Renkantis būstą Lietuvoje, svarbu atsižvelgti į įvairius namų tipus, jų ypatumus ir privalumus. Šiame straipsnyje aptarsime populiariausius namų tipus, pradedant nuo pamatų, rąstinių namų ir baigiant kotedžais.
Pamatų tipai ir jų pasirinkimo kriterijai
Visi namai pradedami statyti nuo pamatų. Tai viena svarbiausių namo konstrukcijų, nes nuo jų priklauso namo ilgaamžiškumas, šilumos ir vandens izoliacija, bei estetinis vaizdas. Netinkamai įrengti pamatai ilgainiui gali pradėti irti, praleisti drėgmę į namo vidų.
Namas remiasi ne ant pamatų, bet ant grunto, esančio po jais. Todėl būtina žinoti, kokias apkrovas teks atlaikyti tiek pamatams, tiek gruntui. Ne mažiau svarbios ir pačio grunto savybės - jo tvirtumas, kilsnumas, gruntinio vandens lygis, įšalo gylis ir kt.
Todėl prieš renkantis pamato tipą, būtina atlikti inžinierinius geologinius tyrimus, kurių metu bus ištirtos gruntų savybės planuojamoje statybų aikštelėje. Šiuo metu Lietuvoje galime rinktis iš trijų pamatų tipų - juostinių, gręžtinių ir plokštuminių. Trumpai aptarsiu kiekvieno tipo pasirinkimo kriterijus.
Juostiniai pamatai
Dar vadinami sekliaisiais. Jie puikiausiai tiks, jei ketinate įsirengti rūsį po namu. Tačiau dėl rūsio gerai pagalvokite, jei jūsų sklype yra aukšti gruntiniai vandenys arba kai stiprus gruntas slūgso 5-6 metrų gylyje. Tuomet rūsio įrengimas jums atsieis brangiau, nes statybos metu teks siurbti vandenį, kruopščiai įrengti tinkamą hidroizoliaciją ir drenažą.
Juostiniai pamatai turi remtis ant stipraus grunto žemiau įšalo gylio. Vadinasi, jie turės būti įgilinti ne mažiau, kaip 1-1,5 metro nuo žemės paviršiaus. Taip pat svarbu, ar paviršinis gruntas yra kilsnus. Pavyzdžiui, molingas gruntas yra kilsnus, tai reiškia, kad žiemos metu užšaldamas jis gerokai išsiplečia, o atšilus orams vėl susitraukia.
Kilsnūs gruntai ilgainiui išjudina juostinius pamatus ir jie ima skeldėti. Tokiu atveju įrengiant juostinius pamatus reikėtų tiek po jais, tiek šalia užpilti nekilsniu gruntu, pvz smėliu ar žvyru.
Gręžtiniai pamatai
Priklauso polinių pamatų grupei. Tai pačiai grupei priklauso spraustiniai, kaltiniai ir stulpiniai pamatai. Teoriškai, polinius pamatus tikslinga rinktis, kai stiprus gruntas slūgso giliai. Tačiau Lietuvoje dabar tai populiariausi pamatai ir dėl didelės konkurencijos rinkoje jų įrengimo kaina gana maža, lyginant su kitais tipais.
Stiprūs gruntai arti žemės paviršiaus leidžia įsirengti juostinius pamatus, tačiau šiuo atveju gali pigiau ir greičiau atsieiti atviro gręžimo gręžtinių pamatų įrengimas. Kada netikslinga įsirengti gręžtinius pamatus? Kai stiprus gruntas slūgso giliau kaip 6-8 metrus nuo žemės paviršiaus. Tokiu atveju liauni poliai gali neatlaikyti apkrovų ir tiesiog sulūžti. Taip pat statant pasyvų namą sunkiau įsirengti tinkamą šilumos izoliaciją. Abiem minėtais atvejais geriau rinktis plokštuminį pamato tipą.
Plokštuminiai pamatai
Tai tvirta, vientisa plokštė po visu namu. Tai tinkamiausias pamato tipas pasyviems namams. Juos galima įrengti kone ant visų gruntų. Tačiau jei slūgsantis gruntas yra labai silpnas ar namas bus statomas ant didelio šlaito, gali tekti rinktis kitą pamato tipą.
Tinkamai parinkti pamatų tipą ir paskaičiuoti jų atlaikymą ant esamo grunto, gali tik konstruktorius, įvertinęs sklype esančių gruntų savybes. Todėl kiekvienam namui būtinas individualus pamatų projektas. Konstrukcijų projekte taip pat pateikiami detalūs darbiniai pamatų brėžiniai, skirti statybininkams.
Toliau pateikiama lentelė, kurioje trumpai apibendrinami pamatų tipo pasirinkimo pagal esamus gruntus kriterijai.
| Pamato tipas | Gruntas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Juostiniai | Stiprus gruntas aukštai | Technologiškai ir ekonomiškai priimtinas, galima įrengti rūsį | Reikalingas kruopštumas, gali būti kilsnus gruntas |
| Gręžtiniai | Stiprus gruntas giliai | Pigiau už juostinius | Reikia atsisakyti rūsio, papildomai šiltinti jungtis |
| Plokštuminiai | Tinka beveik visiems gruntams | Itin "šilti" pamatai, sumažėja deformacijų tikimybė | Reiklesni gruntui, aukštesnė kaina |
Rąstiniai pastatai: stiliai ir konstrukcijos
Rąstiniais namais, pirtimis besidomintys Lietuvos gyventojai, pirmiausia turėtu susipažinti su Rąstinių pastatų stiliumi, konstruktyvo formomis.
Tai pastatai, kurių pagrindinėms sienų laikančiosioms konstrukcijoms naudojami rankinio ar mašininio apdirbimo, skirtingų profilių ir matmenų, statmenai ir horizontaliai sunerti rąstai.
"Post and Beam" arba "Stulpiniai-Sijiniai/Rąstiniai"
Šiuose pastatuose, sienų, perdangos, stogo šiltinimo bei apdailos konstrukcijos montuojamos būtent tarp statramstinių ir horizontalių rąstų. Toks statybų būdas pirmiausia buvo pritaikytas Š.Amerikoje, Kanadoje. Konstrukcijom yra naudojami labai didelių matmenų rąstai.
Kombinuoti pastatai
Tai kombinuoti pastatai, kurių kiekvienas pastato aukštas gali būti montuojamas skirtingai. Turima omenyje horizontaliai vienas virš kito suguldyti rąstai ir “Stulpinė/Sijinė” sistema tame pačiame pastate. Norvegijoje šis stilius yra labai populiarus ir vadinamas “StavLaft”.
Karkasiniai pastatai su rąstų imitacija
Tai pastatai, kurių to pačio aukšto sienų konstrukcijos yra kombinuotos, derinant stabilų (laikančiųjų sienų), šiltintą karkasą iš vidaus, o iš lauko pusės apdedant rąstų imitacijos tašais ar realiais rąstais (sienojais). Tai greičiau ne rąstinių pastatų stilius, o tik išorinis vizualinis, kaip rąstų, vaizdas.
Rąstinio namo statyba
Rąstų (sienojų) skirstymas pagal formą ir profilį:
- Natūralaus medžio kamieno, apvalaus skersmens, skirtingų diametrų, rankiniu būdu apdirbti rąstai (sienojai).
- Natūralaus medžio kamieno, staklėmis apipjauto iš dviejų pusių (stačiakampio formos), skirtingų storių, bet skirtingų aukščių, rankiniu būdu apdirbti rąstai (sienojai).
- Mašininio apdirbimo, frezuoti ar tekinti, skirtingų profilių ir matmenų, apvalios, stačiakampės, kvadratinės, trapecinės ir elipsinės formos rąstai (sienojai). Natūralios medienos rąsto ruošinys, formuojamas daugiafunkcinėmis staklėmis. Statant pastatus iš mašininio apdirbimo sienojų, išilginė išdroža ir kampų sujungimo mazgai, taip pat, formuojami kompiuterinių staklių pagalba.
- Klijuoto tašo, mašininio apdirbimo, frezuoti ar tekinti, skirtingų profilių ir matmenų, apvalios, stačiakampės, kvadratinės, trapecinės ir elipsinės formos rąstai (sienojai). Tokių pastatų sienojų gamybai, naudojami, tarpusavyje suklijuoti, džiovintos medienos tašai.
- Termo rąstai, mašininio apdirbimo, frezuoti, skirtingų profilių ir matmenų, dažniausiai stačiakampio ir kvadratinės formos rąstai (sienojai), kurie tarpusavyje suklijuoti iš tašų, kartu su šilumos izoliacine medžiaga.
Kampų sujungimo būdai:
- Balninė spyna apatiniame rąste, su prasikišimais.
- Balninė spyna, pjaunamas viršutinis rąstas, su prasikišimais.
- Trapecinė (kregždės uodega).
- Norvegiška spyna.
- Kanadietiška spyna.
- “Akloji sąspara”.
Kiekvienam iš pasirinktų stilių, pritaikant sienų konstrukcijos formą, rąstų (sienojų) profilį bei kampų sujungimo variantą, yra būdingi tik tam tikros formos eksterjero projektiniai sprendimai.
Kotedžai: tarpinis variantas tarp buto ir namo
Nors toks būsto tipas kaip kotedžas formaliai net neegzistuoja - nei Statybos įstatyme, nei statybos techniniame reglamente šis terminas nenaudojamas, - jo populiarumas vis auga. Dažniausiai tai dvibutis ar keliabutis namas, turintis bendrą sieną su kaimynais (sublokuotas per buto sieną, garažą ar stoginę), atskirą įėjimą, kiemelį. Žmonės juos vertina, nes vis dažniau tai būstas miesto ribose, tačiau siūlantis daugiau privatumo ir lankstumo įsirengiant.
Dažniausiai kotedžai būna dviejų, kartais trijų aukštų, įvairaus dydžio. Pastaruoju metu populiarėja nedideli, vos 50-70 kv. m ploto kotedžai (užsienyje tokie vadinami „townhouses“ - miesto namais: nedaug vietos užimantys, bet aukštesni pastatai), tačiau galima rinktis ir gerokai 100 kv. m viršijančius būstus. Populiariausi ir Vilniuje, ir Kaune yra 80-100 kv. m kotedžai.
Anksčiau kotedžai dažniau buvo statomi už miesto, tačiau dabar didelė jų pasiūla atsiradusi ir miesto ribose, miegamuosiuose rajonuose, o retkarčiais galima rasti ir prabangių kotedžų visai netoli miesto centro. Kotedžų pasirinkimas išties nemažas. Vien Vilniuje projektų, kuriuose galima įsigyti kotedžų, yra apie 50, o Kaune - apie 30.
Kotedžo kaina vs buto kaina
Panagrinėkime konkretų pavyzdį. 95 kv. m ploto kotedžas miegamajame rajone (Pilaitėje) Vilniuje kainuoja apie 110 000 Eur. Į šią kainą įeina dvi parkavimo vietos, gana nemažas kiemelis (maždaug nuo 50 iki 120 kv. m), ekonomiškas geoterminis šildymas. Kaune to paties ploto kotedžas kainuoja pigiau - apie 97 000 Eur.
Kotedžai dažniau būna didesni nei butai, tačiau mažesni nei namai. Jie statomi dažniau toliau nuo miesto centro, miegamuosiuose rajonuose ir kvadratinio metro kaina būna mažesnė nei buto, tačiau kiek didesnė nei namo. Be abejo, labai daug priklauso nuo vystytojo siūlomos arba pačių pasirinktos apdailos lygio, įrengimo, interjero sprendimų.