Kodėl Moteris Negali Pastoti: Priežastys, Diagnostika ir Gydymo Būdai

Kūdikio planavimą visuomet lydi pakilios nuotaikos ir viltis išvysti teigiamą nėštumo testą jau pirmaisiais mėnesiais. Tačiau nesulaukiant rezultato, pozityvumas pradeda slopti, o širdyje sukirba nerimas - kodėl?

Nevaisingumas yra apibrėžiamas kaip negalėjimas pastoti per vienerių metų laikotarpį (ir/ar daugiau), kai reguliarių lytinių santykių metu nenaudojamos jokios barjerinės bei kitos kontraceptinės priemonės, kurios padėtų apsisaugoti nuo nėštumo. Jei moteris yra 35 metų ar vyresnė, šis laikotarpis sutrumpėja iki 6 mėnesių - ir tai jau galima laikyti nevaisingumu.

„Nordclinic“ akušerės ginekologės Neringos Jakštienės teigimu, poros galėtų išvengti nusivylimo, jei, nusprendusios planuoti šeimos pagausėjimą, pasikonsultuotų su specialistais ir atliktų tyrimus. Kai kuriais atvejais sunkumą pastoti gali nulemti net ne ginekologinės, o kitos priežastys, kurias išsprendus moteris greitai pastoja.

Nėštumo testas. Šaltinis: 123RF.com nuotr.

Ką Verta Atlikti Pradedant Planuoti Nėštumą

„Pirmoji konsultacija prieš planuojant nėštumą yra labai svarbi, nes padeda išvengti nusivylimo. Įvertinami nusiskundimai, buvę ginekologiniai susirgimai, operacijos, kitų organų sistemų ligos bei atliekamas bendras ginekologinis ištyrimas, o prireikus - ir lytinių hormonų tyrimai. Jei randama pakitimų, siekiant sėkmingai pastoti, sudaromas tolesnis ištyrimo ir gydymo planas. Įtarus skydliaukės, antinksčių ar hipofizės patologiją, pacientė siunčiama pasikonsultuoti su endokrinologu“, - komentavo N.Jakštienė.

Gydytoja atkreipė dėmesį: jeigu pora, turėdama pastovius lytinius santykius be apsaugos nuo nėštumo, nepastoja per vienerius metus, diagnozuojamas nevaisingumas. Tuomet sudaromas ir atliekamas detalus nevaisingos poros ištyrimo planas: tiriamos lytiškai plintančios infekcijos, atliekami lytinių hormonų, skydliaukės, spermos tyrimai, vertinamas kiaušintakių pratekamumas.

Žinoma, išgirdusi tokią diagnozę, pora susiduria su psichologiniais iššūkiais, todėl detaliai aptariami visi galimi gydymo metodai: medikamentinis vaisingumo sutrikimų gydymas (pavyzdžiui, medikamentinė ovuliacijos indukcija), chirurginis nevaisingumo priežasčių šalinimas (laparoskopinis endometriozės židinių bei sąaugų mažajame dubenyje šalinimas), pagalbiniai apvaisinimo būdai, kai naudojamos priemonės, padedančios pastoti ne lytinių santykių metu.

Kaip Vaisingumą Veikia Amžius

Pasak gydytojos endokrinologės Aistės Kondrotienės, nustatyta tiesioginė moters vaisingumo priklausomybė nuo amžiaus, ypač tarp negimdžiusių moterų. Per vienerius metus natūraliai pastoja ir gimdo 75 proc. moterų iki 30 metų ir 65 proc. moterų iki 35 metų. Nuo 35-erių tikimybė pastoti po truputį mažėja, o nuo 40-ties - labai smarkiai, daugėja ir savaiminių persileidimų.

Bendras pastojimo dažnis po 6 mėnesinių ciklų svyruoja nuo 62 proc. (tarp 28-30 m. moterų) iki 27,6 proc. (tarp 40-45 m. moterų), po 12 mėnesinių ciklų - nuo 79,3 proc. (25-27 m.) iki 55,5 proc. (40-45 m.). Žinoma, rezultatams įtakos gali turėti ir gyvenimo būdas, šalutiniai veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, partnerio amžius ir kt.

Reikia atkreipti dėmesį: jeigu moteris yra 35 metų amžiaus ar vyresnė, arba yra kokia nors aiški nevaisingumui įtaką galinti daryti priežastis, pavyzdžiui, mėnesinių ciklo sutrikimai, galaktorėja, anksčiau buvę lyties organų uždegimai, traumos, operacijos, taikytas spindulinis arba chemoterapinis gydymas, tyrimą dėl nevaisingumo rekomenduojama pradėti anksčiau, t. y. jei moteris nepastoja 6 mėnesius.

Svarbu atlikti išsamius tyrimus ir partneriui. Remiantis tarptautine statistika, vyrų sveikatos problemos lemia 20-30 proc., moterų - 20-35 proc., abiejų partnerių - 25-40 proc. visų vaisingumo sutrikimų atvejų. Neaiškios kilmės nevaisingumas sudaro 10-20 proc.

Dažniausios priežastys, kurios trukdo pastoti:

• Net 25 proc. sunkumų pastoti lemia ovuliacijos sutrikimai
• 15 proc. - endometriozė
• 12 proc. - sąaugos pilvo ertmėje

Ieškant vyrų nevaisingumo priežasčių: net 34 proc. nustatomas neaiškios kilmės nevaisingumas, kita dažna diagnozė - varikocelė (liga, kurios metu išsipučia ir padidėja kapšelio venos), taip pat hipogonadizmas (sėklidžių audinio pažeidimas), urogenitalinės sistemos infekcijos ir pan.

Apvaisinimo procesui svarbi ne tik moters ir vyro anatominė sveikata, bet ir geras hormonų balansas.

Atsiradus endokrininiams sutrikimams, gali nevykti pilnavertė ovuliacija, spermatogenezė, sutrinka implantacijos procesas. Čia savo vietą nevaisingumo gydyme šalia akušerio ginekologo atranda ir gydytojas endokrinologas.

Dažna Nevaisingumo Priežastis - Hormonai

A.Kondrotienės teigimu, dėl sutrikusios endokrininių liaukų (ne tik lytinių, bet ir kitų), veiklos nukenčia tiek moterų, tiek vyrų vaisingumas. Moterims ryškiausi požymiai, įspėjantys apie hormoninius pakitimus, yra sutrikęs mėnesinių ciklas, išskyros iš krūtų, aknė, kūno plaukuotumo pakitimai - slenka nuo galvos, tačiau intensyviau auga ant veido, pilvo, šlaunų. Vyrams apie hormonų pokyčius įspėja nustojusi augti barzda, krūtų pakitimai, problemos dėl erekcijos, mažėjanti fizinė jėga.

Vienos dažniausių nevaisingumą lemiančių ligų - sutrikusi skydliaukės veikla, taip pat policistinių kiaušidžių sindromas. Esant pastarajam, moters organizme padidėja vyriškų lytinių hormonų (androgenų) kiekis, nebevyksta ovuliacija, sutrinka mėnesinių ciklas. Kontroliuoti policistinių kiaušidžių sindromą būtina ne tik dėl noro susilaukti vaikų ar nemalonių ligos simptomų, tokių kaip vyriško tipo plaukuotumas, nutukimas, spuogai, bet ir dėl to, kad šis sindromas didina gimdos kaklelio vėžio, antro tipo diabeto, infarkto riziką.

Svarbus vyrų vaisingumą reguliuojantis hormonas yra testosteronas. Jo sumažėjus, sutrinka erekcija, ejakuliacija, būdingas nuovargis, svorio augimas. Jei moteriai stinga moteriškų hormonų estrogenų, ji negali pastoti ar išnešioti kūdikio.

Tiek moterų, tiek vyrų vaisingumui įtakos gali turėti hipofizės, skydliaukės, antinksčių ligos, taip pat nekontroliuojamas ar netinkamai kontroliuojamas diabetas. Pasak gydytojos, dažniausiai endokrinines ligas parodo per didelis arba per mažas konkrečių hormonų kiekis - nukrypimai nuo normos ribų, o tai neigiamai veikia visą organizmą.

Dažniausiai hormonų apykaitos sutrikimai kontroliuojami pakaitiniais hormonais, jei jų trūksta, arba vaistais, blokuojančiais per didelio hormonų kiekio išsiskyrimą. Gali būti skiriami hormonų pusiausvyrą balansuojantys preparatai. Nustačius endokrininių liaukų navikus, gali prireikti ir radikalių gydymo metodų.

Tam, kad laiku būtų nustatytos ir pašalintos priežastys, trukdančios sėkmingai susilaukti kūdikio, svarbus ir gyvenimo būdas - būtina užtikrinti pakankamą fizinį krūvį bei rūpintis sveika mityba, kontroliuoti svorį, pasirūpinti poilsio higiena.

Nevaisingumas: Pagrindinės Moterų Nevaisingumo Priežastys

Pasak Biofirst klinikos gydytojos akušerės-ginekologės medicinos mokslų daktarės Lina Mockevičienės, išlieka nepakitusios:

• Mėnesinių ciklo sutrikimai sudaro ketvirtadalį atvejų
• Dar 35 proc. problemų susiję su kiaušintakių būkle ir adhezijomis pilvo ertmėje
• Kas šešta moteris negali pastoti ar pastoja sunkiai dėl endometriozės sukeltų pokyčių gimdoje, kiaušidėse bei mažajame dubenyje
• 7 proc. atvejų yra nustatyti dėl prolaktino apykaitos sutrikimų

Vyrų nevaisingumo priežastis dažniausiai yra varikozelė, kuri nustatoma net 34 proc. atvejų. Be to, 9 proc. atvejų susiję su infekcija, o 18 proc. - su lytinių organų vystymosi defektais. Tačiau trečdalis nevaisingumo priežasčių tebėra neaiškios“, - teigia gydytoja dr.

Nepaisant plačiai paplitusio įsitikinimo, kad su nevaisingumu dažniausiai susiduria tik moterys, realybė atskleidžia kitokį vaizdą. „Nevaisingumo statistika rodo, kad vyrai susiduria su tokiais sunkumais 20-30 proc. atvejų, moterys yra atsakingos už 20-35 proc. atvejų, o abu partneriai turi problemų su vaisingumu 25-40 proc. atvejų. Tačiau yra ir 10-20 proc. atvejų, kuriuose sunku ar neįmanoma nustatyti nevaisingumo priežasties“, - aiškina dr.

„Statistiniai duomenys rodo, kad kas šešta pora susiduria su nevaisingumo ar sumažėjusio vaisingumo problema. Manoma, kad Lietuvoje yra apie milijonas šeimų, iš kurių 100-150 tūkstančių gali kovoti su vaisingumo problemomis“, - teigia Biofirst klinikos akušerė-ginekologė dr. Lina Mockevičienė.

Modernios medicinos pasiekimai kiekvieną dieną padeda vis daugiau šeimų sulaukti laukiamos žinios apie būsimą tėvystę. „Gydymo metodai priklauso nuo nevaisingumo priežasties ir trukmės. Konsultacijų metu mes, vaisingumo specialistai, detaliai aptariame poros lūkesčius ir pageidavimus“, - sako gydytoja akušerė-ginekologė dr. L.Mockevičienė.

Gydytoja pripažįsta, kad kartais, nors ir gali pasiūlyti efektyviausią pastojimo būdą, jis nebūtinai atitinka poros pageidavimus. „Kiekvienas gydymo planas yra individualus ir pritaikytas konkrečiai porai. Tačiau yra bendri gydymo principai: ovuliacijos stimuliacija rekomenduojama esant menstruacijų ciklo sutrikimams, operacijos - esant kiaušintakių pokyčiams ar endometriozei. Taip pat naudojamos labai veiksmingos pagalbinio apvaisinimo procedūros, kurios dažnai teikia labai džiuginančius rezultatus. Nepaisant to, šios procedūros vis dar yra apgaubtos mitais ir klaidingais įsitikinimais“, - pažymi gydytoja.

Dažnai viešai skelbiama, kad specialisto pagalbos reikėtų ieškoti, jei porai nepavyksta pastoti per metus. Tačiau gydytoja akušerė-ginekologė dr. L.Mockevičienė teigia, kad kartais reikėtų susirūpinti anksčiau. „Jei pora žino apie problemas, kurios gali trukdyti pastojimui, neturėtų laukti metų. Mėnesinių ciklo sutrikimai yra dažniausiai išskiriamas veiksnys, kuris gali apsunkinti pastojimą. Policistinių kiaušidžių sindromas taip pat yra viena dažniausių diagnozių, signalizuojančių apie galimas pastojimo problemas. Jei moteris yra patyrusi uždegimines mažojo dubens ligas, yra buvusi operuota pilvo ertmėje, turi sunkią endometriozę - tai taip pat yra požymiai, kad pastoti gali būti sudėtingiau“, - aiškina ginekologė dr. L.Mockevičienė.

Ji taip pat sako, kad nereikėtų ilgai laukti nėštumo testo rezultatų ir toms moterims, kurios yra susidūrusios su onkologinėmis ligomis, ypač toms, kurios yra gavusios chemoterapiją ar radioterapiją. „Be abejo, vaisingumą veikia ir moters amžius. Jei moteris yra 35 metų ir daugiau, ji laikoma jauna, bet nekalbant apie vaisingumą.

Vaikutį planuojančios poros neretai susiduria su skaudžia realybe - retam pavyksta pastoti taip greitai, kaip norėtųsi. Medikai ramina, kad nevaisingumą arba rimtas sveikatos problemas galima įtarti, jeigu porai nepavyksta susilaukti vaikučio ilgiau, nei per metus. Visiems nerimstantiems ir bandantiems vertėtų daugiau dėmesio skirti savo sveikatai, išmokti tinkamai skaičiuoti menstruacijų ciklą ir nepasiduoti stresui.

Bene dažniausiai pasitaikanti klaida, kuri lemia pastojimo problemas - netinkamai skaičiuojamas menstruacijų ciklas ir neteisingai nustatomos vaisingos dienos. Ovuliacija vyksta ciklo, kuris skaičiuojamas nuo pirmosios menstruacijų dienos, viduryje. T.y., jeigu moters menstruacijų ciklas trunka 28 dienas, tai ovuliacija vyksta 14 ciklo dieną.

Žinoma, kad kiekvienos moters organizmas yra individualus, ciklo trukmė ir tiksli ovuliacijos diena taip pat yra individuali, ji gali šiek tiek kisti dėl vartojamų vaistų, patiriamo streso ar nuovargio. Net ir esant reguliariam 28 dienų ciklui ovuliacija gali įvykti ir 12 ar net 17 ciklo dieną.

Norint kuo tiksliau nustatyti ovuliacijos dienas reikėtų, kuo anksčiau pradėti žymėtis savo ciklą ir tą daryti kuo tiksliau (tą galite daryti ne tik kalendoriuje, bet ir patogiose programėlėse mobiliajame telefone, pavyzdžiui, „Feminap“, „Period Tracker“, „Ovia Ovulation & Period“ ir pan.). Dalis (apie 30-40%) ovuliacijos metu junta skausmą pilvo apačioje, spazmus, kurie šiek tiek primena menstruacijų skausmą, tačiau dažniausiai yra silpnesni. Norinčios vaisingas dienas nustatyti ypač tiksliai gali išbandyti ovuliacijos testus. Tai nebrangios (vienas vienetas kainuoja apie 50 euro centų), labai tikslios, lengvai panaudojamos juostelės.

Tikriausiai nė nereikėtų aiškinti, kad norinčioms pastoti moterims būtina atsisakyti žalingų įpročių, kurie yra tiesiog pragaištingi ne tik jau besivystančiam mažyliui, bet ir dar tik bandančiai užsimegzti gyvybei.

Net ir patys konservatyviausi medikai pradeda vis aiškiau suprasti ir vis dažniau pripažinti dvasinės savijautos įtaką mūsų organizmui. Žmogui nuolat patiriant stresą, išgyvenant vyksta labai reikšmingi pokyčiai, pasikeičia hormonų koncentracija, žmonės neretai net ir fiziškai junta paspartėjusį širdies plakimą, galvos svaigimą, pasikeitusį gebėjimą susikaupti ir pan.

Niekaip pastoti negalinčios poros dažnai išgirsta lakonišką patarimą : „Nebegalvokit ir bus“. Tame tikrai yra tiesos. Vaikelio norintiems susilaukti žmonėms reikėtų išmokti nurimti, pasiskaičiuoti vaisingas dienas, papildomą kartą pasitikrinti sveikatą, stengtis laikytis sveikos gyvensenos principų, tačiau neperlenkti lazdos.

Prastas miegas arba miego trūkumas daro didžiulę žalą tiek mūsų emocinei, tiek ir fizinei savijautai. Miegas - svarbi žmogaus sveikatos dalis, tad savo dienotvarkę reikėtų planuoti taip, kad pakaktų laiko gerai išsimiegoti. Nuolat valgant nesveiką, menkavertį maistą organizmas ima stokoti normaliam fiziologinių funkcijų palaikymui būtinų maisto medžiagų, taip pat ima „streikuoti“ virškinimo, šalinimo sistema, ilgainiui pradeda silpti ir imunitetas.

Didelę įtaką pastojimui ir sėkmingam nėštumui turi ir kūno svoris. Pernelyg menkas kūno svoris, nepakankama mityba sutrikdo menstruacijų ciklą, jos net gali išnykti. Persivalgymas, nutukimas, didesnis nei 25 kūno masės indeksas taip pat apsunkina pastojimą.

Dažnam suaugusiam žmogui trūksta įvairių vitaminų ir mineralų, tad medikai rekomenduoja vartoti įvairius papildus arba ypač dėmesingai susidėlioti mitybos planą. Normaliam moters menstruacijų ciklui labai svarbus vitaminas D. Vitaminas C padidina moteriškųjų hormonų koncentraciją. Moters organizme trūkstant geležies menstruacijų ciklas gali tapti nereguliarus, ovuliacija gali nutrūkti. Ypač svarbi ir folio rūgštis, kuri apsaugo nuo persileidimo, o taip pat yra būtina normaliam mažylio vystymuisi.

Planuojančioms susilaukti vaikelio ir bandančioms pastoti moterims dažna ginekologė rekomenduoja jau iš anksto pradėti gerti nėščiosioms skirtus vitaminus, kurie organizmą praturtina visais būtinais mikroelementais.

Didžiulis gyvenimo tempas, noras pasiekti mokslo ir karjeros aukštumų paskatina moteris atidėlioti motinystę. Kita vertus, moterys turėtų žinoti, kad pastoti ir išnešioti vaiką vyresniame amžiuje yra šiek tiek sudėtingiau. Statistika rodo, kad tinkamiausias laikas nėštumui yra 20-29-eri metai. Iki 25 pastoti yra lengviausia: tuo metu kiaušidės dar jaunos ir sveikos, moterys ne taip dažnai serga lėtinėmis ligomis, o pastojimo problemos pasireiškia tik 6 %. Persileidimo rizika minimali, 80 % atvejų pagimdoma natūraliai.

Vyresnėms nei 35-erių metų moterims, kurioms nesiseka pastoti ilgiau nei pusę metų rekomenduojama apsilankyti pas vaisingumo specialistus.

Chronišos skydliaukės, kepenų, inkstų ligos, padidėjęs kraujospūdis, taip pat autoimuninių ligų, astmos, vėžio gydymui naudojami medikamentai gali sumenkinti pastojimo tikimybę. Pastojimą ypatingai apsunkina ar net nevaisingumą lemia visas pluoštas lytiškai plintančių ligų, lytinių organų infekcijų, taip pat ir moteris dažnai kamuojanti endometriozė ir pan.

Jeigu jūs gyvenate sveikai, neturite žalingų įpročių, nesergate ir negalite pastoti ilgiau nei metus (vyresnėms nei 35-erių metų moterims šis laikas sutrumpėja iki pusmečio), apsilankykite pas vaisingumo specialistus.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis pasaulyje yra apie 10-15% porų, susiduriančių su nevaisingumo problema.

Svarbu pabrėžti, kad įtariant nevaisingumą būtina tirtis abiems partneriams.

Moterų Vaisingumo Priklausomybė Nuo Amžiaus

tags: #kokios #problemos #gali #buti #jiei #moteris