Kaip pasirinkti tinkamo svorio plūdę pagal žuvį?

Plūdinė žvejyba pavasarį - tai vienas iš maloniausių ir efektyviausių būdų pradėti sezoną. Tirpstant ledui ir kylant vandens temperatūrai, žuvys pradeda ieškoti maisto sekliuose, ramiuose vandenyse, o plūdinė sistema leidžia švelniai ir tiksliai pateikti masalą.

Šiame straipsnyje aptarsime, ką turi žinoti plūdinės žūklės entuziastas pavasarį, kokia įranga tinkamiausia ir kokius masalus verta naudoti, atsižvelgiant į žūklės sąlygas, žuvies rūšį ir metų laiką.

Kodėl verta rinktis plūdinę žvejybą pavasarį?

• Leidžia žvejoti net labai atsargias žuvis (karšius, plakį, kuojas)
• Galima žvejoti tiek nuo kranto, tiek nuo liepto
• Paprasta įranga ir nedidelės sąnaudos
• Tikslus masalo pateikimas - ypač svarbu vėsų pavasarį

Kada prasideda geras kibimas?

• Balandžio vidurys - gegužė - idealus metas
• Kai vanduo įšyla iki 8-12 °C
• Geriausias kibimas: anksti ryte (5-9 val.) ir vakare (17-21 val.)
• Po šilto lietaus arba debesuotos, ramios dienos

Kokias žuvis galima gaudyti plūdine pavasarį?

• Karšiai
• Kuojos
• Plakiai
• Lynai
• Raudės
• Net ešeriai mažais masalais

Kokios vietos geriausios?

• Seklios įlankos, kur greitai šyla vanduo
• Prie nendrių, žolės, meldų
• Užutėkiai, kur nėra stiprios srovės
• Šalia lieptų, šlaitų, žolių kraštų

✅ Venkite gilių vietų ar stiprios srovės - žuvys laikosi arčiau kranto.

Kokią įrangą naudoti plūdinei žvejybai pavasarį?

Meškerė:

• Ilgis: 4-6 m teleskopinė arba match tipo
• Elastinga, bet pakankamai tvirta

Valas:

• Pagrindinis: 0.14-0.18 mm monofilamentinis
• Pavadėlis: 0.10-0.14 mm, ~20-30 cm

Kabliukas:

• Nr. 10-14

Su paprasta įranga, geru masalu ir šiek tiek kantrybės - gali pagauti gražių karšių, kuojų ar lynų net pirmą kartą išėjęs į krantą.

Plūdės pasirinkimas

Pirmosios pavasarinės žūklės plūdine paprastai pradedamos nedidelėse upėse, upeliuose, užliejamose senvagėse, mažesniuose stovinčio vandens telkiniuose. Ten vanduo yra šilčiausias ir būtent tokiose vietose po žiemos atkutusios žuvys aktyviau ieško maisto. Kita vertus, artėja nerštas, todėl kuojos, plakiai, meknės ir kitos žvynuotosios laikosi arčiau būsimų nerštaviečių.

Tokių plūdžių taip pat būna galybė modelių, paties įvairiausio plūdrumo. Kur kokią pasirinkti, diktuoja žūklės sąlygos. Upėje, kur tėkmė bus dar palyginti greita, žuvauju su 5-8 g arba net sunkesne plūde, o tvenkiniuose, kai uždaromos vandens nuleidimo turbinos ir tėkmė sulėtėja iki minimalios, galima imti vos 2-3 g plūdes.

Kitas ne mažiau svarbus aspektas bus žūklavietės gylis. Jis svarbesnis tvenkiniuose, nes upėse gelmė nebus labai didelė. Šiuose telkiniuose, jei žvejosime 8-10 m gelmėje, taip pat teks rinktis sunkesnes plūdes, šiuo atveju jos bus tokios pat kaip ir upėse.

Plūdės skirstomos į srovines ir skirtas žvejybai stovinčiame vandenyje, dar yra plūdės skirtos žvejybai gyva žuvele.

Srovinės plūdės gali turėti šias korpuso formas: alyvuogės, rutulio, lašo, apversto lašo, verpstės, ištęstos verpstės ir gali būti plokščios.

• Alyvuogės tipo plūdės vadinamos universaliosiomis, tai rodo, kad jos gali būti naudojamos įvairiomis žvejybos sąlygomis, jos yra labai stabilios banguojant. Tinka žvejybai vidutinio stiprumo srovėje ir stovinčiame vandenyje.
• Rutulio formos plūdės pagal savo savybes niekuo nesiskiria nuo ankstesnių, stabilios vėjuotu oru.
• Lašo formos plūdėse svorio centras šiek tiek paslinktas žemyn, todėl ji tampa stabilesne kai vandens paviršiuje yra bangavimas. Jomis galima žvejoti tvenkiniuose ir ežeruose įvairiame gylyje ir ramios tėkmės srovėje.
• Apversto lašo formos plūde galima žvejoti srovėje, dideliame gylyje (daugiau nei 3-jų metrų).
• Verpstės pavidalo plūde patogiau žvejoti stovinčiame vandenyje, iki 3 metrų gylio. Plūdė yra gana jautri ir gerai užsirekomendavus žvejojant atsargią žuvį.
• Pieštuko formos - labai paprasta forma leidžia ją naudoti ramiu oru tvenkiniuose ir ežeruose, kur gylis nėra didesnis nei 2 metrai.
• Plokščia plūdė - viena stabiliausių plūdžių, kai žvejojama srovėje. Ši plūdė yra panaši į diską, ant kurio pritvirtinta antena palinkusi 45 laipsnių kampu, plūdė turi ilga kykį.

Žvejojant match metodu dažnai reikia atlikti maksimaliai tolimus, ilgus metimus. Ilgi metimai leidžia pasiekti ir sugauti dideles žuvis kurios laiksi gylyje ir tam tikru atstumu nuo kranto. Šio tipo žvejybai buvo sukurtos specialios „Wagler“ tipo plūdės, turinčios vieną tvirtinimo tašką. „Wagler‘iai“ turi geresnį plūdrumą ir, norint juos normaliai subalansuti, reikalingas didesnis pasunkinimas, o tai, savo ruožtu leidžia užmesti sistemėlę didesniu atstumu.

Visų dizainų plūdės ženklinamos skaitmeniniu ženklu, nurodančiu pačios plūdės keliamąją galią ir pasunkinimo svorį kuris reikalingas plūdės subalansavimui.

Plūdės forma labai įtakoja užmetimo nuotolį, kuo didesnis jos skerspjūvio plotas, tuo sunkiau ją užmesti dideliu atstumu, paprastai cigaro formos plūdės skrenda toliausiai.

Plūdės svoris neigiamai veikia jos jautrumą, norėdami užmesti plūdę su sistemėle toli, turite padidinti jo svorį, o tai neigiamai veikia jos jautrumą, tokiu atveju reikia ieškoti „aukso“ vidurio.

Jei žvejojate srovėje naudokite žvejybai srovėje skirtą plūdę, jei tai paprasta žvejyba prie ežero ar tvenkinio tam tiks visiškai kitokio tipo plūdė skirta žvejybai stovinčiame vandenyje ir jei tai yra tolimo užmetimo „Match“ žvejyba, tai, be abejo, rinkitės kokybišką „Wagler“ plūdę. Jei atsižvelgsite į visus išvardintus niuansus ir nusipirksite plūdę atitinkančią šiuos reikalavimus, tada žvejyba bus produktyvi, o laimikis - gausus.

Svarelių išdėstymas

Svarelių dydžių ir formų įvairovė leidžia plūdininkui komponuoti daugybę svarelių išdėstymo variantų, tačiau ne visi jie būna vykę arba atitinka meškeriojimo sąlygas.

Nuo tėkmės stiprumo (masalas turi nugrimzti pakankamai greitai, o ne vien tiksliai, kur reikia) upėje ar kanale priklauso, kokios formos svareliai optimaliausiai atitiks situaciją ir kokia tinkamiausia jų išdėstymo shema. Meškeriojant tėkmėje taipogi svarbi, pasirenkant svarelių išdėstymo schemą, ir plūdės forma bei tipas.

Meškeriojant vandens telkinyje su lėta tėkme masalas dažniausiai užmetamas palyginti giliose vietose, todėl naudojamos nemažą keliamąją galią turinčios slankiosios plūdės, pritaikytos meškeriojimui tėkmėje. Su tokiomis plūdėmis derinami masyvūs lašo formos svareliai, kurių pozicija fiksuojama nedideliu šratelio formos svareliu ir būna ne arčiau kaip per 0,5 m nuo masalo.

Jei meškeriojama lėtoje tėkmėje stop&go metodu, naudojami mažo skersmens, tačiau ilgi lašo formos svareliai.

Meškeriojimui stiprioje tėkmėje pastaruoju metu naudojamos plokščios trikampio arba disko formos plūdės, nes jos patiria mažesnį vandens pasipriešinimą nei apvalios formos plūdės, skirtos meškeriojimui tėkmėje. Ypatinga plūdžių forma, suprantama, kelia ir tam tikrus reikalavimus svarelių formai. Su plokščiomis plūdėmis geriausiai derinasi šrato formos svareliai su kiauryme. Tokių svarelių išdėstymo ir tvirtinimo schema gana paprasta.

Populiariausia svarelių išdėstymo schema meškeriojimui ežere ar tvenkinyje - svarelių virtinė. Svareliai gali būti šratelio arba alyvuogės formos. Tokia svarelių išdėstymo schema naudojama meškeriojant nejudamai tvirtinamomis bei slankiosiomis plūdėmis ir skirta užmesti masalą artimas ir vidutinės distancijas. Svarelių virtinė užtikrina jautrų kibimo fiksavimą.

Iš kokio skaičiaus svarelių turi susidaryti optimali virtinė? Ne mažiau kaip trijų. Paprastai meškeriojant seklioje vietoje tokio svarelių skaičiaus pakanka. Virtinei suformuoti dažniausiai naudojami vienodos masės svareliai, o jų skaičius nustatomas, plūdės keliamąją galią, išreikštą gramais, dalinant iš svarelio masės.

Jei žuvys kimba ne priedugnėje, o vandens storymėje, pagrindinę svarelių virtinės masę turi sudaryti šrateliai, esantys virtinės viršuje, o apatinė susidėti iš smulkesnių šratelių, tarp kurių tarpai žymiai didesni nei tarp stambesnių svarelių. Tada masalas grimzta ypač lėtai ir žuvys spėja jį aptikti nepasiekusį dugno.

Kai meškeriojama didesnėje nei vidutinė gelmėje, o masalą reikia užmesti gana toli, su vandens telkiniams be tėkmės skirtomis plūdėmis derinamas mažo skersmens labai ištįsusio lašo formos svarelis su kiauryme. Jis užveriamas ant valo ir fiksuojamas 2 (0,1-0,2 g) šrateliais, tvirtinamais žemiau „ištįsusio lašo“. Tarp šratelių 3-4 cm atstumas.

Svarelių išdėstymo schema daugiausiai problemų kelia, kai reikia naudoti šratelių virtinę, o masalą užmesti toli. Ir ypač tai neparanku, kai naudojama slankioji arba waggler plūdė. Kad taip neatsitiktų svarelius-šratelius rekomenduojama išdėstyti pagal schemą, kuri vadinama „žiurkės uodega“. Joje nieko sudėtingo: pirmasis virtinės svarelis - masyviausias ir didžiausio skersmens, o likusieji rikiuojami pagal skersmenį. Gale - mažiausias svarelis.

Plūdės sandara

Bet kurios plūdės pagrindas yra korpusas, pagamintas iš lengvos medžiagos, užtikrinančios jos plūdrumą. Tai gali būti balsa ar bet kokia kita medžiaga, lengvesnė už vandenį.

Norint užtikrinti, kad plūdė „stovėtų“ vertikaliai vandenyje ir nuolat išliktų tokioje padėtyje, ji turi kylį, pagamintą iš sunkesnių medžiagų, kurios skęsta vandenyje.

Antena yra kibimo signalizacijos įtaisas, ji gali būti pagaminta iš bet kokių medžiagų. Pagrindinis antenos reikalavimas yra būti matomai tam tikru atstumu nuo žvejo. Paprastai antena dažoma ryškiomis spalvomis.

Norint pritvirtinti plūdę prie pagrindinio meškerės valo, ji fiksuojama kembrikais arba silikoniniais žiedeliais. Plūdė, atsižvelgiant į jos tipą ir paskirtį gali būti tvirtinama viename arba dviejuose ar trijuose taškuose.

Pagrindiniai patarimai renkantis plūdę:

• Atsižvelkite į žūklės vietos gylį ir srovės stiprumą.
• Pasirinkite plūdę, atitinkančią žuvies rūšį, kurią norite sugauti.
• Eksperimentuokite su skirtingais svarelių išdėstymo variantais, kad rastumėte tinkamiausią.

Tinkamai parinkta plūdė ir svarelių išdėstymas padės jums sėkmingai žvejoti ir mėgautis puikiu laimikiu!

Plūdžių tipai ir jų pritaikymas

tags: #kokio #svorio #plude #turi #buti