Ne paslaptis, kad grožio industrija nuolatos kinta ir atneša vis naujų išbandymų kiekvienai grandžiai - tiek patiems populiariausiems gamintojams, tiek pasigražinti mėgstančioms moterims. Keletas įdomių kosmetikos faktų leis suprasti, kokios buvo grožio industrijos ištakos bei kokį kelią teko rinktis gamintojams, kad pasiektų šiandieninę poziciją.
Kosmetika - tai plati sąvoka.
Kosmetika - tai įvairios medžiagos ar produktai, skirti išoriniam žmogaus kūno naudojimui: odai, plaukams, nagams ar net kvapui. Jos tikslas - valyti, puoselėti, puošti ar kitaip keisti išvaizdą, bet nepaveikiant organizmo funkcijų ar struktūros.
Teisiškai kosmetikos apibrėžimas priklauso nuo šalies. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje kosmetika - tai bet kokia medžiaga ar mišinys, skirtas liestis su išorine kūno dalimi (oda, plaukais, nagais, lūpomis, išoriniais lytiniais organais, dantimis arba burnos gleivine) su tikslu juos valyti, pakeisti išvaizdą, apsaugoti ar išlaikyti gerą būklę.
Kosmetikos Ištakos - Natūralios Ir Gamtiškos
Turbūt daugelis žino, kad kosmetikos pradžia - visiškai natūrali ir gamtiško kilmės. Norėdamos pasigražinti moterys smulkindavo ir trindavo ryškių pigmentų turinčius vabalus, augalus, daržoves ar kitus gamtinius produktus.
Štai šiandien lūpdažiuose yra keletas gana keistų ingredientų, pavyzdžiui, aitriosios paprikos. Tačiau, kalbant bendrai, lūpų dažai yra sintetinis produktas. Beje, actekų laikais lūpdažiai irgi naudoti, o tam kad išgautų raudoną spalvą, moterys sutrindavo košenilį - skydamarių pobūrio vabalą. Jame yra ryškiai raudono pigmento karmino, kuris ir nudažo lūpas sodria ir patrauklia spalva. Įdomu tai, kad iš vabaliukų pagamintas dažiklis šiandien vis dar naudojamas lūpdažių pramonėje!
Turbūt kiekvienas yra matęs japoniškų paveikslėlių, kuriuose vaizduojamos baltaveidės geišos. Šis įvaizdis, tapęs tradiciniu japonų makiažu, susiformavo moterims naudojant trintų ryžių miltelių ir vandens mišinį.
O štai senovės Romoje moterys specialiuose dėkliukuose laikė vyno mieles, kurios atstodavo joms skaistalus bei pupelių arba kvietinius miltus, kurie veikdavo kaip pudra. Antakius ir blakstienas romėnės ryškindavo suodžiais.
Pirmasis archeologinis kosmetikos naudojimo įrodymas yra iš senovės Egipto ir datuojamas maždaug 4000 m. pr. Kr. Senovės Egipte populiariausia kosmetikos priemonė buvo tamsiai pilko švino ir anglies mišinys, kuriuo kruopščiai apvesdavo akių kontūrą.
Įdomu tai, kad Egipte dažydavosi ir vyrai, ir moterys, nes tai buvo ne grožio, bet apsaugos nuo blogio reikalas. Žalią akių šešėlių spalvą išgaudavo iš vario rūdos. Archeologai Egipto kapavietėse rado įrodymų, kad prieš tūkstančius metų žmonės dažėsi ir lūpas. Aptikta palečių su dažais, pagamintais iš raudono pigmento, bičių vaško ir riebalų.
Tyrinėtojai pasakoja, kad senais laikas žmonės dažydavosi bet kuo, iš ko galėjo išgauti spalvą. Tai buvo oranžinė ochra ir sunkieji metalai, ir augalai, ir net vabzdžiai, savo šarvuose turintys kokio nors pigmento. Paprastai maišydavo su dervomis ir sakais, bičių vašku, kad dažai ilgiau laikytųsi.
Senovės Egipto kosmetikos rinkinys
Lūpų Dažų Istorija
Lūpų dažai čia vėl tapo socialinio statuso ženklu ir nebebuvo siejami su moteriškąja lytimi. Lūpas dažėsi ir vyrai, pabrėždami visuomeninę padėtį, einamas pareigas. Kilmingi ir turtingi romėnai lūpų dažus gamino iš rudadumblių, kurie turi gyvsidabrio.
Tačiau persikėlus per Viduržemio jūrą, Iberijos pusiasalyje, situacija buvo visai kitokia. Kordobos kalifatui išgyvenant aukso amžių, kosmetologas, chirurgas ir parfumeris Abulkasis apie 1000 metus pagamino pirmuosius pasaulyje kietus lūpų dažus, primenančius tuos, kuriais šiandien dažomės. Tai buvo dažančios lazdelės, pagamintos iš augalinių dažančių pigmentų ir riebalų.
Anglijos karalienė Elžbieta I tapo makiažo mados tendencijos ikona vėlyvuoju renesansu. Jos balto švino veidas ir raudonos lūpos sukūrė ryškų kontrastą, todėl puikiai tiko pozuoti portretams. Įdomu tai, kad iš kalkių, acto mišinio, balto švino, kiaušinio baltymo pagaminta pudra buvo skysta, o užtepta ant veido itin sukietėdavo. Ji tapdavo kevalu, puikiai maskuojančiu raukšles.
XVIII a. Anglijoje požiūris į dekoratyvinės kosmetikos naudojimą kardinaliai pasikeitė. Religingų ir įtakingų vyrų iniciatyva ši mada sėkmingai sunaikinta ir net apribota įstatymiškai. Aukštuomenės damos ir padorios moterys nebesidažydavo, kosmetika tapo tik laisvo elgesio moterų reikalu.
1770 m. Anglijos Parlamentas netgi priėmė įstatymą, susijusį su makiažo draudimu. Juo remiantis vyras galėjo anuliuoti santuoką, jei paaiškėdavo, kad moteris iki santuokos naudojo dekoratyvinę kosmetiką. Iki pat XIX a. Anglijoje vyko kova su makiažo priemonėmis. Galutinį žodį tarė karalienė Viktorija, kuri viešai paskelbė lūpų dažus „nepadoriais“.
Būtent čia, Prancūzijos sostinėje, Guerlainų šeima sukūrė pirmąją komercinę lūpų dažų lazdelę. Ji buvo vyniojama į šilkinį popierių, maloniai kvepėjo. Gamindavo iš karmino, vaško, muskuso ir ricinos aliejaus.
XX a. pradžioje lūpų dažai tapo simboliu, kuris liudijo apie moterų laisvėjimą, jų ekonominės ir juridinės nepriklausomybės didėjimą.
XX amžiaus kosmetika
1923 m. Jamesas Bruce’as Masonas jaunesnysis užpatentavo pirmąjį išsukamąjį lūpdažį su tūbele ir dekoruotu sraigtiniu dangteliu. Kaip ir šiandien, reikėjo tik pasukti norint pasidažyti lūpas.
Populiariausių Gamintojų Startas
Augant kosmetikos poreikiui, ėmė rastis vis daugiau kosmetikos gamintojų, kurie pasirūpino moterų patogumu dažantis. Vis dėl to, kai kurie jų taip pat kelią pradėjo nuo gana natūralių įkvėpimo šaltinių. Štai kosmetikos gigantės „Maybelline“ įkūrėjas 19-metis Tomas Lyle‘as Williamsas savo prekės ženklą pavadino sesers Mabel vardu. Ji blakstienas storindavo ir tamsindavo vazelino bei sutrintos anglies mišiniu. Mabel dėka T. L. Williamsui kilo mintis pradėti gaminti blakstienų tušą. Savo ruožtu prekės ženklas „Revlon“ išpopuliarėjo visame pasaulyje, kai papildė asortimentą raudonu nagų laku, kuris buvo pirmas toks visoje kosmetikos rinkoje.
Tiek E. Rimmelio, tiek T. L. Williamso išradimai buvo artimi šiuolaikinio blakstienų tušo pirmtakai, tačiau neprilygo šiuolaikinėms kosmetikos priemonėms, nes juos buvo sunku naudoti - vazelinas ir anglis buvo be galo teplus derinys.
1920-aisiais „Maybelline“ pagamino pirmuosius akių šešėlius, o po dešimtmečio - akių kontūro pieštukus.
Kosmetiniai Įrankiai - Jau Nuo Egiptiečių Laikų
Natūralu, kad augant kasdienei kosmetikos paklausai, išaugo ir įrankių, kuriais ji būtų tepama, poreikis. Vieni pirmųjų kosmetikos pasaulyje pasirodė kosmetikos šepetėliai ir pincetai. Pirmųjų makiažo šepetėlių amžius siekia net 164 000 metų prieš Kristų. Archeologai rado rožinės ir raudonos spalvos teptukų bei maltos uolienos Pietų Afrikoje ir šie laikomo šiuolaikinio gyvenimo pradžios ženklu.
Tiesa, laikui bėgant šepetėliai sparčiai kito, mat kito ir jų naudojimas. Visų pirma, makiažo šepetėlis simbolizavo aukštą statusą visuomenėje bei turtą, nes makiažą įtakingoms damoms darydavo jų tarnaitės. Vėliau, kuomet atsirado veidrodis, moterys makiažo ėmė darytis pačios, o šepetėliai tapo kasdieniu ir visiškai įprastu kosmetikos įrankiu.
Savo ruožtu pincetas jau buvo naudojamas 3000 m. pr. Kr.
Šiuolaikinės Kosmetikos Tendencijos
XX a. atsirado visos šiandien žinomos kosmetikos priemonės, pradedant kosmetikos pagrindu, biria bei kompaktine pudra, skaistalais, baigiant vandeniui atspariu tušu ir skystu akių kontūru. Kasmet kosmetikos gamintojai išleidžia naujas kolekcijas, kurios vis tobulinamos. Kone visa kosmetika dabar gali apsaugoti nuo kenksmingų saulės spindulių, drėkinti, lėtinti senėjimą.
Taip pat yra specialių lipnių juostelių, kurios priklijuotos prie smilkinių ir patemptos bei užtvirtintos po plaukais gali sukurti norimą veido kontūrą. Europoje populiarėja strazdanų mada.
XXI. a. išpopuliarėjo ilgalaikis makiažas, mat bemaž metus nereikia sukti galvos, kaip pasidažyti. Populiariausia ilgalaikio makiažo procedūra išlieka antakiai, toliau rikiuojasi lūpos ir viršutinių blakstienų linija. Ilgalaikį lūpų makiažą dažniausiai renkasi moterys, kurių lūpų kontūras tarsi pabėgęs, išblyškusi ar netolygi spalva.
Multifunkciniai produktai tampa vis populiaresni, nes jie supaprastina kasdienę rutiną ir padeda sumažinti naudojamų produktų kiekį.
Process of making Lip Balms and Lipsticks. The Largest Cosmetic Factory in Korea
Štai keletas populiarių kosmetikos ingredientų:
- Hialurono rūgštis: Drėkina odą ir padeda išlaikyti drėgmę.
- Vitaminas C: Skaistina odą ir apsaugo nuo laisvųjų radikalų.
- Retinolis: Padeda sumažinti raukšles ir gerina odos tekstūrą.
- SPF: Apsaugo odą nuo žalingų saulės spindulių.
Saugumo Standartai Ir Teisiniai Niuansai
Deja, nemaža dalis ankstyvosios kosmetikos buvo pavojinga - nuo švino pagrindu sukurtų baliklių iki netgi nuodingų dažų, kurie galėjo sukelti rimtų sveikatos problemų ar net mirtį. Tik XX a. Šiuolaikinė kosmetika gaminama laikantis griežtų saugumo standartų.
Europos Sąjungoje galioja viena griežčiausių pasaulyje kosmetikos reglamentavimo sistemų (Reglamentas EC 1223/2009), reikalaujanti išsamios sudėties analizės, gamybos kokybės užtikrinimo, draudžianti naudoti daugelį pavojingų ingredientų bei testavimą su gyvūnais.
Dauguma kosmetikos priemonių - tai įvairių cheminių junginių mišiniai. Jie gali būti natūralios kilmės (pvz., augalų aliejai, mineralai, vaškai), bet nemažai ingredientų sukuriama ir sintetiškai. Šiuolaikinė kosmetika vis dažniau kuriama be kvapiklių, dažiklių, parabenų, sulfatų ar kitų galimų dirgiklių, ypač jautriai odai.
Sudėtis svarbi visiems. Net ir natūralūs produktai gali sukelti reakcijas. Teisiniai niuansai - ne šiaip sau. Jei abejojate - klauskite. O svarbiausia - kosmetika skirta tam, kad jaustumėtės geriau savo kūne.