Pienininkystė Lietuvoje yra viena iš rentabiliausių ir perspektyviausių žemės ūkio šakų. Tačiau su kiekvienu papildomu litru pieno daugėja karvių sveikatos problemų. Svarbu gerai išmanyti karvių fiziologinius poreikius ir tinkamai jas šerti.
Pienas yra vienas iš vertingiausių maisto produktų, tinkamas vaikams, seniems žmonėms ir ligoniams. Jame yra įvairių medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui. Dar senovėje pastebėta, kad daugelį ligų galima pagydyti vartojant įvairių gyvulių pieną.
Pieno produktų suvartojimas didėja visame pasaulyje, todėl pieno ūkiai stambėja ir pagaminama daugiau produkcijos. Vartotojai vis labiau reikalauja aukštesnės kokybės ir saugaus maisto. Didelis dėmesys skiriamas pieno produktų kokybei bei jų saugai.
Norint išlaikyti pieno ūkio konkurencingumą, būtina didinti karvių produktyvumą, gerinti gyvulių laikymo ir priežiūros sąlygas, laikytis pieno gamybos technologijos reikalavimų.
Efektyviai pieno gamybai šiuo metu reikalingi darbuotojai, gerai išmanantys gyvulio fiziologiją, melžimo techniką ir technologiją, pieno tvarkymą, gyvulių reprodukciją, tinkamą prieauglio auginimą ir bandos formavimą, pašarų ruošimą ir šėrimo organizavimą.
Kuriant modernų, efektyvų ir konkurencingą pieno ūkį, būtina atsižvelgti į mokslinių tyrimų rezultatus. Valstybė, panaudodama ekonominius svertus, turi skatinti gamintojus didinti pieno gamybos apimtis ir gerinti pieno kokybę, padėti įgyvendinti ES veterinarijos, sanitarijos, aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės reikalavimus.
Pieno kokybė ir sudedamosios dalys
Pienas yra daugiakomponentė nepastovios sudėties ir sudėtinga sistema, kurios dispersinėje terpėje, t.y. vandenyje, yra išsisklaidžiusi dispersinė fazė, t.y. sausosios pieno medžiagos. Pieno sausųjų medžiagų svarbiausi komponentai yra: lipidai, baltymai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos ir biologiškai aktyvios medžiagos (vitaminai, fermentai, hormonai, imuninės medžiagos ir kt.).
Pieno sudėtis skirstoma į pagrindines (baltymai, riebalai, angliavandeniai ir vanduo), gretutines (fermentai, mineralinės medžiagos, vitaminai ir kt.) ir pašalines medžiagas. Pašalinėms medžiagoms priklauso įvairiais būdais į pieną patekusios medžiagos (pvz., per orą, nuo pašarų, veterinarinių bei sanitarinių manipuliacijų ar pieno perdirbimo metu).
Pagrindinės pieno sudedamosios dalys:
- Vanduo. Skiriamas laisvas, surištas (adsorbcinis), brinkimo ir kristalizacinis vanduo. Laisvasis pieno vanduo yra nesusijęs su pieno sudedamosiomis dalimis ir dalyvauja visuose pieno produktų gamybos technologiniuose procesuose.
- Dujos. Viename litre pieno yra apie 60-80 ml dujų. Pienas lengvai absorbuoja dujas iš aplinkos.
- Riebalai. Pieno riebalai yra labiausiai kintanti pieno sudėtinė dalis. Jos kiekis svyruoja tarp 3,2% ir 6,0%. Šie svyravimai priklauso nuo gyvulių veislės, šėrimo, laikymo, priežiūros ir sveikatos būklės.
- Baltymai. Pieno baltymus sudaro kazeinai, išrūgų baltymai, proteozės - peptonai. Pieno baltymų kiekis glaudžiai susijęs su gyvulio šėrimu ir svyruoja tarp 3,0-3,6%.
- Angliavandeniai. Laktozės piene yra nuo 4,5 iki 5,2 proc. (vidutiniškai 4,7 proc.).
- Fermentai. Piene yra apie 100 įvairių fermentų.
- Vitaminai. Vitaminai tai biologiškai aktyvūs pieno komponentai, kurių maži kiekiai turi svarbią reikšmę žmogaus organizmui.
- Mineralinės medžiagos. Tai anijonų ir metalų ar kitų katijonų junginiai, tirpale suskylantys iki jų jonų.
Pieno juslinės savybės ir ašvarumas
Pieno savybės, kurias galima nustatyti jutimo organais (skonio, uoslės, regėjimo), vadinamos juslinėmis. Tai pieno spalva, skonis, kvapas, konsistencija ir išvaizda. Normalaus (sveikos karvės) pieno spalva balta. Pieno juslinės savybės priklauso ne tik nuo minėtų veiksnių, bet ir nuo karvės sveikatingumo, šėrimo ir laikymo sąlygų.
Pieno ašvarumas vertinamas pagal mechaninių priemaišų kiekį, nustatytą pieną filtruojant. Į pieną iš aplinkos gali patekti įvairios mechaninės priemaišos (pašaro, pakrato, fekalijų dalelės, žemės, smėlio, dulkės, plaukai ir kt.). Labiausiai pieną užteršia blogai paruoštas karvės tešmuo prieš melžiant. Taip pat pieno mechaninio užteršimo šaltinis gali būti netvarkingi pieno indai, melžimo įrenginiai, aparatai. Superkamas tik ašvarus, t.y. pirmos ašvarumo grupės, pienas.
Pieno tankis ir temperatūra
Pieno tankis yra atskirų jo sudėtinių dalių (riebalų, baltymų, pieno cukraus, mineralinių medžiagų) tankių visuma. Kintant sudėtinių dalių kiekiui, kinta ir pieno tankis. Pieno tankis svyruoja tarp 1,027 kg/l ir 1,035 kg/l. Pamelžto pieno temperatūra yra 37 ºC.
Stambėjant pieno ūkiams, didėja karvių pieningumas, kyla darbo našumas. Darbo sąnaudų mažėjimą ir darbo organizacijos gerinimą lemia našaus melžimo, pieno tvarkymo, šėrimo bei mėšlo tvarkymo technika, todėl stambūs pieno ūkiai, galintys turėti naujesnę ir galingesnę techniką, nukonkuruoja smulkiuosius, nes smulkiesiems ūkininkams, neturintiems tinkamos melžimo, pieno atšaldymo įrangos, mėšlo šalinimo technikos sunku įgyvendinti pieno kokybės keliamus reikalavimus.
Kokybiškus pieno produktus galima pagaminti tik iš geros kokybės pieno. Kokybišką pieną galima gauti tik iš sveikų, gerai prižiūrimų, šeriamų maistingais pašarais karvių ir laikantis higienos reikalavimų.
Pieno ašvarumo grupės
Pieno ašvarumas vertinamas pagal mechaninių priemaišų kiekį. Štai ašvarumo grupių palyginimas:
| Ašvarumo grupė | Apibūdinimas |
|---|---|
| I | Švarus pienas be mechaninių priemaišų |
| II | Pienas su nedideliu kiekiu mechaninių priemaišų |
Superkamas tik ašvarus, t.y. pirmos ašvarumo grupės, pienas.
Pieno ūkio karvės ganykloje
tags: #kokios #bendros #sanitarines #priemones #vykdymos #gyvulininkyste