Geležies trūkumas yra viena dažniausių mitybos problemų pasaulyje, galinti paveikti bet kokio amžiaus žmones. Geležies trūkumas atsiranda tada, kai organizmas negauna pakankamai geležies arba jos nepasisavina taip gerai, kaip turėtų. Šis mineralas būtinas hemoglobino gamybai - baltymui, kuris raudonuosiuose kraujo kūneliuose perneša deguonį.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, geležies stoka paveikia apie 2 milijardus žmonių, ypač moteris reprodukciniame amžiuje, vaikus, nėščiąsias ir vegetarus. Lietuvoje šia problema susiduria apie 20-30 % moterų ir 10-15 % vaikų.
Anemijos Pavojai Ir Priežastys
Kai kraujas pradeda silpti dėl geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties stokos, jis vis mažiau gali pernešti organams gyvybiškai svarbaus deguonies. Todėl įsijungia žmogų alinantis kompensavimo mechanizmas: pagreitėja kraujo apytaka, labiau apkraunama širdis, kenčia smegenys, raumenys, pradeda silpti imuninė sistema. Anemija yra pavojinga bet kokio amžiaus žmogui, nes ilgai besitęsianti mažakraujystė gali tapti įvairių lėtinių ligų priežastimi.
Labiausiai paplitusi geležies stokos anemija. Geležies trūkumas gali vystytis lėtai, kartais net per keletą metų, kol ima ryškėti pastebimi simptomai. Blogiausia yra tai, kad ji ilgai neišsiduoda - bendrasis kraujo tyrimas parodo žemą hemoglobino kiekį tik tada, kai sekindama organizmą anemija atsiskleidžia visa savo jėga.
„Anemija užklumpa ne tik pritrūkus geležies bei vitaminų, bet ir netekus daugiau kraujo nei jo pagamina organizmas. Taip pat ji gali būti įvairių ligų - ginekologinių, onkologinių, skrandžio erozijos, dvylikapirštės žarnos, kepenų patologijos, vidinio kraujavimo ir kt. - pasekmė. Labai svarbu išsiaiškinti tikrąsias mažakraujystės priežastis“, - aiškino gydytojas S.
Anemijos atsiradimo priežastys mokslininkams dar kelia klausimų. Pavyzdžiui, daroma prielaida, kad kartais anemiją gali sukelti ir pats žmogaus imunitetas - geležies atsargos pradedamos „slėpti“ ląstelėse nuo ja besimaitinančių patogeninių mikrobų.
Dažniausi Anemijos Tipai Ir Jų Priežastys
Dažniausi anemijos tipai yra geležies stokos anemija, megaloblastinė anemija (vitamino B12 ir/ar folio rūgšties stokos) ir lėtinių ligų anemija.
Geležies stokos anemijos priežastis galima būtų suskirstyti į kelias grupes:
- Sumažėjęs geležies patekimas į organizmą: vegetarizmas;
- Sutrikęs geležies pasisavinimas (skrandžio rezekcija, malabsorbcija, maistas (pvz. kava, arbata);
- Lėtinis kraujavimas (gausios menstruacijos, kraujavimas iš virškinamojo trakto, kitos priežastys (dažna kraujo donorystė, operacijos traumos));
- Padidėjęs fiziologinis geležies poreikis (nėštumas, brendimo laikotarpis).
Simptomai Ir Ankstyva Diagnostika
Pirmieji simptomai gali būti gana neryškūs, todėl juos lengva supainioti su kitomis būklėmis. Geležies trūkumas gali vystytis lėtai, kartais net per keletą metų, kol ima ryškėti pastebimi simptomai. Geležies stokos simptomai dažnai vystosi palaipsniui, todėl ankstyvoje stadijoje gali būti nepastebimi.
Pasak jo, pradėjus sekti geležies atsargoms žmogus vakarop tampa dirglesnis, mieguistesnis, jaučiamas bendras kūno silpnumas. Laikui bėgant vis labiau ryškėja anemijos simptomai: blyški oda, įtrūkę lūpų kampučiai, trapūs nagai, slenkantys plaukai ir kt. Įsibėgėjus mažakraujystei simptomai dar labiau pagilėja.
Anemijos simptomai labai įvairūs: bendras silpnumas, fizinio krūvio netoleravimas, galvos svaigimas, diskomfortas ar skausmas krūtinės srityje, galūnių tirpimas, plaukų slinkimas, lūžinėjantys nagai, dažnas širdies plakimas, lėtinis nuovargis, dirglumas, vangumas, dėmesio koncentracijos sutrikimas, noras valgyti neįprastus dalykus (kreidą, smėlį).
Lėtinė mažakraujystės forma gali būti besimptomė, dažnai nustatoma visiškai atsitiktinai tiriant ligonį dėl kitų ligų. Labai svarbu, norint išvengti anemijos komplikacijų, gydytojui atpažinti pirmuosius simptomus ir atliekant laboratorinius bei instrumentinius tyrimus diferencijuoti nuo kitų ligų.
„Pirmieji mažakraujystės etapai - geležies atsargų sumažėjimas ir slaptas jos trūkumas. Tai padeda atskleisti tik feritino tyrimas. Štai prieš keletą metų jungtinio visuomenės sveikatinimo projekto metu atlikome šalies abiturienčių geležies stokos anemijos tyrimą. Mažakraujystė buvo nustatyta kas dešimtai, o geležies trūkumas - beveik kas trečiai merginai.
Diagnostika
Diagnozė dažniausiai nustatoma atliekant kraujo tyrimą.
„Pilnai geležies stokos anemijos diagnostikai turi būti atliekamas kompleksinis - bendrasis kraujo, geležies kiekio kraujyje ir feritino - tyrimas. Kitu atveju ligos gydymas gali būti gerokai uždelstas. Tvirtinama, kad žmonių, kuriems pradeda trūkti geležies, yra 2-3 kartus daugiau nei sergančių jau išryškėjusia anemija. Diagnozuoti vitamino B12 bei folio rūgšties stokos anemiją padeda homocisteino tyrimas.
Feritino tyrimas: Parodo geležies atsargas organizme (normalus lygis: 30-200 µg/l moterims, 30-300 µg/l vyrams).
Geležies trūkumo simptomai ir anemijos priežastys – Dr. Berg
Gydymas
Gydymas priklauso nuo anemiją sukėlusios priežasties. Geležies stokos anemija gydoma šalinant priežastį. Skiriami peroraliniai geležies preparatai siekiant ne tik normalizuoti Hb kiekį, bet ir atstatyti geležies atsargas (atliekamas feritino tyrimas). Jeigu gydymas peroraliniais geležies preparatais nėra efektyvus (taip gali būti dėl neteisingo vartojimo, pašalinių reiškinių, nepakankamai ilgo gydymo ar nepakankamos dozės), tuomet gali būti skiriamos intraveninės geležies infuzijos gydymo įstaigose. Esant megaloblastinei anemijai skiriamos vitamino B12 injekcijos, folio rūgšties preparatai. Kai nustatoma lėtinių ligų anemija, gydymo tikslas yra adekvatus lėtinės ligos gydymas, siekiant sustabdyti jos progresavimą. Taip pat būna skiriami eritropoetiniai vaistai, o prireikus ir eritrocitų masės transfuzijos.
Peroraliniai preparatai: Geležies sulfatas, gliukonatas ar fumaratas skiriami 100-200 mg elementinės geležies per dieną 2-6 mėnesius.
Profilaktika Ir Rekomendacijos
Profilaktikos priemonės: subalansuota ir sveika mityba, pakankamas daržovių, raudonos mėsos kiekis kasdienėje mityboje. Rekomenduojame vartoti pakankamą kiekį vitamino C, nes jis padeda įsisavinti geležį.
Norint natūraliai palaikyti pakankamą geležies kiekį organizme, verta žinoti, kurie produktai pasižymi didžiausia maistine verte. Gyvūninės kilmės geležis įsisavinama lengviausiai, tačiau ir augalinės kilmės produktai gali būti puikus pasirinkimas, jei jie derinami su vitamino C šaltiniais.
Geležies turtinga mityba: Reguliariai vartokite raudoną mėsą, žuvį, špinatus, lęšius ar geležimi praturtintus grūdus.
Atsargios Rekomendacijos
- Norėdami apsisaugoti nuo geležies stokos, įtraukite į mitybą geležies turinčius maisto produktus, tokius kaip liesa raudona mėsa, žuvis, špinatai ar lęšiai, ir derinkite juos su vitaminu C šaltiniais, pvz., apelsinais ar paprikomis, kad pagerintumėte absorbciją.
- Venkite gerti kavą, arbatą ar valgyti pieno produktus tuo pačiu metu, nes jie slopina geležies pasisavinimą.
- Jei jaučiate nuolatinį nuovargį, blyškumą ar kitus simptomus, kreipkitės į gydytoją dėl kraujo tyrimų, o ne pradėkite vartoti geležies papildus savarankiškai, nes per didelis geležies kiekis gali būti žalingas.
- Moterys, turinčios gausias menstruacijas, ir vegetarai turėtų reguliariai tikrinti feritino ir hemoglobino lygius.
- Nėščiosios turėtų aptarti geležies papildų poreikį su gydytoju.
Apibendrinimas
Geležies stoka yra plačiai paplitusi, tačiau lengvai valdoma būklė, jei diagnozuojama laiku ir tinkamai gydoma. Supratimas apie jos priežastis - nuo mitybos trūkumų iki kraujo netekimo - ir reguliarūs kraujo tyrimai leidžia užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip geležies stokos anemija ar širdies problemos. Subalansuota mityba, geležies papildų vartojimas pagal rekomendacijas ir pagrindinių priežasčių gydymas padeda atkurti geležies atsargas ir pagerinti gyvenimo kokybę.