Asmenybė - tai sudėtingas ir unikalus kiekvieno žmogaus bruožų, savybių ir elgesio modelių rinkinys. Šie bruožai formuoja mūsų požiūrį į pasaulį, santykius su kitais ir netgi mokymosi procesą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip apibūdinami asmenybės bruožai, kokios egzistuoja asmenybės bruožų klasifikacijos ir kaip asmeniniai bruožai veikia mokymąsi. Taip pat aptarsime, kaip atpažinti ir tobulinti savo asmenybės bruožus, kad jie taptų pagalbininkais siekiant asmeninių ir akademinių tikslų.
Asmenybės Bruožai: Kas Tai?
Asmenybės bruožai - tai pastovūs polinkiai vienodomis aplinkybėmis elgtis panašiai. Jie atspindi mūsų individualumą ir skiria mus nuo kitų. Nors bruožų negalima matyti tiesiogiai, apie juos sprendžiama iš žmogaus elgesio, reakcijų ir pasirinkimų. Svarbu suprasti, kad asmenybės bruožai nėra statiški - jie gali keistis ir tobulėti bėgant laikui, ypač sąmoningai dirbant su savimi.
Asmenybės Bruožų Klasifikacijos
Egzistuoja įvairių asmenybės bruožų klasifikacijų, kurių kiekviena siūlo skirtingą perspektyvą į asmenybės struktūrą. Štai keletas žinomiausių:
G. W. Allporto tipologija
G. W. Allportas, vienas iš bruožų teorijos pradininkų, išskyrė tris bruožų tipus:
- Šerdiniai bruožai: Apibūdina asmenybę ir lemia gyvenimo kryptį. Tai pagrindiniai, dominuojantys bruožai, kurie ryškiai atsispindi žmogaus veikloje ir elgesyje.
- Centriniai bruožai: Nuolat reiškiasi kasdienėse situacijose. Tai bendrosios savybės, kurias paprastai naudojame apibūdindami žmogų.
- Šalutiniai bruožai: Reiškiasi ypatingose situacijose. Tai specifiniai bruožai, kurie pasireiškia tik tam tikromis aplinkybėmis ar kontekstais.
R. B. Cattello teorija
R. B. Cattellis teigė, kad asmenybę sudaro 16 pagrindinių bruožų porų, tokių kaip pavaldumas ir dominavimas, drovumas ir iniciatyvumas, atvirumas ir įtarumas. Šie bruožai sudaro sudėtingą asmenybės profilį, kuris gali būti įvertintas naudojant specialius testus.
H. J. Eysencko modelis
H. J. Eysenckas išskyrė tris pagrindinius asmenybės bruožus: emocinį stabilumą ir neurotizmą (žmogaus jausmų kontrolės lygis), introversiją ir ekstraversiją bei psichotizmą (žmogaus izoliavimasis). Šis modelis pabrėžia biologinius asmenybės pagrindus ir jų įtaką elgesiui.
Penkių faktorių modelis
Šis modelis, kurį sukūrė R. R. McCrae, P. T. Costos, L. R. Goldbergo ir W. T. Normano, teigia, kad asmenybę sudaro penki pagrindiniai faktoriai:
- Ekstraversija: Pasireiškia bendraujant, apibūdina širdingumą, bendravimą ir lengvumą užmegzti ryšį su kitais žmonėmis.
- Polinkis sutikti: Atspindi žmogaus gebėjimą būti maloniu, bendradarbiaujančiu ir supratingu.
- Sąžiningumas: Apibūdina į užduotį nukreiptą elgesį ir impulsų kontrolę, atspindi žmogaus organizuotumą, atsakingumą ir kruopštumą.
- Neurotizmas: Parodo emocinį stabilumą, atspindi žmogaus polinkį į nerimą, baimę ir emocinį pažeidžiamumą.
- Atvirumas patyrimui: Apibūdina asmenybės mąstymo ir patirties sudėtingumą bei kokybę, atspindi žmogaus smalsumą, kūrybiškumą ir norą išbandyti naujus dalykus.
Ekstremalių asmenybės bruožų ypatybės (penkių faktorių modelis)
Asmenybės Bruožų Įtaka Mokymuisi
Asmeniniai bruožai daro didelę įtaką mokymosi procesui. Vieni bruožai gali padėti siekti akademinių tikslų, o kiti - trukdyti. Svarbu atpažinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, kad galėtumėte efektyviau mokytis ir tobulėti.
Bruožai, Padedantys Mokytis
- Sąžiningumas: Padeda susikaupti, organizuoti mokymosi medžiagą ir laikytis terminų.
- Smalsumas: Skatina domėtis naujomis temomis, ieškoti papildomos informacijos ir giliau suprasti mokomąją medžiagą.
- Atvirumas patyrimui: Leidžia lengviau priimti naujas idėjas, eksperimentuoti su skirtingais mokymosi metodais ir rasti efektyviausius būdus įsisavinti informaciją.
- Psichologinis atsparumas: Gebėjimas išsivaduoti iš nepalankių aplinkybių ir žengti nauja kryptimi reikalauja psichologinio atsparumo. Psichologiškai stiprūs žmonės geba atsiriboti nuo minios, matydami iššūkius ten, kur kiti mato neįveikiamus barjerus.
Bruožai, Galintys Trukdyti Mokytis
- Neurotizmas: Gali sukelti nerimą, baimę ir sunkumus susikaupti, ypač per egzaminus ar kitas stresines situacijas.
- Perfekcionizmas: Gali trukdyti pradėti mokytis, nes baiminamasi padaryti klaidų. Taip pat gali sukelti per didelį stresą ir išsekimą.
- Drovumas: Gali trukdyti užduoti klausimus per paskaitas ar seminarus, kas gali lemti nesuprastą informaciją.
- Pavydas: Nemalonus jausmas dėl kito žmogaus pranašumo, sėkmės ar gerovės. Jis labiausiai būdingas menkos savigarbos ir nepasitikinčiais savimi žmonėms.
Kaip Tobulinti Asmenybės Bruožus
Svarbu suprasti, kad asmeninės savybės vienoje situacijoje gali padėti, o kitoje - trukdyti. Patarimai, kaip elgtis, arba tam tikri elgesio pavyzdžiai negali būti automatiškai pritaikyti visose mokymosi situacijose arba visiems mokiniams.
- Savimonė: Pirmiausia, svarbu atpažinti savo asmenybės bruožus. Tai galima padaryti stebint savo elgesį, analizuojant savo reakcijas į skirtingas situacijas ir atliekant asmenybės testus.
- Tikslų nustatymas: Nustatykite konkrečius tikslus, kuriuos norite pasiekti tobulindami savo asmenybės bruožus. Pavyzdžiui, jei norite sumažinti nerimą, galite išsikelti tikslą kiekvieną dieną skirti 15 minučių meditacijai ar atsipalaidavimo pratimams.
- Veiksmų planas: Sukurkite veiksmų planą, kuriame numatytumėte konkrečius žingsnius, kaip sieksite savo tikslų. Pavyzdžiui, jei norite tapti sąžiningesni, galite pradėti nuo mažų dalykų, pavyzdžiui, susidaryti dienos planą ir stengtis jo laikytis.
- Praktika ir atkaklumas: Asmenybės bruožų tobulinimas reikalauja laiko ir pastangų. Svarbu būti kantriam ir atkakliai siekti savo tikslų, net jei kartais susiduriate su nesėkmėmis.
- Pagalba iš šalies: Jei jaučiate, kad jums sunku patiems tobulinti savo asmenybės bruožus, kreipkitės į psichologą ar koučerį. Jie gali padėti jums atpažinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, nustatyti tikslus ir sukurti efektyvų veiksmų planą.
- Pozityvus požiūris: Stenkitės išlikti pozityvūs ir tikėti savo galimybėmis. Emocinis intelektas yra lanksti savybė, kurią galima tobulinti.
- Ugdyti pasitikėjimą savimi: Tikėkite minčių galia ir įtaka sėkmei. Pasitikėjimas įkvepia kitus ir padeda ryžtis pokyčiams.
- Mokykitės pasakyti „ne“: Gebėjimas pasakyti „ne“ yra sveika savigarbos išraiška. Vengkite aptakesnių frazių ir ištarkite tvirtą „ne“, apsaugodami savo įsipareigojimus.
- Būkite lankstūs ir pasirengę adaptuotis: Žinokite, kad pokyčių baimė paralyžiuoja, todėl žvalgokitės pokyčių ir rengkite veiksmų planus.
- Priimkite nesėkmes kaip galimybę mokytis: Nesėkmės yra neišvengiamos kelyje į sėkmę. Priimkite jas ir mokykitės iš jų.
- Nelygiuokite į kitus: Lyginimasis su kitais riboja ir eikvoja energiją. Neeikvokite laiko ir energijos kitiems aptarti ir vertinti, o žavėkitės kitais.
- Rūpinkitės savo fizine sveikata: Fizinė veikla didina pasitikėjimą savimi, savivertę ir psichologinę stiprybę. Kokybiškas miegas yra tiesiogiai susijęs su psichologine stiprybe.
- Būkite pozityvūs: Nesigilinkite į dalykus, kurių negalite kontroliuoti, o energiją nukreipkite į tai, ką galite paveikti.
Veidotyra ir Pirmasis Įspūdis
Veidotyra - tai mokslas, kuris teigia, kad žmogaus veido bruožai gali atskleisti jo asmenybės savybes. Nors veidotyra nėra moksliškai įrodyta, daugelis žmonių intuityviai "skaito" vienas kitą vos susipažinę.
Asmeninės Savybės Darbuotojų Paieškoje ir Atrankoje
Būsimo darbuotojo asmeninės savybių tyrimas yra labai svarbi darbuotojų paieškos proceso dalis. Personalo atrankos įmonių specialistai privalo būti tiek apmokyti nustatyti asmenybės tipus, tiek turi turėti patirties taikant asmenybės nustatymo metodologijas skirtingoms personalo grandims.
Darbuotojų paieška ir atranka, kaip procesas, turi turėti konkretų tyrimo planą, kurio metu būtų nustatoma darbuotojo asmenybė. Norint, kad personalo atrankos procesas būtų sklandus nuo pat pradžios, reikia numatyti, kokios asmeninės savybės, prioriteto tvarka, bus naudingiausios ieškomai pozicijai. Dažniausiai siūloma sudėlioti bent jau 5 asmenines savybes, jas patvirtinti, ir tuomet sudėlioti jas pagal prioritetą nuo svarbiausios.
Svarbu pažymėti, jog reikia kritiškai įvertinti tiek darbą komandoje, tiek darbą su klientais ir partneriais, tiek technines savybes, skirtas techninėms užduotims atlikti. Asmeninių savybių sąrašo sudarymui reiktų pasitelkti tiek būsimo pozicijos vadovo žinias, tiek ir kolegų atsiliepimus.
Visų pirma asmeninių savybių tyrimą gali sudaryti keletas ar daugiau dalių. Vieną dalį galima integruoti į darbo pokalbį, antrą - į užduotį, o trečią - į užduoties pristatymą. Šis kompleksinis metodas leidžia tikrai tiksliai nustatyti vyraujančias asmenines savybes.
Visuose šiuose trijuose etapuose turėtų dalyvauti tas pats darbuotojų paieškos ir atrankos specialistas, kad tyrimas būtų objektyvus. Asmeninių savybių tyrimo integravimas į darbo pokalbį turi būti subtilus, t.y. nejuntamas kandidatui. Jei kandidatas jaučia, kad tam tikros darbo pokalbio dalys skirtos jo asmeninių savybių tyrimui, tuomet tyrimas atliekamas neprofesionaliai.
Jei užduoties pristatymo metu įtraukiami kiti vadovai, personalo atrankos specialistas turi juos supažindinti su užduoties pristatymo metu atliekamo asmeninių savybių tyrimo planu ir metodika. Šiame etape labai svarbu pirmojo etapo asmeninių savybių prioritetiškumas. Būtent jei jo nėra, tuomet finalinių kandidatų asmeninių savybių lyginimas gali tapti ilga ir neracionalia diskusija.
Būtent atskleistas finalinių kandidatų asmenines savybes reiktų palyginti pagal jau numatytus prioritetus ir palyginti kandidatus. Jei prisireikia dar vieno papildomo pokalbio - nieko blogo, tačiau tai jau reiškia, kad prieš tai nurodytos asmeninių savybių atskleidimo dalys tikriausiai nebuvo iki galo ir kokybiškai atliktos, tad reikalingas papildomas laikas joms iki galo atskleisti.
Asmeninių savybių tyrimas darbuotojų paieškos ir atrankos procese užima labai svarbią dalį. Didžiausia problema, kai šis tyrimas atliekamas be strategijos, skirtingų dedamųjų, be įverčių. Tuomet tai jau ne tyrimas, o nuomonė, kuri dažnai dar labiau sumaišo sprendimų priėmimo komandai kriterijus.
Kaip Būti Patraukliu Žmogumi
Šiam tikslui teks pažaboti savo Ego. Nereikia stengtis būti geresniam už pašnekovą. Nesistenkite parodyti save palankesnėje šviesoje nei yra iš tiesų, menkindami kito žmogaus privalumus. Laimingam žmogui to nereikia. Patrauklus žmogus žino, kad bus tinkamai įvertintas, todėl jam nereikia desperatiškai įrodinėti savo vertės.
Su tokiu žmogumi aplinkiniai jaučiasi tarsi savo lėkštėje. Bendravimas nekelia nė menkiausios įtampos, kadangi jis ir kitiems leidžia būti savimi. Jis nesistengia kito pakeisti. Mes linkę mėgdžioti aplinkinių elgesį, kuris gali būti visoks, tačiau natūralu, kad daug geriau jaučiamės šalia pozityvaus žmogaus, kuris mus įkrauna teigiama energija. Patrauklus žmogus mėgsta kitiems sakyti komplimentus.
Neapkalbinėkite kitų, keldami į padanges pašnekovo akyse save. Ir nebijokite bendrauti. Patrauklus žmogus atviras naujoms pažintims, visus vertina be pykčio ir išankstinių nuostatų. Atviras žmogus, nebijantis parodyti savo jausmų, visada aplinkiniams kelia simpatiją. Žmonės tuomet taip pat su juo dalinasi savo jausmais.
Toks žmogus tiesiai kalba apie savo jausmus, sugebėjimus ir ketinimus. Jis vengia tokių frazių, kaip „man reikėtų“, „aš stengiuosi“, „aš nežinau“. Dėl tokių išsireiškimų mes nesąmoningai prarandame pasitikėjimą savimi. Patrauklus žmogus tiksliai žino, ko nori ir ką gali. Patrauklus žmogus dėmesingas viskam, ką daro. Jis stengiasi atrodyti reprezentatyviai, prieš verslo susitikimą būsimu pašnekovu pasidomi iš anksto, o į svečius ateina nešinas dovana. Tai nereikalauja nei daug laiko, nei ypatingų pastangų.
Charakterio Ugdymas
Geras charakteris - ne duotybė. Tai asmeninių pastangų, sprendimų ir veiksmų pasekmė. Įvairiais laikais buvo vertinamos skirtingos charakterio savybės. Kokias savybes į savo asmeninio tobulėjimo sąrašą įtrauktum tu? Arba paprasčiau: kokiu norėtum tapti žmogumi? Tai pradžia, tavo asmeninis tikslas. Dabar laikas susidaryti veiksmų planą.
Charakteris - per visą filosofijos istoriją (nuo antikos išminčių iki naujųjų laikų mąstytojų) įvardytų dorybių derinys.
Charakterio ugdymas
- 1 užduotis. Charakterio stiprybės ir silpnybės. Mokiniai taiko Edvardo de Bono „šešių mąstymo skrybėlių“ metodą teigiamoms ugdytinoms charakterio savybėms ir ydoms apibūdinti.
- 2 užduotis. Dorybių žemėlapis. Mokiniai apibūdina save kaip kūrybingą asmenybę, išskiria dorybių prioritetus ir jų raišką konkrečioje veikloje bei pavaizduoja savo dorybių žemėlapį.
- 3 užduotis. Profesijos, pasaulėžiūra ir charakteris.
Charakterio ugdymas
- 1 užduotis (lengva). Pritaikymas: „Superherojai“. Taikydami šį tyrimo metodą mokiniai analizuoja tipiškus ir netipiškus herojų pavyzdžius, šiuolaikines medijas, iškelia hipotezę apie superherojus ir raštu argumentuoja, kaip ir kodėl gali būti populiarūs tam tikri vyrų ar moterų vaidmenys ir charakterio bruožai.
- 2 užduotis (vidutiniška). Dviejų charakterio pavyzdžių lyginimas. Taikydami šį mokymosi metodą mokiniai atlieka lyginamąją analizę, remiasi moralinio žinojimo, moralinio jausmo ir moralinio veiksmo kriterijais darydami išvadas ir nustatydami galimas charakterio formavimosi priežastis bei svarbiausius jo bruožus.
- 3 užduotis (sunki). Moralinės dilemos sprendimas: „Negyvenama sala“.
Vadovo Savybės Sėkmingam Vadovavimui
Aukščiausio lygio vadovai turi didžiulę įtaką organizacijų sėkmei. Jie nustato standartus komunikacijai, kultūrai ir veiklos rezultatams, nulemdami bendrą įmonės kryptį.
- Socialinė atsakomybė - vertina būtinybę prisiimti lyderystę šios atsakomybės atžvilgiu. Pripažįsta atsakomybę ir mato tai kaip galimybę.
Nepaisant sparčių ekonominių ir technologinių pokyčių, šios prieš keletą dešimtmečių išgrynintos vadovo savybės yra atsparios laikui. Čia yra būtinas holistinis požiūris, akcentuojantis, jog vadovo savybės, kurios yra veiksmingos vienoje organizacijoje, nebūtinai gali nešti sėkmę kitoje. Vis tik iššūkiai po pandemijos, technologijų pažanga, pvz., dirbtinis intelektas, ir vis labiau paplitęs mišrių komandų (hibridinių, nuotolinių) valdymas, išryškino ir papildomų vadovų savybių svarbą siekiant efektyvaus vadovavimo. Mentorystė. Mentorystė iš tiesų yra esminis veiksmingo vadovavimo aspektas, ypač sprendžiant iššūkius po pandemijos, vadovaujant mišrioms komandoms ir išnaudojant dirbtinio intelek...
Pasiekti sėkmės ir vadovauti kitiems žmonėms tampa įmanoma tik tada, kai žmogus lieka ištikimas sau.
- 1) Gebėjimas reflektuoti. Norėdami išlaikyti savo individualumą, turite tiksliai žinoti, koks žmogus esate.
- 2) Sveikas egoizmas. Imitatoriai negali rasti pusiausvyros tarp savo ir kitų žmonių interesų. Tie, kurie yra ištikimi sau, žino savo vertę.
- 3) Sutelktas dėmesys į galimybes. Žmogus, kuris vadovaujasi tik savo interesais, yra orientuotas tik į save, savo norus.
- 4) Charakterio stiprybė. Žmonės, kurie yra be stuburo ir silpnos valios, negali likti ištikimi sau. Jie atsisako savo žodžių ir pažadų ir nežino, kaip prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
- 5) Įžvalgumas. Jūs nebijote elgtis neįprastai ir tai turi įtakos visiems gyvenimo aspektams, ypač karjerai.
- 6) Gebėjimas klausytis. Žmonės, kurie visose situacijose išlieka savimi, turi stabilią savigarbę, kuri suteikia jiems galimybę klausytis ir išgirsti kitus žmones, net kai jie reiškia priešingas idėjas.
- 7) Sąžiningumas ir tiesmukiškumas. Tik sau ištikimi žmonės geba atvirai bendrauti su kitais.
- 8) Dvasinė pusiausvyra ir šaltakraujiškumas. Pasitikintys savimi žmonės kitų neteisia.
- 9) Lankstumas ir gebėjimas dirbti komandoje. Žmogus, kuris visada išlieka savimi, išsiskiria orientacija į komandinį darbą.
- 10) Atkaklumas ir ištvermė. Sau ištikimas žmogus sugeba atsispirti pagundoms.
Asmenybės Tipų Klasifikacija
Charakterių psichologijoje išskiriami keli charakterių tipai. Tai yra psichoanalitinė klasifikacija, kurią vėliau perėmė visos psichoterapijos kryptys.
- Paranojikas: Tai labai įtarūs ir atsargūs žmonės, visur matantys klastą ir priešus, ieškantys sąmokslų.
- Psichopatas: Šio tipo žmonių reikia pasisaugoti, ypač kai jų nuotaika bloga, nes jie nejautrūs, šalti ir labai impulsyvūs, todėl „lygioje vietoje“ gali užsiplieksti ir panaudoti smurtą.
- Šizoidinis Tipas: Tai gabūs, kūrybingi, bet nepraktiški ir labai jautrūs žmonės, jie tarsi be odos, todėl linkę atsiriboti, saugoti savo privatumą, jiems sunku sukurti artimą ryšį, labiau mėgsta vienatvę ir atskirumą, o ne bendrumą su kuo nors.
- Vengiantis Tipas: Išoriškai jų elgesys panašus į šizoidinio tipo charakterį, bet jis sveikesnis ir šiltesnis. Jeigu jie prisileido žmogų, artimame ryšyje gali visai neblogai ir sveikai funkcionuoti, neturi giluminės kontakto baimės.
- Narcizas: Tai ypač dažnai minimas ir šiandien gana dažnas asmenybės tipas, galima rasti daug informacijos, kaip su jais bendrauti, kaip nenukentėti nuo jų manipuliacijų.
- Obsesinis Tipas: Jų labai daug tarp protingų žmonių, kurie iš vaikystės atsinešė įsitikinimą, jog stresinėje situacijoje reikia būti labai gerai apie viską informuotam ir labai gerai viską kontroliuoti, kad apsidraustum nuo kuo daugiau dalykų.
- Depresinis Tipas: Jeigu šio tipo žmonėms nesiseka, jie paskęsta liūdesyje ir savęs kaltinimuose. Agresiją jie nukreipia ne į kitus, o į save.
- Mazochistas: Dažniausiai vaikystėje jie turėjo kritiškus tėvus, prieš kuriuos protestuodami išmoko pirmiausia pakenkti sau, o tuomet kerštauti kitiems.
- Ribinis (isterinis) Tipas: Panašus į psichopatinį tipą, tik švelnesnis ir šiltesnis variantas (psichopatas yra šaltas ir neemocingas). Šio tipo žmonės nesugeba valdyti jausmų, jie yra labai nepastovūs: vieną dieną myli, kitą - nekenčia.
- Hiperaktyvus Tipas: Šie žmonės - tarsi prisukami vilkeliai. Jie neatlaiko nerimo, kurį bando nuslopinti hiperaktyvumu ir perdėtu optimizmu - viskas labai įdomu, reikia griebti ir tą, ir aną, reikia paskirti tris pasimatymus per vieną vakarą, nes taip bus daug įdomiau, reikia pasiimti paskolą ir pradėti ne vieną, o du verslus.
- Demonstratyvus Tipas: Pagrindinis jų tikslas - gauti kuo daugiau dėmesio iš aplinkinių. Jie labai mėgsta bendrauti, moka įdomiai pakalbėti, kitiems patikti, tačiau turi bėdų su nuoširdumu, nes visiems ir visada stengiasi būti šaunuoliai ir geriečiai.
"Didysis Penketas": Pagrindiniai Asmenybės Bruožai
Tęsiant G. Allporto, H. Eysencko ir R. Cattello tyrimus, surinktas ir apibendrintas gausus savęs aprašymų kiekis, ko pasekoje išaiškėjo 5 dažniausiai pasikartojantys bruožai - Big Five. Taip užgimė naujas dispozicinis asmenybės modelis. Pastaraisiais metais įspūdingas mokslinių tyrimų skaičius patvirtino, kad penkios pagrindinės asmenybės savybės yra visų kitų savybių pagrindas.
- Ekstravertiškumas. Ši savybė apibūdina žmogaus jaučiamo noro bendrauti su kitais laipsnį. Ekstravertai yra draugiški, užsispyrę ir socialūs.
- Nuolaidumas. Ši savybė apibūdina individo polinkį nusileisti. Labai nuolaidūs žmonės yra paslaugūs, šilti ir patiklūs.
- Stropumas. Ši savybė yra patikimumo matas. Labai stropus žmogus yra atsakingas, organizuotas, patikimas ir atkaklus.
- Emocinis stabilumas. Ši savybė apibūdina žmogaus gebėjimą atsispirti stresui. Žmonės, kurių emocinis stabilumas teigiamas, yra ramūs, pasitikintys savimi ir saugūs. Tie, kurių šis rodiklis labai neigiamas, yra nervingi, susirūpinę, apimti depresijos ir nesaugūs.
- Atvirumas patirčiai. Ši savybė apibūdina individo interesų ratą ir žavėjimąsi, imlumą naujovėmis. Turintys ypatingą atvirumą patirčiai žmonės yra kūrybingi, smalsūs ir meniškai jautrūs.
Asmenybės Bruožai ir Profesija
Buvo ištirtas gana platus specialybių spektras: specialistai (inžinieriai, architektai, buhalteriai, teisininkai), policininkai, vadovai, pardavėjai ir pusiau kvalifikuoti bei kvalifikuoti darbininkai. Darbo rezultatai apibrėžti, atsižvelgiant į darbo įvertinimą, mokymo rodiklius ir personalo tarnybos duomenis, tokius kaip atlyginimas.
Pagal kitas asmenybės savybes prognozavimas priklausė ir nuo darbo rezultatų įvertinimo kriterijaus, ir nuo profesijos grupės. Pavyzdžiui, pagal ekstravertiškumą buvo galima prognozuoti žmonių, dirbančių vadovaujantį darbą ir prekyboje, veiklos rezultatus. Toks rezultatas yra logiškas, nes šios profesijos pasižymi intensyviu bendravimu su žmonėmis.
Panašiai buvo pastebėta, kad noras patirti svarbus prognozuojant mokymo efektyvumą, kas taip pat yra logiška. Vienas dalykas liko neaiškus - kodėl emocinis stabilumas nebuvo susijęs su darbo rezultatais. Intuityviai atrodytų, kad ramūs ir saugiai besijaučiantys beveik visų profesijų žmonės turėtų demonstruoti geresnius darbo rezultatus nei susirūpinę ir nesijaučiantys saugūs.
Mokslininkai spėja, jog atsakymas gali būti toks: tik aukštus emocinio stabilumo rodiklius turintys žmonės išsaugo savo darbą.