Vienmetės gėlės prie daugiabučių: idėjos ir patarimai

Balkonų gėlės tapo neatsiejama miesto gyvenimo dalimi daugeliui žmonių. Jos puošia tiek senus, tiek naujus daugiabučių namus, privačius namus, padeda sukurti „žaliąją oazę“ ten, kur natūralaus želdyno trūksta.

Balkono gėlės ne tik džiugina akį savo grožiu, kvapais ir spalvų įvairove - jos yra svarbios ir dėl praktinių priežasčių: gali apsaugoti nuo saulės, triukšmo, dulkių, praturtina biologinę įvairovę, prisideda prie natūralaus mikroklimato reguliavimo.

Svarbiausia - įvertinti aplinkos sąlygas, atsakingai pasirinkti augalus pagal poreikius ir tinkamai juos prižiūrėti.

Dažniausiai Lietuvoje gėlynus prie daugiabučio pagal savo skonį įrenginėja pirmojo aukšto gyventojai. Mes siūlome kitą kelią - tik susivieniję gyventojai gali sukurti tokią aplinką, kur gerai jausis kiekvienas. Taigi toliaus kaitykite, kaip sukurti gėlyną už lango, šalia daugiabučio namo sienos.

4 pagrindiniai kiemo planavimo žingsniai

Planuojant gėlyną prie daugiabučio namo, reikia vadovautis šiais principais:

• Teritoriją suskirstykite zonomis.
• Pasitarus su landšafto architektais, pasodinkite dekoratyvinius sumedėjusius augalus.
• Pasėkite vejas.
• Įrenkite gėlynus.

Daugiabučio kiemo skirstymas zonomis

Teritorijos suskirstymas zonomis priklauso nuo turimo žemės ploto.

Dideliuose plotuose galima įrengti ramaus poilsio zoną, pastatyti vyresnio amžiaus žmonėms skirtus suolelius, pavėsinę.

Šioje zonoje sodinama daugiau želdinių: karštomis vasaros dienomis bus pavėsis, o rudenį ir pavasarį neužpūs žvarbūs vėjai. Ramaus poilsio zonoje daugiausiai sodinamos daugiametės gėlės, nes jos gali klestėti ir pavėsyje. Priešingai, dauguma vienmečių gėlių itin mėgsta šviesą.

Aktyvaus poilsio zona yra skirta vaikams ir jaunimui. Įrenkite sporto aikštelę (pavyzdžiui, pastatykite krepšinio lanką).

Jei yra sportiškai nusiteikusių gyventojų, nedidelė treniruoklių ar stalo teniso aikštelė taip pat gali būti puiki investicija.

Aktyvaus poilsio zona želdinama tik pakraščiais, kad netrukdytų žaidimams.

Mažiems vaikams sukalamos dengiamos smėlio dėžės, pastatomos sūpuoklės.

Jos paprastai būna aktyvaus poilsio zonos krašte, dažniausiai prie ramaus poilsio zonos, kad tėvai galėtų nesunkiai prižiūrėti mažylius, tarkim, ramiai peržiūrinėdami naujienas internete.

Svarbiausia - bendradarbiavimas ir bendras sutarimas, kad kiekvienas daugiabučio gyventojas jaustųsi išgirstas ir žemė prie namo būtų naudojama kuo efektyviau bei atitiktų daugumos poreikius.

Gėlynas: kaip tinkamai paruošti žemę prieš sodinimą?

Tinkamai paruošti žemę gėlynui gali reikėti visų gyventojų talkos.

Po statybų žemė aplink namus būna prastos kokybės, nes joje gausu statybinių atliekų.

Todėl, ruošiant plotą gėlynui, būtina kruopščiai perkasti žemę ir išrinkti stiklo šukes, betono gabalus, plytas ir kitas šiukšles. Tik tada žemė bus tinkama sodinimui ir gėlės galės sveikai augti.

Jei žemė yra derlinga, užtenka pridėti komposto (20 kg į kvadratinį metrą), ilgalaikių veiklių organinių ir mineralinių trąšų.

Kai žemė labai skurdi ir užteršta, gėlynui reikia atvežti derlingos žemės.

Žemės paruošimas labiausiai priklauso nuo to, kokios grupės gėlės - vienmetės ar daugiametės - bus auginamos gėlyne.

Kiekviena gėlių rūšis turi specifinius poreikius, į kuriuos reikia atsižvelgti, norint užtikrinti jų augimą ir gausų žydėjimą.

Vienmetės gėlės auga ir žydi tik vieną sezoną, todėl jų augimo ciklas yra greitas. Dėl to reikia paruošti žemę taip, kad ji būtų turtinga maistinėmis medžiagomis, kurios užtikrintų greitą augimą ir gausų žydėjimą.

Prieš sodinant vienmetes gėles, rekomenduojama į dirvą įterpti gerai suirusio komposto arba organinių trąšų. Tai padės pagerinti dirvožemio struktūrą ir suteiks augalams reikiamą kiekį maistinių medžiagų.

Dirva turėtų būti gerai išpurenta, kad šaknys galėtų lengvai skverbtis ir plėtotis.

Taip pat svarbu užtikrinti gerą drenažą, kad vanduo neužsilaikytų ir nepažeistų augalų šaknų.

Jei dirvožemis yra sunkus arba molingas, verta įmaišyti smėlio, kad pagerintumėte jo pralaidumą vandeniui.

Daugiametės gėlės auga ir žydi daugelį metų, todėl jų žemės paruošimas reikalauja ilgalaikio požiūrio.

Prieš sodinant daugiametes gėles, būtina atlikti gilesnį dirvos perkasimą, kad būtų pašalintos piktžolės ir jų šaknys.

Tai padės sumažinti konkurenciją dėl maistinių medžiagų ir vandens.

Be to, svarbu praturtinti dirvožemį ilgalaikio poveikio trąšomis arba kompostu, kad augalai turėtų maistinių medžiagų keletą metų.

Taip pat reikia užtikrinti gerą drenažą ir šaknų aeraciją. Jei dirvožemis yra smėlingas, galima pridėti molio, kad būtų išlaikoma daugiau drėgmės.

Kaip tinkamai pasirinkti gėles?

Prie namo gali būti sodinamos įvairios gėlės, tačiau jas būtina derinti pagal dekoratyvumo ir priežiūros kriterijus, siekiant sukurti estetišką ir lengvai prižiūrimą gėlyną.

Tinkamai pasirinktos ir suderintos gėlės ne tik puošia aplinką, bet ir užtikrina, kad sodas būtų malonus ir lengvai prižiūrimas visus metus.

Vienmetės gėlės sodinamos taisyklingos formos gėlynuose (lysvaitėse, klombose ir pan.). Tokie gėlynai dažniausiai įrengti reprezentacinėse vietose.

Vienmetės gėlės derinamos pagal aukštį, žiedų ir lapų spalvą žydėjimo laiką.

Dvimetės gėlės sodinamos taisyklinguose gėlynuose, namų pasieniuose, patvoriuose (pavyzdžiui, piliarožės gali užaugti iki 2-3 metrų aukščio).

Daugiametės gėlės sodinamos laisvos formos gėlynuose.

Renkantis šių gėlių derinius, būtina atsižvelgti į gėlės faktūrą, žiedų ir lapų spalvą, augalo aukštį, žydėjimo laiką ir trukmę, ilgaamžiškumą.

Daugiamečių gėlių deriniai turi būti parenkami labai kruopščiai, nes šie gėlynai įrengiami keletui metų.

Svogūninių gėlių grupės vegetacijos periodas yra trumpas, todėl gėlynuose, kur jos auga, greitai lieka tušti plotai.

Kai kurie architektai siūlo juos užsodinti vienmetėmis gėlėmis. Tai daryti patartina tuo atveju, kai gėlyne augo tik svogūninės gėlės - tuomet ir vienmečių gėlių gėlynas bus estetiškas.

Nevertėtų - peržydėjus svogūninėms gėlėms - užsodinti tuščių plotų vienmetėmis gėlėmis daugiamečiuose gėlynuose. Vienmetės ir daugiametės gėlės taip tarpusavyje nedera.

Gėlynas prie namo sienos: planavimas ir įrengimas

Patariame gėlyno planą nusibraižyti ant milimetrinio popieriaus, laikantis tokių principų:

• Svarbu pasirinkti gėles, kurios žydi skirtingu laiku, kad gėlynas būtų spalvingas visą sezoną. Pavyzdžiui, ankstyvosios pavasario gėlės, tokios kaip narcizai ir tulpės, gali būti derinamos su vasaros žydinčiomis gėlėmis, kaip rožės ir levandos, ir rudeniniais astrais.
• Renkantis gėles, verta atsižvelgti į spalvų derinimą. Galima kurti harmoningą paletę, naudojant vienos spalvos atspalvius, arba pasirinkti kontrastingas spalvas, kurios sukurs dinamišką ir gyvą vaizdą.
• Gėlynas prie namo sienos turi derintis prie aplinkos t.y. atitikti aplinkos mastelį. Pavyzdžiui, prie didesnio namo rengiamas didesnis gėlynas.
• Skirtingo aukščio gėlės suteikia gėlynui gylio. Aukštesnės gėlės gali būti sodinamos fone, o žemesnės - priekyje arba palei takelius. Taip pat verta įtraukti skirtingų lapų formų ir spalvų augalus, kurie suteiks papildomo dekoratyvumo net ir tada, kai augalai nežydi.
• Įvertinamos aplinkos sąlygos: jei vieta pavėsinga, parenkami pavėsį mėgstantys augalai, jei saulėta - šviesoje tarpstantys augalai.
• Gėles derinamos atsižvelgiant į panašią auginimo technologiją ir ypač ilgaamžiškumą - tuomet paprastesnė jų priežiūrą.
• Gėlynai paprastai įrengiami pavasarį arba rudenį, kai gėles sodinti palankiausia. Vienmetės gėlės sodinamos pavasarį arba pirmoje vasaros pusėje. Rudenį pasodintos lepios daugiametės ir dvimetės gėlės žiemai pridengiamos.

Gėlynas ir jo priežiūra: į ką būtina atsižvelgti prieš sodinant gėles?

• Skirtingos gėlės turi skirtingus laistymo poreikius. Patartina sodinti kartu gėles, kurios reikalauja panašaus kiekio vandens, kad būtų lengviau jas prižiūrėti. Pvz., sausrai atsparias gėles, tokias kaip levandos ir čiobreliai, galima sodinti viename gėlyne, o vandenį mėgstančias gėles, kaip hortenzijas, - kitame.
• Skirtingoms gėlėms gali prireikti skirtingų maistinių medžiagų. Todėl svarbu žinoti, kurios gėlės reikalauja daugiau trąšų, ir atitinkamai parinkti jų vietą gėlyne. Taip pat galima naudoti ilgalaikes trąšas arba lėtai išsiskiriančius trąšų tipus, kad sumažintumėte priežiūros poreikį.
• Kai kurios gėlės reikalauja reguliaraus genėjimo ar formavimo, kad išlaikytų savo dekoratyvią išvaizdą.

Šiuolaikiniuose gėlininkystės ūkiuose daugiametės gėlės vazonuose ir auginamos, ir parduodamos, todėl jas galima sodinti kone visą sezoną.

Bendrų taisyklių, kaip įsirengti daugiamečių augalų gėlyną, nėra, visi vadovaujamės savo skoniu ir nuovoka.

Kad sukurtume gražų daugiamečių gėlyną, reikia pagal tam tikras daugiamečių gėlių savybes, tokias kaip aukštis, spalva, žydėjimo laikas, lapų ir žiedų faktūra, poreikis šviesai ir dirvožemiui, pasirinkti augalus.

Labai svarbu iš anksto apgalvoti, kiek laiko galėsite skirti gėlyno priežiūrai, kokia jo idėja, ko jums reikia, taip pat atsižvelgti į gėlynui skirtos vietos sąlygas, augalų šviesos poreikį. Būtinai iš anksto apsispręskite, kokių augalų jums reikia bei susipažinkite su jų ypatumais.

Taip pat žinotina, kad daugiametės gėlės gyvena mažiausiai 3-4 metus, tokios vadinamos trumpaamžėmis, didžioji dalis daugiamečių išlieka dekoratyvios 7 ir daugiau metų.

Aukštos daugiametės gėlės traukia akį, jos gėlyne dominuoja, suformuodamos tam tikrą struktūrą, sudaro foną kitiems augalams.

Todėl želdyno ar daugiamečių grupės formavimą reikia pradėti būtent nuo aukštaūgių daugiamečių gėlių. Taip pat reiktų apsispręsti, iš kurio kiemo taško dažniausiai ir geriausiai bus matomas gėlynas.

Aukštų daugiamečių gėlių grupei priskiriami augalai, kurie yra apie 1,2 m ar didesnio aukščio.

Aukštos ir dekoratyvios yra knipofijos (Kniphofia), arunkai (Aruncus aethusifolius), ežiuolės (Echinacea), egzotiškai atrodo kanos (Canna), galtonijos (Galtonia), turinčios įspūdingus žiedynus ir didelius dekoratyvius lapus.

Jeigu auginsite kanas (Canna) ir galtonijas (Galtonia), turėkite omenyje, kad jų gumbus rudenį reikia iškasti. Daugelis neatsispiria neseniai rinkoje pasirodžiusių balsvųjų galtonijų (Galtonia candicans) veislės 'Moonbeam' grožiui, kuomet ant stiebų išsiskleidžia daug beveik pilnavidurių kvepiančių žiedų.

Ypač įspūdingai galtonijos atrodo žalumos, pavyzdžiui, tujų, fone.

Gerai visiems pažįstamas salierinių šeimos paprastasis pankolis (Foeniculum vulgare), kuris plačiai žinomas kaip prieskoninė daržovė ir vaistinis augalas.

Naujausia dekoratyvi jo veislė 'Giant Bronze' tapo daugelio gėlininkų svajone. Ši pankolio veislė, kaip ir paprastasis pankolis, žydi liepos - rugpjūčio mėnesiais, tačiau dėl plunksniškų lapų augalas dekoratyvus visą vasarą. Mėgsta purią ir trąšią dirvą, šiltą ir saulėtą vietą.

Pankolis - šiltų kraštų augalas, todėl žiemai reikia pridengti.

Įvairiaspalvę ir nuolat žydinčią augalų grupę galima sudaryti iš viendienių (Hemerocallis), kurių gėlinkystės ūkiuose dabar yra įvairių hibridinių veislių.

Viendienių stiebų aukštis - apie 1 m, jos vertingos tuo, kad nuolat per perstojo žydi, o ir lapai gana dekoratyvūs.

Viendienių labai daug išvedama JAV, yra galybė jų veislių ir hibridų, žydinčių įvairiausių spalvų žiedais: persiko spalvos, rožiniais, alyviniais, tamsiai raudonais, yra veislių turinčių garbanotus žiedlapių pakraščius.

Viendienių ypatybė, ką ir sako šios gėlės pavadinimas - trumpai žydintys atskiri žiedai, kurie krenta žemėn. Pačios naujausios ir įdomiausios - pilnavidurės viendienės.

Viendienės gerai auga saulėtoje vietoje ir pusiau pavėsyje, gerai įdirbtoje ir patręštoje dirvoje. Jos nemėgsta aukšto gruntinio vandens, negalima leisti kad šaknų zonoje užsistovėtų vanduo.

Šaltesnę besniegę žiemą šias gėlės reiktų pridengti, ypač pirmaisiais auginimo metais.

V. Karpavičiaus gėlininkystės ūkyje rasite naujausių veislių ežiuolių, kurias verta rinktis tiems, kas negali gėlynui skirti daug laiko.

Aukštų augalų grupėje išskirtiniu gali būti tangutinis rabarbaras - Rheum palmatum var. Tanguticum, kurio žiedstiebiai pasiekia 1,5 m aukštį. Tangutinis rabarbaras įstabus tuo, jog turi didelius karpytus lapus, augimo pradžioje jų apatinė pusė būna tamsiai raudona.

Norint, kad atsiskleistų visas augalo grožis, reiktų sodinti laisvai, kad dekoratyviojo rabarbaro neužgožtų kiti augalai.

Darželio pažibomis ir gėlyno karaliais pretenduoja tapti kol kas dar reti geltonžiedžiai ir magaspalviai bijūnai. Šios šakniagumbinės gėlės žydi birželį įvairaus intensyvumo spalvos žiedais. Kiekvienas gėlių mėgėjas tikrai nepraeis pro geltonų bijūnų lysvę. Geltonų bijūnų atsiranda vis daugiau hibridų, jie turi didelius labai pilnavidurius žiedus. Margažiedis bijūnas 'Candy Stripes'.

Tiek geltonžiedžiai, tiek margažiedžiai ar tradicinių rusvų spalvų bijūnai sodinami negiliai, iš anksto paruoštoje ir patręštoje dirvoje, duobė turi būti tokio gylio, kad kereliai neįdubtų.

Anksčiau kaimo močiutės į bijūnui skirtą duobę įmesdavo sudžiūvusios juodos duonos plutelių. Nežinia, kiek tai padeda, tačiau turbūt nekenkia.

Bijūnai - tradicinės lietuviškos gėlės, jos ilgaamžės ir nereikalaujančios daug priežiūros. Priklausomai nuo rūšies ir veislės, užauga iki 1 -1,2 m aukščio. Jei tik vieta jiems patinka nepersodinami gali augti 10 ir daugiau metų.

Bijūnai mėgsta pūveningą neužmirkstančią dirvą, nuo vėjų apsaugotą vietą. Iš ryškiaspalvių bijūnų galima sudaryti, pavyzdžiui, birželį žydinčių daugiamečių gėlių grupę. Jų pasirinkimas V. Daugiamečių gėlių dekoratyviais lapais ir žiedais yra labai daug.

Lapų spalvos irgi labai įvairios - daugiausiai žalia, bet yra sidabriškų, melsvo atspalvio, dėmėtais lapais. Kai kurioms daugiametėms dekoratyvumą suteikia būtent lapai.

Tai melsvės, viendienės, plautės, smidrai, pankoliai, vaisginos, notros, gaurės, astrancijos, siauralapiai bijūnai ir kt. Iš naujesnių dekoratyviais lapais veislių dėmesio vertos yra didžiosios astrancijos (Astrantia major) veislės: 'Lola', 'Moulin Rouge', 'Star of Magic' (margalapė), 'Star of Treasure'.

Astrancijos turi ne tik didelius dekoratyvius ir spalvotus lapus, bet ir įdomius, žvaigždžių formos tamsiai violetinius žiedus, kurie yra labai intensyvios tamsios spalvos.

Viena naujausių dantytosios liguliarijos (Ligularia dentata) veislė 'Pandora' nėra aukšta ( apie 30- 40 cm), žydi geltonais žiedeliais sutelktais į skrotelę.

Nuo seno visiems pažįstami snapučiai (Geranium). Selekcininkai yra išvedę originalių jų veislių, kurios nuo motininės rūšies smarkiai skiriasi. Snaputį irgi galima priskirti prie dekoratyvius lapus turinčių daugiameči, tačiau jis ir gražiai bei ilgai žydi.

Viena naujausių veislių - pievinio snapučio (Geranium pratense) veislė 'Summer Skies'. Kaip sako veislės pavadinimas, šio snapučio žiedų spalva žydra ir iš tiesų primena vasaros dangų, o skaldyti lapai neįprastos formos. Žydi nuo birželio, apie 6 savaites.

Prie gausiai žydinčių ir turinčių dekoratyvius lapus gėlių priskirtinos ir daugiametės verbenos (Verbena). Nors atskiri jų žiedeliai maži, tačiau naujausios verbenų veislės žydi itin gausiai, žiedai melsvi - violetiniai.

Verbenų aukštis - iki 1 m, nuo vėjo jos linkusios išgulti, todėl verta apgalvoti sodinimo vietą, geriau sodinti šalia kitų augalų.

Daugelis jukas (Yucca) augina kambariuose ir ne visi žino, jog jukos auginamos ir lauke. Jų ilgi lapai būna žali, su gelsvais ruoželiais, iš lapų skrotelės vasaros antroje pusėje pasirodo stiebai su žiedeliais.

Jukos yra šilumamėgiai augalai, mėgsta saulėtą, vėjų neužpučiamą vietą, pirmaisiais metais reiktų daugiau palaistyti, vėliau įsišaknijusioms laistymo ir priežiūros reikia mažiau, nemėgsta užmirkstančios dirvos. Ypatingai gražiai atrodo alpinariume šalia akmenų.

Dar viena iš kambarių išėjusi gėlė, galinti augti lauke - kinrožė (Hibiscus). Lietuvoje lauko kinrožės dar nėra paplitusios. Bet V. Karpavičiaus gėlininkystės ūkyje jų jau galima rasti net 7 veislių: žolinių (Hibiscus moscheutos) ir sirijinių (Hibiscus syriacus) kinrožių, kurias verta pabandyti auginti lauke.

Savaime aišku, kad šios Havajų rožėmis vadinamos gėlės augs tik šiltoje vietoje, apsaugotoje nuo skersvėjų. Kinrožės lauke auga kaip medėjantys krūmai.

Pavėsyje galinčių augti daugiamečių nėra daug, nors tokių labai dažnai prisireikia. Galima sakyti, kad bruneros yra pavėsio karalienės. Pavėsį ir drėgną dirvą mėgstančios stambialapės bruneros (Brunnera macrophylla) turi įspūdingo grožio lapus su sidabrinio atspalvio tamsiomis gyslomis.

Pavasarį bruneros žydi nedideliais žiedeliais, bet visas augalas išlieka dekoratyvus visą sezoną. Skirtingų veislių bruneros turi skirtingo atspalvio lapus, žiedai gali būti melsvi, balti. Kanadinės sangvinarijos (Sanguinaria canadensis) veislė 'Flore Pleno' tarp pavėsio augalų yra reta išimtis dėl įstabių žiedų, nes anksti pavasarį pražysta baltais pilnaviduriais žiedais ir turi didokus lapus, kurie suželia augalui peržydėjus.

Kai gegužę pražysta kanadinės sangvinarijos, atrodo, kad gėlyną apsnigo. Tiesa, norint sukurti tokį įspūdį, reikia sodinti ne vieną kerelį ir luktelti, kol gėlės suvešės. Pavėsyje balti žiedeliai atrodo tarsi švieselės, tad, jeigu gėlynas yra būtent tokioje vietoje, būtinai pasisodinkite didžiažiedžių triliumų (Trillium Grandiflora).

Tai gumbiniai 20-40 cm aukščio augalai, žydi birželio mėnesį, mėgsta humusingą vidutinio drėgnumo dirvą.

Anksti pavasarį norisi kuo daugiau spalvų ir žiedų, todėl beveik kiekviename gėlyne sodinamos tradicinės svogūninės gėlės - tulpės, narcizai, snieguolės, krokai.

Šiek tiek primirštos yra nuo balandžio iki birželio žydinčios raktažolės (Primula), o dabar yra išvesta itin daug jų veislių, žydinčių įvairiaspalviais ryškiais žiedais. Ypač dekoratyvios Primula belarina liaudiškai vadinamos "balerinomis, turinčios pilnavidurius žiedelius.

Dar daugelis mano, kad raktažolės yra vazoninės gėlės, bet jos sėkmingai gali augti ir atvirame grunte. Tai paprastosios raktažolės (Primula belarina) veislės 'Buttercup Blue', 'Cream', 'Delft Blue', 'Nectarine', 'Valentine' ir kitos. Raktažolės yra neaukštos, apie 20 cm aukščio, sodintinos gėlyno priekyje - parteryje. Mėgsta drėgną, neutralios reakcijos dirvą, dalinį pavėsį.

Jeigu gėlynas saulėtoje vietoje, būtinai pasisodinkite flioksų. Daugiausia dekoratyvių veislių turi šluotelinis flioksas (Phlox paniculata), ypač įspūdingos yra žemaūgės (20-30 cm aukščio) flioksų veislės. Žemaūgiai flioksai turi stprias šaknis, gerai auga saulėtoje vietoje, žydi liepos rugpjūčio mėnesiais, visas augals žydi daugiau kaip mėnesį laiko.

Saulėtose vietose gerai jaučiasi šilokai, kurių rūšių ir veislių yra tokia daugybė, kad vien iš jų įmanoma sudaryti visą gėlyną.

Šilokai nereiklūs drėgmei, tai sukulentai, kaupiantys vandenį lapuose - kuo smėlingesnėje dirvoje jie auga, tuo ilgiau gyvena. Šilokus labai paprasta atnaujinti, priskynus pavasarį atželiančių ūgliukų ir paprasčiausiai susmeigus juos į žemę.

Retai Lietuvoje sutinkama šilokų veislė 'Wild Fire' kiekvieną sužavės vyno raudonumo sodrios spalvos lapais ir rausvais žiedeliais, kurių būna gausu ir juos noriai lanko bitės. Turi labai dekoratyvius lapus, todėl gražiai atrodo visą sezoną.

Šilokai Sedum Sunsparkler 'Lime Twister' (kairėje) ir 'Wild Fire' (dešinėje).

Natūraliai daugybė daugiamečių varpinių augalų auga mūsų pievose ir miškuose, esmė ta, kad jie nėra tokie dekoratyvūs kaip atvežtiniai. O atvežtiniai - tai kalnų, stepių, prerijų augalai ir jų rūšys bei veislės. Tai įvairios viksvos (Carex), smilgos (Deschampsia), ašuotės (Stipa), lendrūnai (Calamagrostis), ajerai (Acorus) ir kt.

Stiprioji šių dekoratyvių augalų savybė ta, kad jiems reikia mažai priežiūros, jų sąžalynai patys plečiasi, itin tinka auginti alpinariumuose, akmenų ir natūralistiniuose gėlynuose. Tiesa, itin dekoratyvūs augalai, tokie kaip miskantas (Miscanthus), yra lepesni.

Charakteringa varpinių augalų savybė - dekoratyvūs lapai, kurie būna dryžuoti, su geltonais ruoželiais, kiti turi mėlynai žalius stiebelius ar lapus, auga kupstais, žiedai sutelkti varpose arba šluotelėse. Neįmanoma išvardinti visų varpinių ar aprašyti, geriausia pabandyti įsivaizduoti, kokio tipo augalų jums reikia ir išsirinkti. Vien tik V. Neaukštos viksvos puikiai tinka gėlyno pakraščiui įrėminti: Carex morrowii 'Ice Dance' (kairėje), o kininio miskanto (Miscanthus sin.

tags: #kokios #vienmetes #geles #tinkamos #prie #daugiabuciu