Sutarties Formos Reikalavimai Lietuvoje: Kaip Užtikrinti Teisinį Pagrįstumą

Sutartis yra esminis dokumentas, reguliuojantis santykius tarp šalių. Tačiau, kad sutartis būtų veiksminga ir užtikrintų šalių teises, būtina atsižvelgti į tam tikrus formos reikalavimus. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su sutarčių sudarymu Lietuvoje, įskaitant elektroninio parašo naudojimą ir darbo sutarčių ypatumus.

Bendrieji Sutarčių Sudarymo Aspektai

Prieš sudarant sutartį, svarbu atkreipti dėmesį į keletą esminių dalykų:

• Aiškumas ir išsamumas: Ginčo atveju, ne visuomet gali būti sėkmingai įrodoma, kad kita šalis pažeidė sutarties sąlygas, jei pati sutartis iš savęs yra klaidinanti ar neišsami.
• Sutarties dalyko įvardijimas: Ar aiškiai įsivardinote sutarties dalyką?
• Atsakomybės klausimas: Neignoruokite atsakomybės klausimo, nes tai yra vienas svarbiausių sutarties momentų, kuris dažnai būna praleidžiamas. Labai svarbu sutartyje aiškiai numatyti sutarties nutraukimo pasekmes, sankcijas ir t.t.
• Asmens duomenų apsauga: Ar nepamiršote paminėti ir kokiu būdu bus saugomi ar tvarkomi asmens duomenys?
• Force majeure sąlygos: Nepraleiskite force majeure sąlygos. Tikrai nebūtina vardinti, kas tai yra, bet įrašyti punktą, kuris jus apsaugotų nuo nenugalimų aplinkybių, būtų protingas sprendimas.

Na, o jei jums aktualu turėti parengtą sutartį, tuomet labiausiai norėčiau akcentuoti ir rekomenduoti individualizuoti sutartį kiek įmanoma labiau, kad ji jums būtų naudinga. Bet taip pat nepamirškite, kad sutartį sudarote ne vienas - būkite atviri ir kito pasirašančio asmens ar asmenų pasiūlytiems reikalavimams.

Rašytinės Sutarties Būtinumas

Žinoma, ne visos sutartys turi būti sudarytos raštu (CK. Jeigu kyla abejonė, ar rašytinė sutartis apskritai yra būtina, ypatingai, jei dirbate savarankiškai, pasitikrinkite LR Civilinio Kodekso 1.73 ir 1.74 straipsnius. Tikrai nėra būtina pasirašyti sutartį, bet praktikoje ginčus išspręsti yra paprasčiau, kuomet šalys pasirašo sutartį.

Na, pavyzdžiui, jūs teikiate tam tikrą paslaugą ir apie teikiamas paslaugas, jų pobūdį, eigą bei kainą susitariate el. paštu, žinutėmis ar netgi telefonu. Visi minimi sutarčių sudarymo būdai yra tinkami, jeigu paslaugų suma neviršija 1500 Eur.

Ir nors sutarčių kai kuriais atvejais tikrai galime išvengti, turime įsidėmėti, jog be jų, ginčo atveju, apsunkėja įrodinėjimo galimybės, teisių gynimas, pačios sutarties aiškinimas ir derybų procesas, nes atsiranda papildomų teisinių žinių poreikis. Ką tai reiškia? Plačiau šia tema esu rašiusi straipsnyje apie Sutarčių formas ir jų galiojimą.

Nuotolinis Sutarčių Sudarymas ir Elektroninis Parašas

Nuotolinis sutarčių sudarymas gyvuoja jau netrumpą laiką. Na pavyzdžiui, ar atsimenate, kuomet apsipirkinėdami internetu paspaudėte “Sutinku’’ mygtuką, tam, kad užsakymas būtų patvirtintas?

Štai keletas svarbių aspektų, susijusių su elektroniniu parašu:

• El. parašo rūšių yra ne viena, tad įsitikinkite, kad naudojate ar planuojate naudotis “kvalifikuotu elektroniniu parašu’’. Šio tipo el.
• Prieš išsirenkant el. parašo paslaugos teikėją, įsivertinkite, ar jų naudojama platforma bus tinkama. Pvz., jeigu planuojate juo naudotis valstybinių institucijų portaluose, įsitikinkite, kad būtent jūsų pasirinktas el.
• Jeigu sudarinėsite tokius sandorius, kuriems LT teisės aktai yra numatę privalomą rašytinę formą, būtinai įsitikinkite, kad pasirašote su ne bet kokiu el. parašu, bet būtent su kvalifikuotu.

Darbo Sutarties Ypatumai

Darbo teisėje, skirtingai nuo sutarčių (civilinės) teisės galioja specifinis reguliavimo metodas. Jei sutarčių teisėje šalims privalomos tik tos sąlygos, kurios buvo nurodytos jų abejų pasirašytoje sutartyje, ir nei viena šalis neturi teisės vienašališkai nustatyti kažkokių papildomų taisyklių, tai darbo teisėje darbdavys turi teisę vienašališkai nustatyti bet kokias taisykles (darbo sąlygas), kurios nebuvo specialiai aptartos darbo sutartyje. Žinoma, darbdavys vienašališkai nustatydamas darbo sutartyje neaptartas darbo sąlygas negali pažeisti imperatyvių įstatymo normų, o taip pat pabloginti darbuotojo darbo sąlygas palyginus su įstatymų nustatytomis, tačiau be šių apribojimų darbdavys yra laisvas spręsti dėl darbo organizavimo ir darbo sąlygų įmonės darbuotojams nustatymo bei keitimo. (DK 3 str. 7 - 9 d.

Toks specifinis darbo teisės reguliavimo metodas lemia skirtingas darbdavio ir darbuotojo derybines pozicijas sudarant darbo sutartį: darbdavys visada stengiasi įrašyti į darbo sutartį kiek įmanoma mažiau sąlygų ir atitinkamai pasilikti kiek įmanoma didesnę laisvę kitas sąlygas nustatyti ir keisti vienašališkai, na o darbuotojas laikosi diametraliai priešingos pozicijos ir yra suinteresuotas suvaržyti darbdavio galimybes vienašališkai keisti darbo sąlygas.

Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad Vyriausybės patvirtinta pavyzdinė darbo sutarties forma yra tik pavyzdinė, neprivaloma. Įmonės, atsižvelgdamos į savo darbo organizavimo specifiką, turėtų pačios pasidaryti darbo sutarties šabloną su tipinėmis joms aktualiomis sąlygomis. Vyriausybės patvirtintas pavyzdys siūlo darbo sutartyje nustatyti ženkliai daugiau darbo sąlygų, nei to reikalauja įstatymas ir, nors derybų su darbuotoju rezultatas gali atitikti Vyriausybės siūlomą susitarimo apimtį, dažniausiai susitarimų apimtis būna kur kas mažesnė. Darbo sutarties turinio prasme naujojo ir senojo Darbo kodekso reikalavimai sutampa, taigi vien dėl naujo kodekso įsigaliojimo senų darbo sutarčių perrašinėti ar keisti nereikia.

Svarbūs Darbo Sutarties Punktai

• Darbovietė: Grafoje darbovietė tipiškai nurodoma tik įmonės pavadinimas, pvz., UAB „KAŽKOKS PAVADINIMAS“. Jei įmonė turi geografiškai nutolusių dalinai savarankiškų padalinių, gali būti nurodomas tokio padalinio pavadinimas, pvz., UAB „VILNIAUS ĮMONĖ“ Klaipėdos skyrius. Šioje grafoje primygtinai nerekomenduojama nurodyti fizinių adresų.
• Darbo funkcija: Grafoje darbo funkcija tipiškai nurodoma tik pareigybės pavadinimas, pvz., stalius. Primygtinai nerekomenduojama šioje grafoje dėti nuorodą į konkretų tos pareigybės aprašymą (pareigines instrukcijas, pareiginius nuostatus ir pan.). Tą padarius atitinkamas pareigybės aprašymas taps darbo sutarties dalimi ir atitinkamai nebegalės būti keičiamas vienašališkai. Dinamiškoje verslo aplinkoje toks griežtas susitarimas dažnai sukelia itin didelių nepatogumų organizuojant darbą, nors neabejotinai yra labai palankus darbuotojui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tiek pagal seną, tiek ir pagal naują Darbo kodeksą pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos, pareiginiai nuostatai ir pan.) nėra privalomi. Jų rengimo poreikį lemia ne įstatymas, o verslo poreikiai nustatyti specialias elgesio taisykles tam tikras pareigas užimantiems darbuotojams, pvz., pareigą pardavimų vadybininkui registruoti tam tikrus veiksmus su klientais įmonės naudojamoje CRM sistemoje.
• Darbo užmokestis: Grafoje darbo užmokestis nustatomas darbo užmokestis pagal taikomą (faktinę ar formalią) darbo apmokėjimo sistemą. Pagal naują Darbo kodeksą rekomenduojama darbo sutartyje nurodyti tik bazinį mėnesinį ar valandinį darbo užmokestį (t. y. ne visą darbo užmokestį, o tam tikrą jo dalį), o kintamą darbo užmokesčio dalį nustatyti įmonės vidaus dokumentuose (darbo apmokėjimo sistemoje, darbo tvarkos taisyklėse ar pan.), pvz., „fiksuotas mėnesinis darbo užmokestis - x EUR“. Tokią rekomendaciją lemia: galimybė mokėti dalį darbo užmokestį ne pagal darbo sutartį, o pagal įmonėje galiojančią darbo apmokėjimo sistemą (DK 139 str. 2 d. 2 ir 5 p. p.); prievolė įmonėms, turinčioms 20 ir daugiau darbuotojų, turėti darbo apmokėjimo sistemą (DK 140 str. 3 d.) ir absoliutus draudimas keisti darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį be darbuotojo sutikimo, t. y. darbuotojui atsisakius keisti darbo užmokestį darbdavys negali nutraukti darbo sutarties (DK 45 str.
• Darbo laiko norma: Grafoje darbo laiko norma beveik visada bus nurodoma „darbo laiko vidutinė savaitinė norma - 40 val.“. Išimtys galimos tik nustatant ne visą arba sutrumpintą darbo laiką.

Kitos darbo sąlygos, kurių privalomumo įstatymas nenumato, gali būti įtraukiamos į darbo sutartį pagal poreikį ir derybų rezultatus. Nors, kaip aprašyta aukščiau, daugumos darbo sąlygų darbo sutartyje nurodyti neprivaloma, darbuotojas turi akivaizdų interesą jas žinoti, pvz., žinoti darbo vietos fizinį adresą, kur vykti dirbti, žinoti visą savo darbo užmokestį ar jo apskaičiavimo taisykles ir t.t. Informacija apie tokias darbo sąlygas yra pateikiama specialiu dokumentu - pranešimu apie darbo sąlygas (DK 44 str.).

Pagrindiniai Darbo Sutarties Elementai

Norint sudaryti tinkamą darbo sutartį, būtina atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

Skirkite sutartims daugiau dėmesio, nes gerai parengta sutartis gali apsaugoti jus ne tik ginčo atveju, bet ir padėti jo apskritai išvengti.

tags: #kokios #sankcijos #jai #sutartis #turejo #but