal statybos techninio reglamento reikalavimus minimalus oro tarpo dydis turi būti 20 mm, tad toks parenkamas mažiausias „makarono“ storis. Plotis nustatomas pagal gegnę ir gali būti 50-70 mm. Ant išilginių grebėstų montuojami skersiniai grebėstai, o ant jų jau klojama pati stogo danga. Iš esmės grebėstų matmenys priklauso nuo dengiamos dangos tipo, gegnių žingsnio, stogo apkrovos ir nuolydžio.

Stogo Šiltinimas

Per stogo konstrukciją patiriami vieni didžiausių šilumos nuostolių pastate, nes šiltas oras kyla į viršų, todėl stogo izoliacija turi būti ne tik efektyvi, bet ir labai sandari. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad šiltinamų stogų šilumos izoliacija ir kitos jų dalys turi būti apsaugotos nuo garinės drėgmės, išeinančios iš pastato į išorę, ir atmosferos drėgmės (lietaus, sniego ir kt.) iš išorės.

Šiltinant stogą, svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas. Šiuo metu rinkoje yra didelė gaminių pasiūla, tad derėtų atkreipti dėmesį į vatos technines charakteristikas, montavimo specifiką ar kitas svarbias detales. Tinkamai pasirinkus kokybiškas medžiagas, jos puikiai tarnaus ne vieną dešimtmetį ir tai padės sumažinti energijos suvartojimą pastatuose, apsaugos nuo drėgmės kaupimosi ar gaisro tikimybės.

Jei šildote su stiklo vata skardinį stogą be difuzinės ir garą izoliuojančios plėvelės, neišvengiamai vata drėks ir jos šiluminė varža bus nulis. Jei naudosite vatą, reikalinga sudėti tokia tvarka: Skarda > 5cm tarpas suformuotas grebėstais > difuzinė plėvelė > šilumos izoliacija su padidintu karkasu> garą izoliuojanti plėvelė > 3-5 cm oro tarpas profiliais > gipsas.

Mineralinė vata yra skirstoma į akmens vatą ir stiklo vatą. Pagrindinis skirtumas tarp akmens bei stiklo mineralinės vatos - tankis arba, kitaip tariant, gaminio svoris. Tai svarbu renkantis vatą toms vietoms, kurios bus veikiamos apkrovų. Akmens vata gali būti naudojama grindų ir perdangų, mūro, medinių karkasinių, metalinių ir gelžbetoninių sienų šiltinimui, taip pat ir šlaitinių, plokščių stogų, pirčių šiltinimui. Ją galima naudoti ir pertvarų bei perdangų garso izoliavimui.

Akmens vata gaminama iš natūralių uolienų, bazalto arba dolomito surišant pluoštą formaldehidų dervomis, ji pasižymi geromis šilumos izoliacijos savybėmis (šilumos laidumo koeficientas nuo 0,034 iki 0,045 W/mK), taip pat gera garso izoliacija. Ši vata yra nedegi ir atspari temperatūrai, net iki 1000°C, puikiai praleidžia vandens garus, todėl naudojant išorinėse sienose išvengiama drėgmės kaupimosi.

Stiklo vata šiltinamos mūro, medinių karkasinių, metalinių ir gelžbetoninių pastatų sienos. Ši vata taip pat naudojama šlaitinių stogų šiltinimui ar pertvarų ir perdangų garso izoliavimui. Stiklo vata, kaip ir akmens vata pasižymi puikiomis šilumos izoliacijos savybėmis (šilumos laidumo koeficientas nuo 0,030 iki 0,045 W/mK), gera garso izoliacija. Stiklo vata yra nedegi ir mažiau dulka nei akmens vata.

Stiklo vata turi ilgesnį plaušą nei akmens vata, todėl ji žymiai elastingesnė ir gerokai lengvesnė. Jei akmens vatos dėl trumpo plaušo nepatartina lankstyti dėl galimų lūžimų, tai stiklo vatą galėsite įsprausti ir siauras, sudėtingas konstrukcijas, nes ši vata yra ilgesnio plaušo, standesnė.

Gamintojai siūlo įvairių matmenų ir storio mineralinę vatą. Dažniausiai vatos storis gali būti 50 mm, 75 mm, 100 mm, 150 mm ir 200 mm. Priklausomai nuo gamintojo gali skirtis vatos plokštės plotis, kuris standartiškai dažniausiai būna 565 mm arba 610 mm.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad montuojant minkštą mineralinę vatą, jos reikia dėti maždaug 3 proc. daugiau nei konstrukcijos plotis. Pavyzdžiui, jei atstumas tarp profilių yra 600 mm, vatos plokštės plotis turi būti 610 mm, nes neteisingai sumontavus vatą, ji gali sukristi.

Mineralinė vata gali būti rulonuose arba plokštėmis, tad kurią pasirinkti? Vatos plokštes galima naudoti kaip universalią izoliaciją - perdangų, šlaitinių stogų, vidinių bei išorinių sienų ir lengvų rėminių konstrukcijų izoliavimui. Ruloninė vata - tai specialiai šlaitiniams stogams bei karkasinėms sienoms skirtas produktas. Ši vata naudojama tais atvejais, kuomet konstrukcijos atstumai yra labai skirtingi. Tokiu atveju iš ruloninės vatos ilgio galima atpjauti reikiamų matmenų vatos atraižą.

Ekovata - tai termoizoliacinė medžiaga iš celiuliozės, naudojama pastatų konstrukcijoms apšiltinti. Ekovata laikoma viena ekologiškiausių termoizoliacinių medžiagų, kuri nedaro jokio neigiamo poveikio aplinkai ar žmogaus sveikatai. Lietuvoje pagaminta celiuliozinė termoizoliacinė medžiaga naudojama naujų ir renovuojamų pastatų konstrukcijoms apšiltinti, gaunama celiuliozės pluoštą, gautą iš perdirbtos makulatūros, sumaišant su nelakiomis organinėmis medžiagomis. Ekovata pasižymi geromis termoizoliacinėmis, garso sulaikymo savybėmis, yra nedegi, biologiškai atspari ir ilgaamžė.

Kaip ir ekovata, yra ir dar viena biri vata Knauf SUPAFIL. Ji pagaminta nenaudojant jokių rišiklių. Mineralinė vata skirta šilumos (0,037 W/mK) bei garso izoliacijai, pasižymi dideliu atsparumu ugniai (A1 klasė). Ši pučiama vata gali būti naudojama įvairiose vietose, nuo negyvenamų palėpių perdangų, karkasinių konstrukcijų medinių sienų, išorinių sienų su oro tarpu arba šlaitinių stogų. Svarbu, kad vatos neveiktų apkrovos.

Dar vienas ekologiškas pasirinkimas, tai vata pagaminta pagal ECOSE® technologiją, kuomet nenaudojama fenolio ir formaldehido, o chemines medžiagas pakeitė natūralios žaliavos iš gamtos. Gaminant mineralinę vatą pagal ECOSE® technologiją, suvartojama iki 70% mažiau energijos, palyginus su tradiciniu gamybos metodu kai yra naudojami formaldehidai. Tokia vata dėl biologinio rišiklio stiprumo yra labai patvari. Visi pagal ECOSE® technologiją pagaminti gaminiai atitinka aukščiausius galimus patalpų oro kokybės standartus.

Pasirinkus mineralinę vatą, pastate bus jauku, saugu ir ekonomiška. Šis izoliacijos sprendimas yra atsparus drėgmei ir patikimai ją sulaiko. Mineralinę vatą išgauname iš itin aukštoje (net 1600 °C) temperatūroje išlydytų uolienų, todėl ji atspari karščiui. Gana svarbi mineralinės vatos savybė - puiki drėgmės izoliacija, todėl galite drąsiai naudoti ją net toje aplinkoje, kurioje yra nuolatinis vandens poveikis. Tai atspari ugniai, drėgmei medžiaga, kuri yra pakankamai tanki, kad apsaugotų nuo šalčio patekimo, geba atlaikyti aukštą temperatūrą ir kitus atmosferos išbandymus. Taip pat pasirinkus šią medžiagą, turėsite gerą triukšmo izoliaciją, todėl namuose bus pastebimai tyliau.

FF-PIR plokštės turi aliuminio folijos sluoksnį, kuris užtikrina sandarumą ir garų barjerą. Plokštės yra itin efektyvios (λD - 0,022 W/mK), todėl maksimaliai sumažinamas konstrukcijos storis. Jos pakankamai kietos, tad karkasą galima montuoti ant plokščių, prisukant jį prie gegnių apačios. Apačioje pritvirtinti tąšai tarnauja kaip karkasas, prie kurio galima tvirtinti bet kokias apdailines plokštes: gipso kartoną, dailylentes ar pan.

FF-PIR plokščių montavimo etapai:

1. Sumontuojamos gegnės, įrengiamas difuzinis sluoksnis ir grebėstai.
2. Plokščių sujungimo vieta užpurškiama poliuretano klijais ar sandarinimo hermetiku, tuomet dedama kita plokštė.
3. Ant FF-PIR plokščių montuojami mediniai ar metaliniai karkaso elementai.

Jei norite visiško sandarumo ir atsparumo drėgmei, naudokite didesnio tankio 50-60 kg/m3 uždarų porų purškiamą putų poliuretaną.

Medinei stogo konstrukcijai naudokite uždarų porų poliuretaną, jis savo savybių nepakeis, tol kol stovės jūsų namas. Vatos efektyvus veikimas penki, maks septyni metai, vėliau pradėsite gauti didesnes sąskaitas už pastatų išlaikymą, o po 10 metų darysite remontą.

Ekovata sėkmingai sugeria drėgmę ir jei nenaudosite difuzinės iš viršaus ir garo izoliuojančios plėvelės iš apačios, supūdysite savo stogą. Be garo izoliuojančios plėvelės name susidarę vandens garai skverbsis per šią maltą makulatūrą, susidurs su minusine paviršiaus temperatūra ir sėkmingai kondensuosis dėl susidariusio rasos taško. Jei norite geriausio stogo naudokite uždarų porų poliuretaną, tada tikrai plėvelių nereikės, užtikrinsite puikią šiluminę, hidro ir akustinę izoliaciją, sustiprinsite stogo konstrukciją 2,5 karto.

Minimali šiltinamo paviršiaus temperatūra turi būti +5C, paviršiai sausi ir nedulkėti, medienos santykinis drėgnumas ne daugiau 19%. Dirbant žemesnėse temperatūrose nebus garantuotas geras poliuretano sukibimas su šiltinamu paviršiumi, įtakos tiek santykinė drėgmė, tiek ir apšerkšniję paviršiai. Kuo žemesnė temperatūra, tuo didesnės poliuretano sąnaudos.

Jei norite, kad pamatas būtų apšiltintas ir apsaugotas nuo drėgmės, geriausias variantas naudoti uždarų porų poliuretaną 80mm užpurškiant. Gylis - Lietuvoje smėlio įšalo zona 1,2 m, jei molis ar priemolis - 1,5 m. Membranos šiuo atveju nereikės.

Jei norėtumėte samdyti įmonę apšildyti tik vonią, manau, kad užsakymas bus per mažas. Dėl kelių m2 niekas neatvyks. Kitas variantas - internetu užsisakyti žemo slėgio 2 komponentų poliuretano rinkinį ir išsipurkšti patiems.

Tokį sumuštinį, kaip aprašėte galima daryti, bet tai atlikti turi viena įmonė. Turėkite omeny, kad atviros putos labiau skirtos vidinių pertvarų akustikai mažinti, o uždarų porų poliuretanas - šiluminei, hidro ir akustinei izoliacijai.

Dėl esančios didelės oro santykinės drėgmės 80-84%, netikslinga apšildyti vata, jei namas nešildomas. Jei neįtikina, atneškit popieriaus lapą ir palikit name dienai. Popieriaus įgeriamumas parodys kas bus su jūsų vata. Geresnis pasirinkimas būtų užpūsti uždarų porų poliuretanu. Nebus galvos skausmo dėl susidarančio kondensato, tol kol stovės pastatas. Tai sandariausia, šilumą laikanti, hidroizoliuojanti ir garsą izoliuojanti medžiaga.

Esant klausimui Tarp stogo santvarų centrų yra 900mm, stogo nuolydis 20 laipsnių. Ar yra skirtumas kokio storio ir pločio grebėstus rinktis, jeigu stogo danga bus skardinė - modulinės čerpės? Komentarai: 900mm tarpas yra per didelis standartiniams grebėstams. Siūlyčiau dėti 50x70: taip daroma ne dėl dangos svorio, o dėl sniego svorio žiemą.

Siūlau nedėti juodos spalvos difuzinės plėvelės, nes po skarda vasarą būna labai aukšta temperatūra ir plėvelė greičiau sudulija (trumpiau tarnauja). Difuzinė plėvelė ne mažiau kaip 160 gr, nuo to priklauso stogo ilgaamžiškumas.

OSB Plokštės Stogui

OSB plokštės - tvirta ir universali medžiaga, kurią daugelis meistrų rekomenduoja grindų, sienų ir stogo konstrukcijų įrengimui. Pirmoji dilema, su kuria susiduriama ruošiantis montuoti OSB plokštes - medžiagų pasirinkimas ir kokybė. Įrengiant grindis, sienas, stogą svarbu rinktis aukštos kokybės medžiagas. OSB - ne išimtis. Svarbu atkreipti dėmesį į plokščių rūšį.

OSB 3 - bene populiariausias pasirinkimas statybų, remonto darbams. OSB 4 - rekomenduojamos naudoti nešančiose konstrukcijose, kai yra didesnis krūvis, spaudimas. Grindims rekomenduojame naudoti OSB 3 plokštes. Jas galima kloti ant konstrukcinio sluoksnio (pavyzdžiui, betono dangos), tačiau dažniausiai jos dedamos ant medinių grindų lagių (dar vadinamų gulekšnėmis). Būtent pagal tarpus tarp gulekšnių parenkamas plokščių storis.

Pavyzdžiui, kai tarpas yra 400 mm, rekomenduojamas OSB plokščių storis yra 15 - 18 mm. Esant 50 cm tarpui, naudokite 18 - 22 mm plokštes, o 60 cm tarpui geriausias variantas yra 22 - 25 mm storio plokštės. Įrengiant sienų konstrukcijas, OSB plokštes galima montuoti skirtingomis pozicijomis: vertikaliai ir horizontaliai. Renkantis OSB plokštę sienai, svarbu atsakingai parinkti jos tipą ir storį. Tvirtinant plokštes prie sienos, naudokite suktas arba įpjautines vinis.

Stogui verta rinktis OSB 4 plokštes. Jas montuokite tik gerai apžiūrėję stogo konstrukcijų padėtį. Įvertinkite, kokioje pozicijoje yra gegnės. Jos turėtų būti lygios, tiesios, vienoje ašyje. Plokštes montuokite tik esant sausiems orams: jos turi būti visiškai sausos. Tokios jos ir turėtų išlikti iki kol stogas bus padengtas galutine danga. Dėl drėgmės poveikio nukenčia OSB plokščių apsauginės savybės, gali pakisti jų storis. OSB plokštes klokite užrašais į apačią. Jų ilgoji kraštinė turi eiti statmenai gegnėms, o ties plokščių trumpųjų galų sujungimais turi būti dedamos atramos.

OSB Plokščių Privalumai

• Tvirta, patvari ir tinkanti vidutinio drėgnumo sąlygoms plokštė, puikiai tinkanti grindims, sienoms ir stogams dengti.
• Puikus izoliatorius ir gali padėti sumažinti energijos sąnaudas.
• Su OSB3 plokšte paprasta dirbti, ją galima pjauti, gręžti, prikalti vinis ar prisukti, neskeliant.
• Puikus kokybės ir kainos santykis - universali ir kokybiška plokštė, kurią galima naudoti įvairioms reikmėms ir jos kaina mažesnė už analogiškus produktus (pvz. fanerą).
• Plokštės gaminamos standartinių matmenų - vienodo dydžio ir storio, todėl su jomis dirbti lengviau, nei su mediena.
• OSB3 plokštės pasižymi geru stiprumo ir svorio santykiu, todėl idealiai tinka projektams, kuriems reikalinga tvirta, bet lengva medžiaga.

Geotekstilė

Geotekstilė - tai tvirta, vandenį praleidžianti neaustinė ar austinė medžiaga, skirianti sluoksnius ir stabdanti dirvos bei piktžolių maišymąsi su skaldos / akmenukų sluoksniais.

• Neaustinė (needle-punched) - dažniausia kiemų ir takų medžiaga.
• Ar juoda geotekstilė geriau stabdo piktžoles? Taip - mažiau praleidžia šviesos, todėl su mulču / skalda efektyviau riboja dygimą.
• Ar geotekstilė praleidžia vandenį? Taip, neaustinė geotekstilė vandenį filtruoja, saugo nuo užmirkimo ir sluoksnių maišymosi.

Kaip teisingai kloti geotekstilę:

1. Nuimkite velėną ir 10-15 cm viršutinio sluoksnio, pašalinkite šaknis/akmenis.
2. Išlyginkite ir sutankinkite gruntą (kad danga nejudėtų).
3. Perdengimai: bent 15-20 cm (kelio pagrindams - iki 30-50 cm, jei gruntas silpnas).
4. Uždengimas: iškart užpilkite smėliu/žvyru/skalda/mulču - geotekstilė neturi likti atvira saulės UV.

Kad geotekstilė neslinktų ir neatsidarytų perdengimai iki kol užpilsite užpilu (smėliu, žvyru, skalda ar mulčiu), ją rekomenduojama prismeigti. Perdengimas - ne mažiau 15-20 cm (silpnam gruntui 30-50 cm).

Kur geotekstilė pasiteisina labiausiai:

• Aplink augalus po akmenukais / mulču. Mažina piktžolių dygimą, laiko drėgmę, atsikiria nuo dirvos.
• Drenažo tranšėjose. Praleidžia vandenį, neleidžia smulkiam gruntui užnešti drenažo užpildo ir vamzdžių.
• Takams, keliukams, įvažiavimams. Stabilizuoja pagrindą, mažina grunto maišymąsi, saugo nuo „bangavimo“.
• Tvenkinių dugnui ir šlaitams. Apsaugo plėvelę nuo šaknų/akmenų, padeda formuoti šlaitus.
• Plokštiems stogams / pamatams.

Šiame straipsnyje aptarėme svarbiausius aspektus, susijusius su stogo įrengimu ir šiltinimu. Tinkamai pasirinkus medžiagas ir laikantis montavimo rekomendacijų, galėsite sukurti patikimą, šiltą ir ilgaamžį stogą savo namams.

tags: #kokio #storumo #lotai #turi #buti #stogui