Moters teisės pasaulyje: nuo istorijos iki šių dienų iššūkių

Moters teisės - tai bendrosios žmogaus teisės ir laisvės, kurias lemia moterų biologinės ypatybės, socialinio ir šeimos statuso specifika. Istoriškai susiklostė, kad aktyviausiai moterų teisių klausimus kelia anglosaksiškų kraštų moterys, čia anksčiau susirūpinta ir kitomis gyvenimo sritimis. Daugumoje pasaulio kultūrų nuo rašytinės istorijos pradžios natūralia buvo laikoma patriarchalinė visuomenės struktūra, moters socialinis statusas buvo žemesnis nei vyro.

Ši nuostata keitėsi pamažu, įvairiuose kraštuose nevienodai, ją paveikė Švietimo epochos filosofija, pramonės perversmas, moterų teisių judėjimas (feminizmas) ir kiti veiksniai. Moters vaidmuo visuomenėje ypač permąstytas 19-20 amžiuje, kai dėl pramonės perversmo daug moterų tapo samdomąja darbo jėga, o per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus joms teko imtis tradiciškai vyriškos veiklos. Pažvelkime į moterų teisių raidą istoriniu aspektu ir dabartinę situaciją skirtinguose pasaulio regionuose.

Moterų procentas nacionaliniuose parlamentuose (Šaltinis: Wikipedia)

Feminizmo judėjimas ir jo bangos

Feminizmas - judėjimas, siekiantis gerinti moterų padėtį visuomenėje. Jo atstovai rūpinasi, kad mažėtų atskirtis tarp moterų ir vyrų uždarbio, taip pat bando gerinti moters padėtį politikoje ir laužyti nusistovėjusius stereotipus. Feministiniai judėjimai: nuo lengvų iki pačių radikaliausių. Radikalios feministės nusiteikusios prieš vyrus ir yra įsitikinusios, jog didžiausia šių laikų problema - kapitalistinė sistema, paremta patriarchato valdymu. Šios feministės trokšta pakeisti vyrų ir moterų santykius, joms neegzistuoja lyčių skirtumai, o kvotos ir draudimai - vienas iš būdų įgyvendinti siekius.

• Pirmoji feminizmo banga pasaulį užplūdo XIX amžiaus viduryje. Pirmosios feminizmo bangos atstovės buvo vadinamos sufražistėmis ir siekė, jog moterims, kaip ir vyrams būtų užtikrinta balsavimo teisė.
• Antroji feminizmo banga užgimė 7-tame dešimtmetyje. Tuomet moterys siekė pokyčių socialiniuose santykiuose, jų netenkino šeimos modelis, paremtas dirbančio, šeimą išlaikančio vyro ir namų šeimininkės, vaikais ir buitimi besirūpinančios moters santykiais.
• Trečioji feminizmo banga aktyviai kovoja prieš moterų išnaudojimą ir seksualizavimą, “metoo” judėjimas neatsiejamas nuo feministinės veiklos.

Įveikti vis dar gajus, moterų padėtį visuomenėje ribojančius, moteriškąją lytį engiančius stereotipus - vienas iš svarbiausių šių dienų feminisčių siekių.

Moterų teisės skirtinguose pasaulio regionuose

Jei Europoje feministės kovoja prieš stereotipus, tai Azijos ir Afrikos kraštuose moterims tenka priešintis akivaizdiems žmogaus teisių pažeidimams. Akyse aptemsta išgirdus, kaip įvairiuose pasaulio kraštuose yra diskriminuojamos moterys, pažeidinėjamos jų teisės ir kokie ryškūs vyrų ir moterų padėties skirtumai. Deja, aktyviausios feministės Europoje, Amerikoje - Vakarų pasaulyje, o moterys labiausiai engiamos, jų teisės varžomos Rytų kraštuose, Afrikoje. Kovotojams už moterų teises vakarų pasaulyje labiau aktualūs ekonominiai rodikliai, nelygiavertė moters ir vyro padėtis siekiant karjeros, netolygus darbo užmokestis, didesnis moterų skurdo lygis ir ženklus moterų ir vyrų skirtumas vadovaujančiuose postuose.

Pateikiame 10 šalių, kuriose moterų padėtis yra ypač sunki:

1. Afganistanas: Afganistano moterys gyvena vidutiniškai vieneriais metais mažiau nei Afganistano vyrai - apie 45 metus. Šioje šalyje iki šiol egzistuoja labai didelis moterų neraštingumo lygis. Daugelis šalies merginų išteka iki 16 metų amžiaus. 85% procentai moterų Afganistane gimdo be medikų pagalbos, dėl to šalyje kas 30 minučių miršta gimdyvė. Afganistane yra didžiausias gimdyvių mirtingumas pasaulyje.
2. Gvatemala: Vargšėms Gvatemalos moterims tenka susidurti ne tik su smurtu šeimoje, bet ir su nebaudžiamais išprievartavimo atvejais. Be to, šioje šalyje yra daugiausiai sergančiųjų AIDS.
3. Demokratinė Kongo Respublika: Karas, kuris vis dar vyksta Rytų Konge, ne tik pareikalavo daugiau nei 3 milijonų žmonių gyvybių, bet dar labiau pablogino moterų padėtį. Dabar joms tenka ir kovoti priešakinėse linijose, ir kasdien susidurti su atšiauria realybe: moterys nuolat tampa išpuolių bei smurto aukomis. Kasdien šalyje išprievartaujama daugiau kaip 1000 moterų. 57 procentai nėščiųjų kenčia nuo anemijos. Visos be išimties moterys negali padėti savo parašo ant jokio teisinio dokumento be vyro leidimo.
4. Indija: 39% procentai visų ŽIV infekuotų suaugusiųjų Indijoje yra moterys. 70 procentų moterų reguliariai patiria smurtą šeimoje. Indijoje seksualinę prievartą moterys patiria kas 29 minutes. XX amžiuje Indijoje buvo nužudyta daugiau kaip 50 milijonai mergaičių. Maždaug 100 milijonų moterų ir mergaičių tapo prekybos žmonėmis aukomis. 44,5 procentai mergaičių Indijoje išteka iki 18 metų.
5. Irakas: Kai šalį iš Sadamo Huseino priespaudos išlaisvino amerikiečiai, Irakas moterims tapo pačiu tikriausiu sektantišku pragaru. Šalis, kuri kažkada tarp arabų kraštų garsėjo aukščiausiu raštingumu tarp moterų, šiandien šiuo požiūriu yra labiausiai atsilikusi. 2014 metų pabaigoje islamistai nužudė daugiau nei 150 moterų, kurios atsisakė dalyvauti „naujoje socialinėje akcijoje“ - islamistams kovotojams teikti sekso paslaugas.
6. Malis: Malis yra viena iš skurdžiausių pasaulio šalių, kur tik nedaugeliui moterų pavyksta išvengti kankinančių lytinių organų apipjaustymo ritualų. Daugelis merginų šioje šalyje yra priverstos tuoktis labai jauname amžiuje, o viena iš dešimties moterų miršta nėštumo ar gimdymo metu.
7. Pakistanas: Kai kuriose šalies srityse už vyrų nusikaltimus priimta išprievartauti jų šeimos moteris. Tačiau dar didesnį pasipiktinimą kelia taip vadinamieji nužudymai dėl garbės. Kadangi šioje šalyje vis dar neveikia jokie įstatymai nukreipti prieš smurtą šeimoje, tai smurto aukomis yra apie 90 procentų moterų. 82 procentai moterų uždirba mažiau, nei vyrai.
8. Somalis: Pilietinis karas Mogadiše, Somalio sostinėje, radikaliai pakeitė dailiosios lyties atstovių situaciją, kurios anksčiau buvo namų židinio globėjos. Mogadiše 95% mergaičių nuo 4 iki 11 metų buvo išprievartautos. Tik 7,5 procentų moterų yra šalies parlamente. Tik 9% nėščiųjų moterų Somalyje turi galimybę patekti į ligoninę.
9. Sudanas: Moterų situacija Sudano vakaruose, net ir atsiradus naujiems įstatymams yra apgailėtina. Moterys yra grobiamos, žaginamos, priverstinai iškeldinamos. Nuo 2003 metų Sudane buvo nužudyta daugiau kaip vienas milijonas moterų.
10. Čadas: Moterys Čade yra praktiškai beteisės. Daugelis mergaičių išteka 11-12 metų. Moterys, gyvenančios pabėgėlių stovyklose Sudano rytuose, nuolat patiria prievartą, kitokį smurtą.

Šiose šalyse moterys susiduria su didžiuliu smurtu, diskriminacija ir teisių pažeidimais. Situacija reikalauja tarptautinės bendruomenės dėmesio ir pastangų, siekiant užtikrinti moterų saugumą ir lygiateisiškumą.

Europoje moterys vidutiniškai uždirba 16,4 proc. mažiau nei vyrai. Nei penktadalio nesiekia vidutinis moterų skaičius įmonių valdybose. Nuo smurto ir priekabiavimo darbo ar namų aplinkoje nukenčia apie 40-50 proc.

Nigerijoje smurtas prieš žmoną pateisinama kaip normali, moterį auklėti padedanti priemonė. Nuo tradicijų neatitrūkusiuose Afrikos ir Rytų kraštuose vis dar egzistuoja genitalijų apipjaustymo ir kliteraktomijos tradicija.

Kraupi moters padėtis Saudo Arabijoje, kur visa valdžia priklauso vyrams. Griežtai musulmoniškų tradicijų besilaikančioje Saudo Arabijoje neleidžiama demonstruoti apnuoginto kūno. Tik veidą demonstruoti galinčių jos piliečių gyvenimas nuo kūdikystės yra kontroliuojamas vyrų. Be šeimos vyro palydos ar sutikimo moteris šioje patriarchalinėje valstybėje negali keliauti.

Saudo Arabijoje moterų balsavimas ir dalyvavimas rinkimuose su apribojimais įteisintas vos prieš dešimtmetį!

Gvinėjoje moteris turi teisę dirbti tik tuomet, jei su tuo sutinka jos vyras, o Kongo demokratinėje Respublikoje tik vyras turi teisę išrinkti poros gyvenamąją vietą. Egipto įstatymai leidžia svetimaujančias moteris ir jų meilužius nužudžiusiems vyrams išsisukti nuo bausmės. Tuniso įstatymai nurodo, jog šeimos moteris paveldi dvigubai mažiau turto negu vyras. Išsiskirti norinčios moterys Izraelyje tai padaryti gali tik turėdamos vyro leidimą.

Lietuvos moterų teisių raida

Lietuva išsiskiria tuo, jog asmens laisvėmis čia imta rūpinti gana anksti. XVI amžiuje Lietuva buvo gana pažangi valstybė, kurios teisės aktuose - Statutuose, buvo užtikrinta nemažai turtinių ir asmeninių moters teisių. XIX amžiuje Lietuvoje kaip ir visoje Europoje kilo feministinis sąjūdis. Judėjimas davė savo vaisių - maždaug prieš metus Lietuvoje minėjome garbingą sukaktį. Jau 100 metų kaip mūsų pilietės - moterys turi teisę balsuoti.

Tik atkūrus nepriklausomybę užtikrintos visų piliečių - tiek moterų, tiek vyrų galimybės ir teisės. Visgi anksti pripažintos moterų teisės užgesino judėjimo šalininkių norą ir toliau kovoti už lygybę. Antroji feminizmo banga nepasiekė Lietuvos. Dabartinės feministės, vadinančios save trečiosios feminizmo bangos atstovėmis, siekia šią spragą Lietuvoje užkamšyti.

Ir nepaisant kritikos, feministės ir lygias galimybes užtikrinančios organizacijos tikrai turi už ką kovoti. Nors kiekvienais metais skirtumas mažėja, skaičiuojama, jog 2018 metais moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Lietuvoje siekė net 13 procentų. Situacija nedžiugina ir kitose srityse, į krizių centrą besikreipiančių moterų kasmet tik daugėja.

Nors aukštojo išsilavinimo kriterijumi, moterys lenkia vyrus, visgi pelningesnes IT specialybes ženkliai dažniau renkasi vyrai, kuomet moterys linkusios studijuoti menus ir humanitarinius mokslus. Ir nors universitetuose dominuoja moterys, pastaruosius dažniausiai valdo vyrai. Atotrūkis šiuo kriterijumi itin žymus: net 85,7 proc. vyrų ir tik 14,3 proc. moterų.

Svarbios datos moterų teisių istorijoje

• 1893: Naujoji Zelandija pirmoji pasaulyje suteikė moterims teisę balsuoti.
• 1906: Suomija suteikė moterims visas politines teises.
• 1918: Didžioji Britanija suteikė moterims teisę balsuoti.
• 1919: Jungtinės Amerikos Valstijos suteikė moterims teisę balsuoti.
• 1944: Prancūzija suteikė moterims teisę balsuoti.
• 1946: Įkurta Jungtinių Tautų Moters padėties komisija.
• 1971: Šveicarija suteikė moterims teisę balsuoti.
• 2011: Saudo Arabija leido moterims balsuoti vietos rinkimuose.

Šios datos žymi svarbius etapus kovoje už moterų teises ir lygiateisiškumą.

Šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje jau seniai įprasta manyti, kad tiek vyrai, tiek moterys yra lygūs. Tačiau kaip visa tai buvo pasiekta? Ilgą laiką moterys apskritai neturėjo jokių teisių, nekalbant apie balsavimą ir dalyvavimą rinkimuose. Pirmieji moterų bandymai kovoti dėl teisės balsuoti vyko XVIII a. pabaigoje Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu.

tags: #kokioje #salyje #moterim #but #geriau