Emocijų Pasaulis: Rūšys, Funkcijos ir Valdymas

Emocijos - tai neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, kiekvieną dieną patiriant įvairius jausmus, tokius kaip džiaugsmas, liūdesys, pasitenkinimas, baimė, susidomėjimas, nuostaba, pyktis ir kt. Šie išgyvenimai yra situacijos išgyvenimas, vidinė būsena.

Emocijos gali būti teigiamos ir neigiamos, malonios ir nemalonios, tačiau visos jos yra svarbios ir atlieka tam tikras funkcijas. Nuo to, kokias emocijas žmogus išgyvena (teigiamas ar neigiamas), priklauso jo aktyvumas, sveikata ir nuotaika.

Emocijos paprastai užplūsta staiga, todėl jas sunku kontroliuoti. Emocijas lydi tam tikros organizmo reakcijos, kai kurie pokyčiai vyksta viduje, sunkiai pastebimi, o kitus matome išoriškai (pasikeitusi veido išraiška, padažnėjęs kvėpavimas ir kt.).

Kalbose yra labai daug žodžių, skirtų emocijoms apibūdinti. Žmonės skiriasi pagal tai, kaip gerai jie moka suprasti savo emocijas, kaip aiškiai jie sugeba jas apibūdinti ir susieti su tuo, kas vyksta jų gyvenime.

Emocijų Kilmės Teorijos

Emocijų kilmė aiškinama labai įvairiai.

• Č. Darvinas teigė, kad emocijų kilmė yra gyvuliška ir kad psichikai vystantis, emocijos turėtų išnykti. Emocijos - tai instinktyvių veiksmų rudimentas, t. y. emocijų išraiškos - tai buvusių naudingų judesių liekanos. Teigiamų emocijų išraiškos judesiai priešingi neigiamų emocijų išraiškos judesiams.
• V. Džemsas ir K. Langė teigė, kad emocijų kilmė nulemta pakitimų motorinėje sferoje. Emocijos kyla dėl judesio (pavyzdžiui, žmogus juokiasi, todėl jam linksma). Taigi, fiziologiniai procesai - emocijų šaltinis, o ne pasekmė. Pavyzdžiui, V. Džemsas yra suformulavęs posakį, jog mes ne dėl to verkiame, kad liūdime, o dėl to esame liūdni, kad verkiame.
• S. Šachterio nuomone, emocijos kyla, kai tam tikros situacijos ar stimulo suvokimas sukelia pakitimus kūne (Pvz., sutikę miške vilką mes susigūžiame arba puolame bėgti). Šie pakitimai siunčia žinią į smegenis ir taip kyla tam tikros emocijos patyrimas (šiuo atveju - išgąstis).

James-Lange teorija

Emocijų Funkcijos

Emocijos atlieka svarbias funkcijas žmogaus gyvenime ir padeda jam prisitaikyti prie aplinkos:

• Motyvacinė funkcija: Emocijos skatina žmogų veikti, siekti tikslų ir patenkinti poreikius. Teigiamos emocijos gali paskatinti tobulėti, siekti geresnių rezultatų mėgstamoje veikloje. O neigiamos emocijos gali būti lyg ženklas, signalas, jog reikia kažko imtis, kad pakeistume situaciją.
• Informacinė funkcija: Emocijos suteikia informaciją apie situacijos svarbą ir reikšmę žmogui. Jos padeda įvertinti aplinką ir priimti sprendimus.
• Komunikacinė funkcija: Emocijos padeda bendrauti su kitais žmonėmis, išreikšti savo jausmus ir suprasti kitų emocijas. Žmogaus emocijų išraiška turi didelę biologinę ir socialinę reikšmę. Apie žmogaus išgyvenamas emocijas dažniausiai sprendžiame iš jo veido išraiškos. Ryškiausiai emocinę būseną išduoda veido raumenų veikla. Veido išraiškos pasikeitimai vadinami mimika. Kūno judesiai - gęstai, laikysena, eisena - pantomimika - taip pat išreiškia emocijas.
• Reguliavimo funkcija: Emocijos padeda reguliuoti elgesį ir prisitaikyti prie aplinkos. Supratę savo poreikius, elgesį, santykius bei jų sukeliamas emocijas, galime stebėti, kaip jos valdo kūną. Kiekvienas jausmas savitai pakeičia mūsų savijautą.

Emocijų Rūšys

Emocijos gali būti skirstomos į įvairias rūšis pagal skirtingus kriterijus:

Pagal Valentingumą

• Teigiamos (malonios) emocijos: džiaugsmas, pasitenkinimas, meilė, susidomėjimas, nuostaba ir kt.
• Neigiamos (nemalonios) emocijos: liūdesys, pyktis, baimė, gėda, kaltė, pavydas, nerimas ir kt. Neigiamos (nemalonios): gailestis, baimė, gėda, bejėgiškumas, skausmas, pyktis, melancholija, pasyvumas, panieka, irzlumas, liūdesys, beviltiškumas, jaudinimasis, sielvartas, širdgėla, pasibjaurėjimas, kaltė, depresija, skriauda, nepasitenkinimas, impulsyvumas, įniršis, nerimas, apatija, pavydas.

Pagal Intensyvumą ir Trukmę

• Afektas: Trumpalaikis, stiprus emocinis išgyvenimas, lydimas organizmo išorinių bei vidinių pakitimų. Tai gali būti labai intensyvi baimė, stiprus įniršys, džiaugsmas ar neviltis.
• Aistra: Pastovus, visaapimantis, sąmoningesnis ir ramesnis jausmas, dominuojantis kitų jausmų atžvilgiu.

Emocijų Demonstravimas ir Suvokimas

Emocijų demonstravimas yra vienas pagrindinių komponentų, kuris yra mums geriausiai žinomas bei suprantamas. Mes praleidžiame daug laiko bandydami suprasti kitų žmonių emocines išraiškas. Tyrėjai tiki, kad daugelis mūsų kūno išraiškų yra universalios, pavyzdžiui, mūsų šypsena reiškia, kad esame laimingi ir patenkinti, o susiraukimas reiškia, kad esame nelaimingi ir nepatenkinti. Kultūriniai skirtumai taip pat turi didelę įtaką, kaip mes išreiškiame bei suprantame emocijas.

Emocinis Intelektas

Sugebėjimas savo emocijas suvokti, atpažinti ir išreikšti žodžiais vadinasi „emociniu intelektu“ arba „emocine kompetencija“. Pastaruoju metu ši kompetencija papildyta nauju įgūdžiu - sugebėjimu iš galimų emocijų išsirinkti, sukelti sau ir tinkamai panaudoti būtent tą emociją, kuri mums labiausiai reikalinga.

Humanistiniai psichologai, atvirkščiai, akcentuoja, kad emocijomis neverta manipuliuoti. Bet kurias emocijas svarbu tiesiog suprasti ir priimti, tai yra leisti joms būti. Labai naudinga žiūrėti į emocijas tiesiog kaip į žmogaus gyvybingumą ir spalvingumą. Suprantant, kad daugeliu atveju žmogus negali nejausti. Todėl neverta sakyti jam „neliūdėk“ ar „nebijok“. Kur kas labiau palaiko žmones frazės: „tau iš tiesų liūdna“ arba „taip, tu bijai“.

Amerikiečių psichologas K. Izard išskyrė dvylika pagrindinių emocijų:

• Susidomėjimą;
• Džiaugsmą;
• Nustebimą;
• Meilę;
• Liūdesį;
• Pyktį;
• Pasišlykštėjimą;
• Panieką;
• Baimę;
• Gėdą;
• Sumišimą;
• Kaltę.

Nuo bazinių emocijų ir jausmų iki socialiai išmoktų - NLP treneris Andrius Jarašiūnas supažindina su plačiu emocijų pasauliu, kuriame iš tiesų visos emocijos yra geros ir reikalingos. Klausimas - ką ir kaip su jomis darome, kaip valdome, ko iš jų išmokstame.

Iš tiesų kiekviena emocija mums yra naudinga ir kažkam skirta. Klausimas: kuo ji man naudinga? Visos šios emocijos yra bazinės, prigimtinės, todėl jų persipynimas, transformacija padeda mums adaptuotis. Rekomenduoju susirašyti emocijas ir tai, ką jos mums duoda bei kuo yra naudingos.

Jei emocijos trunka žaibiškai, tai jausmas yra nusistovėjusi, daugiau skirtingų emocijų įtraukianti būsena, jausena.

Žmogus negali būti abejingas aplinkos poveikiams, nes vieni jų patenkina jų poreikius, yra naudingi, kiti - kliudo juos patenkinti arba yra kenksmingi. Abejais atvejais žmogus jaučia vienokias ar kitokias emocijas: malonumą, džiaugsmą arba nepasitenkinimą, liūdesį, baimę.

Pagrindinės Emocijos Pagal R. Plutchik

R. Plutchik išskiria aštuonias biologiškai sąlygotas emocijas: baimę, nuostabą, liūdesį, pasibjaurėjimą, pyktį, laukimą, džiaugsmą, priėmimą. Jis taip pat mano, kad emocijos padeda prisitaikyti. Pavyzdžiui, baimės emocija padeda išvengti pavojaus.

tags: #kokios #gali #but #emocijos