Socialinis būstas: galimybė mažas pajamas gaunantiems gyventi oriai

Nuosavas būstas daugeliui Lietuvos gyventojų vis dar yra vienas svarbiausių gyvenimo tikslų ir stabilumo garantas. Tačiau ekonominė realybė, augančios nekilnojamojo turto kainos ir nepakankamos pajamos daliai visuomenės šią svajonę paverčia sunkiai pasiekiama. Būtent čia į pagalbą ateina valstybės ir savivaldybių teikiama parama - socialinis būstas. Tai nėra tik stogas virš galvos; tai galimybė mažas pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms gyventi oriai, užsitikrinti bazinį saugumą ir integruotis į visuomenę.

Šiame straipsnyje detaliai aptarsime socialinio būsto sampratą Lietuvoje, jo teikimo sąlygas, iššūkius ir ateities perspektyvas.

Kas yra socialinis būstas?

Socialinis būstas - tai savivaldybei priklausantis būstas, kuris nustatytomis sąlygomis ir tvarka nuomojamas asmenims ir šeimoms, neturintiems nuosavo būsto arba turimas būstas yra netinkamas gyventi (per mažas plotas, avarinės būklės ir pan.), ir kurių deklaruotas turtas bei gautos pajamos per kalendorinius metus neviršija įstatymu nustatytų ribų. Pagrindinis socialinio būsto tikslas - užtikrinti prieinamą ir saugų būstą tiems gyventojų sluoksniams, kurie dėl finansinių ar socialinių priežasčių negali jo įsigyti ar išsinuomoti rinkos kainomis.

Socialinio būsto fondą sudaro savivaldybių turimi butai ir namai. Šie būstai gali būti tiek naujos statybos, tiek senesni, renovuoti ar pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems asmenims. Svarbu pabrėžti, kad socialinis būstas nuomojamas už gerokai mažesnę nei rinkos kainą, o nuomos sutartis paprastai sudaroma neterminuotai, kol nuomininkas atitinka nustatytus reikalavimus.

Be tiesioginės socialinio būsto nuomos, egzistuoja ir kitos paramos formos, pavyzdžiui, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. Tai alternatyva tiems, kurie laukia eilėje socialinio būsto arba kuriems ši paramos forma yra tinkamesnė. Kompensacija leidžia asmenims ar šeimoms nuomotis būstą rinkoje, o savivaldybė padengia dalį nuomos išlaidų.

Kauno miesto savivaldybės taryba valdo maždaug 4 tūkst. 500 gyvenamųjų patalpų. Mieste yra apie 2 tūkst. 825 savivaldybės būstų ir maždaug 900 socialinių būstų. Savivaldybės būstai - būstai, kuriuose gyvena nuomininkai, sudarę sutartis iki 2003 m. sausio 1 d. ir turintys teisę į privatizavimą rinkos kainomis. Jiems nereikia teikti turto pajamų deklaracijų už praėjusius metus. Socialinis būstas - būstas, kurį gauna nuomininkas, stovėjęs eilėje, jei jo pajamos neviršija vyriausybės nustatyto dydžio, deklaruoto Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Jei neatitinka kriterijų, jis gali netekti socialinio būsto.

Yra susidariusi klaidinga nuomonė, jei socialinio būsto nuomininko pajamos viršija nustatytus kriterijus, jis gali toliau jame gyventi. Taip neturėtų būti, nes socialinis būstas skirtas tiems, kurie gauna tikrai mažas pajamas ir neturi, kur gyventi. Savivaldybės būsto nuomotojai - žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių laiku (lengvatinėmis sąlygomis) neprivatizavo būstų, todėl tokią galimybę turi dabar. Taip pat labai svarbu, kad savivaldybės būsto nuomininkams nereikia teikti turto pajamų deklaracijų, tai sudaro galimybę turėti didesnes pajamas nei remiamos valstybės.

Kam priklauso teisė į socialinį būstą?

Teisę į socialinį būstą ar jo nuomos mokesčio dalies kompensaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Norint pretenduoti į šią paramą, asmuo ar šeima turi atitikti kelis esminius kriterijus:

• Gyvenamosios vietos deklaravimas: Asmuo ar šeima turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą atitinkamoje savivaldybėje.
• Būsto neturėjimas: Pretendentai nuosavybės teise neturi turėti kito būsto Lietuvos teritorijoje arba turimas būstas turi būti fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60%, arba jo naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, turi būti mažesnis nei nustatyta įstatyme (paprastai 10-14 kv. m, priklausomai nuo aplinkybių).
• Pajamų ir turto ribos: Deklaruotas turtas ir per kalendorinius metus gautos pajamos neturi viršyti Vyriausybės nustatytų metinių pajamų ir turto dydžių. Šios ribos periodiškai peržiūrimos ir gali skirtis priklausomai nuo šeimos sudėties ir gyvenamosios vietos (pvz., didmiesčiuose ribos gali būti šiek tiek aukštesnės).

Svarbu pažymėti, kad sudarant laukiančiųjų eiles, prioritetas teikiamas tam tikroms asmenų grupėms. Įstatymas numato kelis sąrašus, pagal kuriuos skirstomi pareiškėjai:

• Jaunų šeimų sąrašas: Šeimos, kuriose abu sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis tėvas ar motina yra iki 36 metų amžiaus.
• Šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų, sąrašas.
• Neįgaliųjų ir šeimų, kuriose yra neįgaliųjų, sąrašas: Asmenys, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba darbingo amžiaus asmenys, netekę 60% ir daugiau darbingumo, taip pat šeimos, auginančios neįgalius vaikus ar kuriose yra neįgalių šeimos narių.
• Našlaičių ir be tėvų globos likusių asmenų sąrašas: Asmenys iki 36 metų amžiaus, kuriems buvo nustatyta globa (rūpyba) iki pilnametystės.
• Bendrasis sąrašas: Visi kiti asmenys ir šeimos, atitinkantys bendruosius kriterijus.
• Socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą, sąrašas: Tie, kurie jau gyvena socialiniame būste, bet jis tapo per mažas pasikeitus šeimos sudėčiai arba yra netinkamos būklės.

Priklausymas prioritetinei grupei pagreitina galimybę gauti socialinį būstą, tačiau net ir tokiu atveju laukimo eilės gali būti ilgos.

Vadovaujantis įstatymais į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, įrašyti 3 tūkst. 355 asmenys ir šeimos. Pagal galiojančius teisės aktus yra tik vienas sąrašas, kurio pagrindas yra prašymo padavimo data, tą pačią dieną gali būti padavęs ir neįgalusis, ir jauna šeima, ir našlaitis. Atsiradus socialiniam būstui bus atsižvelgiama į visus kriterijus: ar reikia pirmo aukšto, ar šeimoje keli, ar vienas asmuo ir pan. Į sąrašą teisės aktų numatyta tvarka įrašomi visi pageidaujantys išsinuomoti socialinį būstą ir atitinkantys įstatymų reikalavimus.

Socialinio būsto siūlymas asmenims, įrašytiems į sąrašą, yra kruopštus, atsakingas ir gana daug laiko užimantis darbas su interesantais, kurie reikalauja iš darbuotojų dėmesio, reikia skirti daugiau laiko norint jiems išaiškinti įstatymo nuostatas.

Neseniai įsikūrė naujame socialiniame būste „Šiandien gyvename tikrai puikiai“, - pokalbį pradėjo Jūratė (vardas pakeistas). 52 metų moteris - dviejų vaikų, iš kurių vienas jau paliko namus, o kitas netrukus baigs mokyklą - mama. Ne taip ir seniai, vos prieš dvejus metus naujame socialiniame būste Kaune įsikūrusi pašnekovė džiaugiasi iki šiol: „Turime puikų, naujos statybos socialinį būstą. Tikrai, tiesiog pasaka! Būstas ekonomiškas, erdvesnis, su šildymu tvarkomės patys.“ Tiesa, Jūratė prisimena, kad naujųjų namų teko palaukti. Ne vienerius metus ji glaudėsi bendrabučio tipo, vos 18 kvadratinių metrų dydžio kambarėlyje, kurį taip pat nuomojosi iš valstybės. Tame kukliame butelyje moteris užaugino du vaikus.

„Kai atsistojau į eilę pirmam socialiniam būstui, palaukti teko tik kokius 6 metus“, - pasakojo ji ir paaiškino, kad nors kai kam tai gali pasirodyti ilgas laiko tarpas, tačiau kai kalbame apie socialinius būstus - tai nėra taip jau daug. Jaunystėje atvykusi į Kauną ji su draugėmis gyveno vienai gamyklai priklausančiame bendrabutyje, bet galiausiai merginos išsiskirstė kas kur, o Jūratė liko viena. Netrukus susilaukė vaikelio. Pašnekovė prisimena, kad šis etapas nebuvo lengvas - šalyje siautė krizė, o įsigyti nuosavo būsto ji neišgalėjo. Sudėtingoje situacijoje atsidūrusiai mamai tąkart į pagalbą atskubėjo valstybė, Jūratė įsikūrė socialiniame būste, kur ilgus metus ir gyveno.

Jūratė dirba valymo srityje ir nors turi negalią - darbuojasi net keliose vietose. Anot jos, įsikėlus į naują būstą šis buvo tuščias, tad teko gerokai paplušėti, kol įsigijo reikiamus baldus. Paklausta apie laisvalaikį ji pasakojo, kad augina šunį, su kuriuo eina pasivaikščioti, o užvis labiausiai mėgsta skaityti knygas. Jūratė - tikra knygų maniakė. Nors stereotipų apie socialinius būstus viešojoje erdvėje pasitaiko, tačiau Jūratė pasakojo, kad ji pati niekada nėra sulaukusi neigiamų komentarų. Žinoma, svarstė ji, kiekvienam sutiktam žmogui nepuoli pasakoti, tačiau draugai bei pažįstami žino ir jiems, tiesą sakant, tai visai nerūpi. „Kaimynai, manau, irgi žino, kad tai socialinis būstas. Vieni pas kitus kavos nevaikštome gerti, nes čia labai jaunos šeimos gyvena, bet visada pasilabiname ir bendraujame draugiškai“, - paaiškino ji. Jūratė prisimena, kad dėl sunkesnės socialinės padėties kliūčių nekildavo ir jos vaikams. Tiesa, anot jos, kartą sūnų klasiokė bandė įžeisti, tačiau ji pasikalbėjo su sūnumi, nuramino, padrąsino ir viską paaiškino. Daugiau nieko panašaus neįvyko.

15min paklausta, kaip jaučiasi žinodama, kad netrukus turės palikti socialinį būstą ir susirasti naujus namus Jūratė atsakė, kad, žinoma, būtų puiku, jeigu galėtų likti, tačiau ji jau gali išsiversti pati ir nuomosis butą, todėl šiame būste apsigyvens žmogus, kuriam pagalbos reikia labiau. Ruošiasi išsikraustyti 15min pašnekovė atskleidė, kad kitąmet jos laukia rimti pokyčiai - mokyklą baigs jaunėlis sūnus, o ir jai pačiai teks nuomotis nebe valstybei priklausantį, o įprastą būstą. Jūratė džiaugėsi, kad pokyčiai ne tokie skubūs ir dar yra laiko jiems pasiruošti. Moteris sakė, kad specialistai, su kuriais jai teko bendrauti dėl socialinio būsto - jautrūs ir žmogiški, suprato, kad šie metai labai svarbūs egzaminams besiruošiančiam sūnui.

„Dabar, - kalbėjo, ji, - mano pajamos jau didesnės, todėl būstą perleisiu kažkam, kam ši pagalba labiau reikalinga.

Išnuomojus socialinį būstą visa atsakomybė už patalpų priežiūrą tenka nuomininkui. Būstą savo jėgomis remontuoja nuomininkas. Savivaldybės pareiga - prisidėti prie bendro naudojimo patalpų ar įrangos remonto: namo stogo, laiptinių, šiluminių mazgų ir t. t. Atkreipsiu dėmesį, kad socialinio būsto nuomotojai neatsakingai naudojasi jiems suteiktomis gyvenamosiomis patalpomis, jas niokoja, neprižiūri, gadina ten esančią įrangą. Dažnai šios patalpos atrodo baisiai. 5 iš 10 suremontuotų ir naujai išnuomotų socialinių būstų trumpiau nei per 6 mėnesius tampa lindynėmis.

Nuomininkai, gyvenantys ir socialiniame, ir savivaldybės būste, privalo mokėti nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis vyriausybės ir Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais. Ir socialinio, ir savivaldybės būsto nuomininkai privalo mokėti visus priskaičiuotus komunalinius mokesčius (šildymas, vanduo, elektra, dujos ir kt.)

Socialinis būstas nuomojamas vadovaujantis Įstatymu ir Savivaldybės socialinio būsto nuomos tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-550. Tvarka yra nustatyta ir vykdoma vadovaujantis teisės aktais: 9 straipsnis. Teisė į socialinio būsto nuomą1. Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus:1) duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos - apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą;2) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) iki prašymo suteikti paramą būstui išsinuomoti pateikimo dienos neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių;3) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būsto arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc., arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis nei 10 kv. m arba yra mažesnis nei 14 kv. m, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma. 15 straipsnis. Socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas1. Socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, neturi viršyti 14 kv. m, išskyrus atvejus, kai:1) būtina atsižvelgti į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius neįgaliesiems, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vyresniems nei 9 metų vaikams;2) socialinio būsto fonde nėra laisvų tokių būstų;3) išnuomojamas vieno kambario butas. Šiuo atveju buto naudingasis plotas negali viršyti 40 kv. m;4) socialinio būsto fonde nėra laisvų judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems neįgaliesiems specialiai pritaikytų socialinių būstų, kurių naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neviršytų 14 kv. m (išnuomojant judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems neįgaliesiems specialiai pritaikytą socialinį būstą).2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sprendimą dėl didesnio naudingojo ploto socialinio būsto išnuomojimo priima savivaldybės vykdomoji institucija.3. Išnuomojant socialinį būstą asmenims ir šeimoms, įsigijusiems nuosavybės teise mažesnio, negu nustatyta šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte, naudingojo ploto būstą, bendras nuosavo būsto ir nuomojamo socialinio būsto naudingasis plotas negali viršyti 14 kv. m vienam asmeniui ar šeimos nariui, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis.

Socialinio būsto laukiančiųjų yra 3 tūkst. 355, šis skaičius kinta, nes patikrinus kiekvieno laukiančiojo atitikimą socialiniam būstui gauti reikalavimus, dažnai paaiškėja, kad vieni gauna per didelės pajamas ar negyvena Lietuvoje, todėl juos būtina braukti iš eilės. Taigi atsiranda galimybių kilti aukštyn. Kita svari laukiančiųjų socialinio būsto skaičiaus kitimo priežastis - ar stipriai plečiamas socialinio būsto fondas (kiek nuperkama ar suremontuojama naujai būstų), nes tada laukiantiesiems atsiranda galimybė suteikti socialinį būstą. Skyriui pateikti stovinčių eilėje duomenys yra nuolat tikrinami, asmenys, neturintys teisės būti įrašyti sąraše, iš jo išbraukiami. Planuojame visus 3 tūkst. 355 asmenis, esančius sąraše ir įrašytus iki 2015 m. gruodžio 31 d., patikrinti iki 2016 gruodžio pabaigos.

Iki liepos 1 d., atlikus visas privalomąsias procedūras (jos užtrunka), buvo išnuomoti 7 būstai (be bendrabučių).

Galimybės išsinuomoti socialinį būstą galiojantys teisės aktai nenumato. Piliečiams, kurie gavo prieglobstį Lietuvoje, taikoma visai kita teisės aktais numatyta tvarka.

Šeimai yra nuomojamos gyvenamosios patalpos ar butas, kurio plotas atitinka įstatymų nuostatas. Šeima sąžiningai ir realiai turi įvertinti savo pajamas, nes labai dažnai turėdama didesnį plotą neišgali susimokėti nuomos, komunalinių mokesčių, todėl tampa skolininkais, kuriuos reikia iškeldinti teisminiu keliu. Žmonės nenori suprasti, kad mokesčius privaloma mokėti, nes paslaugomis naudojasi jie, o ne savivaldybė ar valstybė. Jei šeima pageidauja išsinuomoti didesnį būstą, ji turi kreiptis su prašymu ir dokumentais dėl socialinio būsto sąlygų pagerinimo, Skyrius vertina visas aplinkybes ir įtraukia į eilę.

Paramos būstui savivaldybė neteikia. Šiuo atveju turite pateikti prašymą ir atitinkamus dokumentus. Būsite įrašyti į sąrašą, jums eilės tvarka bus pasiūlytas išsinuomoti socialinis būstas.

Eilėje stovintieji yra ganėtinai neatsakingi, nes netikslina savo duomenų, pavyzdžiui, pasikeitus gyvenamosios vietos adresui mūsų neinformuoja, išvykę nepraneša, pasikeitus šeiminėms aplinkybėms ar įsigijus turto neteikia jokios informacijos ir t. t.

Kaip kreiptis dėl socialinio būsto?

Procesas norint gauti socialinį būstą ar jo nuomos kompensaciją prasideda nuo prašymo pateikimo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai. Paprastai prašymai priimami savivaldybės Socialinės paramos skyriuje arba per elektroninę sistemą www.spis.lt.

Kartu su prašymu reikia pateikti ir tam tikrus dokumentus, patvirtinančius asmens ar šeimos teisę į paramą. Dažniausiai reikalingi dokumentai:

• Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai (visų pilnamečių šeimos narių).
• Vaiko (-ų) gimimo liudijimai.
• Santuokos, ištuokos ar mirties liudijimai (jei taikoma).
• Neįgalumą ar darbingumo lygį patvirtinantys dokumentai (jei taikoma).
• Našlaičio ar be tėvų globos likusio asmens statusą patvirtinantys dokumentai (jei taikoma).
• Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija (už kalendorinius metus).
• Pažymos apie gautas pajamas (jei savivaldybė neturi galimybės gauti duomenų iš valstybės registrų).
• Kiti dokumentai, priklausomai nuo konkrečios situacijos ir savivaldybės reikalavimų.

Pateikus prašymą ir visus reikiamus dokumentus, savivaldybės specialistai įvertina situaciją ir priima sprendimą dėl asmens ar šeimos įrašymo į atitinkamą sąrašą laukti socialinio būsto. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuojamas raštu. Svarbu kasmet iki nustatytos datos (paprastai gegužės 15 d.) pateikti turto ir pajamų deklaracijas, kad būtų patikslinta, ar asmuo vis dar atitinka reikalavimus paramai gauti. Nepateikus deklaracijų laiku, asmuo gali būti išbrauktas iš eilės.

Socialinio būsto realybė Lietuvoje: iššūkiai ir problemos

Nors socialinio būsto sistema yra gyvybiškai svarbi pažeidžiamiausiems visuomenės nariams, ji susiduria su nemažai iššūkių:

• Ilgos laukimo eilės: Tai bene didžiausia problema. Daugelyje savivaldybių, ypač didmiesčiuose, socialinio būsto paklausa gerokai viršija pasiūlą. Žmonėms tenka laukti eilėje ne vienerius metus, kartais net dešimtmečius.
• Nepakankamas finansavimas ir fondų plėtra: Savivaldybėms trūksta lėšų tiek naujų socialinių būstų statybai, tiek esamų remontui ir priežiūrai. Dėl to socialinio būsto fondas plečiasi lėtai, o dalis turimų būstų yra prastos būklės.
• Būsto kokybė ir priežiūra: Nemaža dalis socialinio būsto fondo yra senuose, nerenovuotuose pastatuose, kuriems reikalingas kapitalinis remontas. Gyventojai kartais skundžiasi prastomis gyvenimo sąlygomis, pelėsiu, netvarkingomis komunikacijomis.
• Regioniniai skirtumai: Situacija skirtingose savivaldybėse labai nevienoda. Vienur socialinio būsto pasiūla didesnė, kitur - minimali. Tai lemia nevienodas galimybes gauti paramą priklausomai nuo gyvenamosios vietos.
• Biurokratija: Kartais paramos gavimo procesas gali pasirodyti sudėtingas, reikalaujantis daug dokumentų ir laiko.
• Stigmatizacija: Deja, kartais socialiniame būste gyvenantys asmenys susiduria su neigiama visuomenės nuostata ar tam tikra socialine atskirtimi.

Tenka lankytis ne viename socialiniame būste ir į akis krito remonto stoka: baisios durys be spynų, purvinos sienos, neatsidarantys langai. Išnuomojus socialinį būstą visa atsakomybė už patalpų priežiūrą tenka nuomininkui. Būstą savo jėgomis remontuoja nuomininkas. Savivaldybės pareiga - prisidėti prie bendro naudojimo patalpų ar įrangos remonto: namo stogo, laiptinių, šiluminių mazgų ir t. t. Atkreipsiu dėmesį, kad socialinio būsto nuomotojai neatsakingai naudojasi jiems suteiktomis gyvenamosiomis patalpomis, jas niokoja, neprižiūri, gadina ten esančią įrangą. Dažnai šios patalpos atrodo baisiai. 5 iš 10 suremontuotų ir naujai išnuomotų socialinių būstų trumpiau nei per 6 mėnesius tampa lindynėmis.

Socialinis būstas nuomojamas eilės tvarka pagal prašymo pateikimo datą. Kai kurie asmenys, įrašyti į sąrašą 1−300 numeriais pagal jų pateiktus ir darbuotojų patikrintus duomenis nebeturi teisės būti šiame sąraše (išvykę gyventi kitur, turi nusipirkę butus, nepateikė turto (įskaitant pajamas) už 2015 m.) arba yra labai išrankūs: atsisako socialinių būstų dėl aukšto, rajono, per toli esančios parduotuvės, autobusų sustojimo ir pan. Eilėje stovintieji yra ganėtinai neatsakingi, nes netikslina savo duomenų, pavyzdžiui, pasikeitus gyvenamosios vietos adresui mūsų neinformuoja, išvykę nepraneša, pasikeitus šeiminėms aplinkybėms ar įsigijus turto neteikia jokios informacijos ir t. t.

Socialinio būsto privalumai ir svarba

Nepaisant iššūkių, socialinio būsto sistema atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį:

• Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas: Užtikrindama prieinamą būstą, valstybė padeda mažas pajamas gaunančioms šeimoms sutaupyti lėšų kitoms būtinosioms reikmėms (maistui, drabužiams, vaikų ugdymui).
• Stabilumo suteikimas: Saugus ir stabilus būstas yra pagrindas normaliam šeimos gyvenimui, vaikų augimui ir ugdymui, galimybei ieškoti darbo ar mokytis.
• Pagalba pažeidžiamoms grupėms: Tai ypač svarbi parama neįgaliesiems, gausioms šeimoms, našlaičiams, vienišiems tėvams, senjorams.
• Sveikatos gerinimas: Tinkamos gyvenimo sąlygos (šiltas, sausas, higieniškas būstas) turi tiesioginės įtakos gyventojų fizinei ir psichinei sveikatai.
• Benamystės prevencija: Socialinis būstas yra viena iš pagrindinių priemonių, padedančių užkirsti kelią benamystei.

Alternatyvos ir galimi sprendimai

Siekiant spręsti socialinio būsto trūkumo problemą ir gerinti paramos prieinamumą, svarstomos ir taikomos įvairios priemonės:

• Būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimas: Kaip jau minėta, tai lankstesnė paramos forma, leidžianti greičiau padėti žmonėms, laukiantiems socialinio būsto. Ji taip pat skatina privataus sektoriaus įsitraukimą į nuomos rinką.
• Socialinio būsto fondo plėtra: Aktyvesnė naujų socialinių būstų statyba, apleistų pastatų pritaikymas, būstų įsigijimas rinkoje.

tags: #kokios #pajamos #turi #but #gyvenant #socialiniam