Dažnas abiturientas, norintis studijuoti mediciną, susiduria su dilema, kur studijuoti: Vilniuje ar Kaune. Nepaisant kelių studijų organizavimo, programos, studentų skaičiaus ar reitingų skirtumų tarp Vilniaus universiteto (VU) bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), bet kurio asmens, kuris trokšta studijuoti mediciną, svarbiausias prioritetas turėtų būti valstybės finansuojamos studijos nepriklausomai nuo studijų vietos.
Medicinos studijos yra viena iš sudėtingiausių ir konkurencingiausių specialybių.
VU ir LSMU medicinos studijų trukmė yra šešeri metai. Baigę medicinos programos studijas, studentai įgyja teisę gauti medicinos gydytojo praktikos licenciją, kuri leidžia savarankiškai vykdyti pirminę medicinos praktiką arba dirbti komandoje su gydytojais specialistais. Magistro laipsnį įgiję asmenys gali stoti į rezidentūros studijas, kurios trunka nuo 3 metų, pavyzdžiui, norint tapti šeimos gydytoju iki 6 metų trokštant tapti, pavyzdžiui, vaikų kardiologu.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto V kurso studentė, buvusi janonietė Dovilė Rimkevičiūtė: “Stojant į mediciną turi būti 100 procentų tikras, kad nori būti gydytoju. Klausimas. Kokius egzaminus reikia laikyti norint tapti mediku? Kiek metų mokytis? Kaip išsirinkti labiausiai sau tinkančią ir patinkančią sritį? Ir dar vienas, kone rūpimiausias klausimas, ar studijuojant mediciną (bet kurią sritį) reikia dalyvauti skrodimuose? Jeigu daugumoje taip, tai kaip įveikti baimę - ar ji praeis savaime? Dėkoju už atsakymus.
Medicinos studijų etapai
Dovilė išvardijo medicinos studijų etapus: bendrosios medicinos studijos yra ne trumpesnės kaip 6 metų. Šeštais metais atliekama internatūra - vienerių metų medicinos studijų dalis, kuomet asmuo studijuoja ir atlieka bendrąją medicinos praktiką interno vadovo prižiūrimas. Po šešerių studijų metų gaunamas medicinos gydytojo diplomas, tačiau jo nepakanka, norint užsiimti gydytojo praktika: galima dirbti mokslinį darbą, greitosios pagalbos stotyje, farmacijos srityje. Antras gydytojų paruošimo etapas - rezidentūra, kurios vietos yra ribojamos, reikia iš anksto jai ruoštis. Rezidentūros metu gydytojas mokosi ir dirba 3-6 metus, siekdamas tapti tam tikros medicinos srities specialistu: chirurgu, kardiologu, vaikų gydytoju, kt.
“Studijos tikrai ilgos, bet reikia sugebėti planuoti laiką, sistemingai mokytis, žiūrėti, klausyti ir stengtis pasisavinti kuo daugiau informacijos - tada galima viską suspėti ir pasiekti puikių rezultatų”, - sakė Dovilė, kuri yra geriausia tarp savo kurso studentų.
Stojant į medicinos studijas metai iš metų pagrindiniais laikomi biologijos ir chemijos brandos egzaminų rezultatai. Šiais metais pasirinktinai vertintas arba chemijos, arba matematikos, taip pat lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatas. Reikalavimai gali keistis, todėl informacijos apie tų metų stojimą reiktų ieškoti kasmet išleidžiamuose leidinukuose „Kur stoti“, ar panašiuose.
Medicinos studijos trunka 6 metus, po jų stojama į pasirinktos specialybės rezidentūrą, kuri trunka dar nuo 3 iki 6 metų, priklausomai nuo specialybės. Tačiau rezidentai jau nėra studijų suole sėdintys studentai, jie vadovaujami rezidentūros vadovų jau dirba ligoninėse, turi naktinius budėjimus ir t.t. Pasirinkti sau tinkančią ir patinkančią medicinos sritį tikrai nėra paprasta, bet tą padaryti reikia tik po 6 medicinos studijų metų. Bestudijuojant norai gali ir keistis.
Studijuojant mediciną reikia išmokti pažinti žmogaus kūną. Su žmogumi, gyvu ar negyvu, sveiku ar nesveiku, teks susidurti tiek studijų, tiek darbo metu. Jeigu nesate ypač jautri, nealpstate išvydusi kraują, pradinės nedidelės baimės bestudijuojant tiesiog natūraliai nebelieka. Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.
Stojimo reikalavimai
Norint įstoti į Vilniaus universiteto (VU) medicinos studijų programą, būtina išlaikyti tam tikrus valstybinius brandos egzaminus ir atitikti konkursinio balo reikalavimus.
Brandos atestato dalykų įvertinimai:
- Biologija: Egzaminas - 0,4
- Matematikos ir chemijos įvertinimų vidurkis: Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys - 0,2
- Bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais dalykais: Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys - 0,2
- Lietuvių kalba ir literatūra: Egzaminas - 0,2
Išlaikyti šiuos valstybinius egzaminus:
Privalomi egzaminai:
- Lietuvių kalbos ir literatūros (A arba B kurso) egzaminas.
- Matematikos (A arba B kurso) egzaminas.
- Stojančiojo laisvai pasirenkamą brandos egzaminą.
Minimalus konkursinis balas dar nėra nustatytas, tačiau trijų privalomų egzaminų vidurkis turi būti ne mažesnis nei 50 balų. Konkursinio balo perskaičiavimas ir stojimo procesas vykdomas per LAMA BPO sistemą.
Stojant į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medicinos studijų programą reikia atitikti šiuos stojimo reikalavimus.
Brandos atestato dalykų įvertinimai:
- Biologija: 0,4
- Chemija ir matematika: 0,2
- Bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais dalykais: 0,2
- Lietuvių kalba ir literatūra: 0,2
Papildomi balai:
- LSMU gimnazijos absolventams: +1,2 balo prie priėmimo balo.
- LSMU virtualiosios mokyklos studentams: +0,3 balo už kiekvieną dalyką (iki 3 dalykų).
- Dalyvavimas motyvacijos vertinimo pokalbyje: iki +1,5 balo priėmime į mediciną.
Bendras papildomų balų suma negali viršyti 2,5 balo.
LSMU - MedicinaVU - Medicina
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Studijų centro Priėmimo komisijos atsakingoji sekretorė Marija Stankevičienė abiturientams pataria prieš galutinai apsisprendžiant atidžiai peržvelgti ketinamų laikyti valstybinių brandos egzaminų sąrašą ir dar kartą apsvarstyti visas galimas studijų pasirinkimo galimybes.
„Planuojantiems bakalauro ar vientisąsias studijas LSMU žinotina, jog jie turės atitikti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu nustatytus minimalius rodiklius, ir minimalaus stojamojo konkursinio balo reikalavimus.
M.Stankevičienė atkreipė dėmesį ir į tai, jog konkursinį balą lemia pirmojo (pagrindinio) dalyko brandos egzaminai, kurie pretenduojant į atskirų studijų krypčių grupių studijų programas skiriasi.
Pasak LSMU Priėmimo komisijos atsakingosios sekretorės, įmanoma dalyvauti konkurse ir nelaikius pagrindinio dalyko egzamino. Tačiau kadangi pagrindinio dalyko valstybinis brandos egzaminas sudaro 40 proc.
Studijų programos
Medicinos studijų programa yra taikomojo pobūdžio, orientuota į praktinę veiklą ir mokslo tiriamojo darbo gebėjimų ugdymą. Programą sudaro studijų krypties dalykai, iš kurių 31 proc. - biomedicinos mokslų pagrindų dalykai, 58 proc. - klinikiniai dalykai ir praktika. Bendrieji universitetinių studijų dalykai sudaro 11 proc., jie išdėstyti pirmuose 4 semestruose. Dalykai ir jų skaičius semestre išdėstyti taip, kad būtų efektyviausiai pasiekti programos tikslai.
Turėsi pagrindinių klinikinių metodų įgūdžių, įskaitant gebėjimą gauti ir užrašyti išsamią ligos istoriją, atlikti fizinį ištyrimą ir įvertinti psichinę būklę.Gebėsi interpretuoti rezultatus, gautus iš ligos istorijos, fizinio ištyrimo, instrumentinių bei laboratorinių tyrimų, preliminariai įvertinti paciento problemas ir pagal jas suformuluoti diagnozę, tyrimo ir gydymo planus.
Įgysi pagrindinių klinikinių procedūrų įgūdžių, įskaitant pradinį ir specialųjį gaivinimą, venų punkciją ir kt., taip pat bendravimo ir profesinių etikos įgūdžių, gebėsi naudotis informacinėmis technologijomis; dirbti mokslo tiriamąjį darbą.
Biologija0,4Matematikos ir chemijos įvertinimų vidurkis0,2Bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais dalykais0,2Lietuvių kalba ir literatūra0,2Papildomi balai pridedami prie tavo konkursinio balo stojant į universitetą. Papildomi balai gali padidinti tavo bendrą konkursinį balą ir sustiprinti galimybes patekti į norimą studijų programą. Jie skiriami už pasiekimus, rodančius tavo aktyvumą, žinias ir iniciatyvą - pavyzdžiui, už olimpiadų ar konkursų prizines vietas, aukštą brandos darbo įvertinimą, savanorystę ar kitus reikšmingus pasiekimus. Stojant į valstybės finansuojamas (VF), valstybės nefinansuojamas su stipendija (VNF/ST) ir valstybės nefinansuojamas (VNF) vietas, prie tavo konkursinio balo gali būti pridėta iki 2,5 papildomų balų.
Pasirinkite studijų programąSusipažink su visomis siūlomomis bakalauro ir vientisųjų studijų programomis bei jų reikalavimais. Įvertink savo pomėgius, stipriąsias puses ir profesines ambicijas. Taip pat pasidomėk individualiųjų studijų galimybėmis, kurias siūlome studentams nuo antro kurso. Tai puiki galimybė susidėlioti studijų planą pagal save.
Patikrink, ar tau taikomi papildomi reikalavimaiDaugumai stojančiųjų užtenka žinoti iš kokių dalykų susideda konkursinis ir tenkinti minimaliuosius reikalavimus. Tačiau, tam tikrais atvejais, gali reikėti papildomo diplomo pripažinimo ir (ar) pažymių konvertavimo. Taip pat gali reikėti papildomų dokumentų, kurie suteiktų galimybę gauti papildomų balų.
Pateik prašymą per LAMA BPOBendrojo priėmimo metu prašymai teikiami per LAMA BPO sistemą. Pagrindinio priėmimo etapo metu pildydamas prašymą gali pasirinkti iki 9 pageidavimų (studijų programų) nurodant finansavimo tipą. Papildomuose priėmimo etapuose yra galimybė nurodyti iki 6 pageidavimų (studijų programų) nurodant finansavimo tipą. Šiame etape gali dalyvauti gali visi stojantieji, tačiau jei pagrindiniame etape jau pasirašei studijų sutartį į valstybės finansuojamą vietą (VF) / valstybės nefinansuojamą vietą su studijų stipendija (VNF/SF), papildomame etape gali rinktis tik valstybės nefinansuojamas vietas (VNF).
Papildomų etapų metu prašymai teikiami tik į likusias laisvas vietas.
Sulauk kvietimo studijuoti ir sudaryk sutartįKvietimą studijuoti rasi prisijungęs prie LAMA BPO paskyros bei gausi el. paštu.Gavus kvietimą studijuoti ir prieš sudarant studijų sutartį, pirmiausia reikia sumokėti registracijos mokestį. Studijų sutartį būtina pasirašyti iki nurodyto termino pabaigos - kitaip kvietimas studijuoti nustoja galioti.
Ji pasirašoma prisijungus prie Vilniaus Universiteto Internetinės stojančiųjų aptarnavimo sistemos (VU ISAS) su savo LAMA BPO registracijos numeriu, matomu LAMA BPO sistemos skiltyje SUVESTINĖ bei asmens kodu.
Kvietimai studijuoti skelbiami prieš prasidedant studijų sutarčių sudarymui.
Vilniaus universiteto studentai gali pretenduoti į stipendijas už gerus studijų rezultatus, aktyvią mokslinę, sportinę ar visuomeninę veiklą, taip pat socialinę paramą studentams sudėtingose gyvenimo situacijose.Studentai gali pasinaudoti valstybės remiamomis paskolomis, kurios suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką. Šios paskolos skirtos padėti finansuoti studijas ir gyvenimo išlaidas studijų metu.
Galimi paskolų tipai:
- Paskola studijų kainai sumokėti - skirta padengti studijų įmokas.
- Paskola gyvenimo išlaidoms - skirta kasdienėms išlaidoms studijų laikotarpiu.
- Paskola dalinėms studijoms užsienyje - skirta studentams, išvykstantiems dalinėms studijoms pagal mainų programas.
Paskolų išdavimą, tarpininkaujant Universitetui, administruoja Valstybinis studijų fondas.
Tai galimybė studentams susigrąžinti dalį ar visą sumokėtą studijų kainą už aukštus akademinius rezultatus.Studijų įmoka gali būti sumažinta šiais atvejais:
- Aktyvi mokslinė veikla: Jei studentas aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje, įmokos sumažinimas gali būti nuo 30 proc. iki 100 proc., priklausomai nuo pasiekimų (pasaulio/Europos konkursų nugalėtojas/prizininkas, patentų bendraautorius, Lietuvos konkursų nugalėtojas/prizininkas).
- Aktyvi kultūrinė veikla: Jei studentas ne mažiau kaip 2 metus aktyviai dalyvauja universiteto kultūrinėje veikloje, įmokos sumažinimas gali būti nuo 30 proc. iki 90 proc., priklausomai nuo pasiekimų (Universiteto meno kolektyvo narys, prizinės vietos konkursuose).
- Aktyvus sportas: Jei studentas aktyviai sportuoja ir atstovauja Universitetui, įmokos sumažinimas gali būti nuo 30 proc. iki 100 proc., priklausomai nuo sportinių pasiekimų (Olimpinės rinktinės narys/kandidatas, pasaulio/Europos čempionatų nugalėtojas/prizininkas, SELL, Lietuvos čempionatai).
- Universiteto darbuotojams: Universiteto darbuotojui gali būti sumažinta jo mokama studento ir (ar) klausytojo studijų įmoka iki 70 proc., jei jis dirba Universitete ne mažesne kaip pusės etato dalimi ir dirba Universitete bent 10 mėnesių nepertraukiamai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienu atveju sumažinimo dydis ir sąlygos gali skirtis, o sprendimą dėl sumažinimo priima Universiteto kamieninio akademinio padalinio vadovas (arba, kai kuriais atvejais, Universiteto rektorius), atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes.
Išgyvenimas ir klestėjimas pirmaisiais medicinos mokyklos metais
Studijų skirtumai tarp VU ir LSMU
Verta paminėti, jog LSMU yra siauros pakraipos, specializuotas universitetas, kuriame dėstomi tik biomedicinos mokslai. Iš viso jame studijuoja apie 7 tūkstančiai studentų, kai Vilniaus universitetas yra plataus mokslų spektro švietimo institucija, kurioje mokosi apie 21 tūkst.
LAMA BPO duomenimis 2019 metais į pirmą medicinos kursą Vilniaus universitete buvo priimti 177 studentai. Jie buvo suskirstyti į 10 grupių (klasės atitikmuo universitete). Dalis užsiėmimų ligoninėse, dalis seminarų fakultete vyksta visai arba pusei grupės. Tuo tarpu Lietuvos sveikatos mokslų universitetas sudarė sutartis su 320 studentų. Jie buvo suskirstyti į 29 grupes.
2020 metų preliminarus bendras valstybės finansuojamų medicinos studijų vietų skaičius - 290.
Bene prestižiškiausiame pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject 2020“ Vilniaus universitetas dalijasi 401-450 vietas tarp medicinos studijas siūlančių universitetų, o LSMU yra kiek žemiau - 501-550 vietos. „QS World University Rankings by Subject“ reitingas - priešingai nei kai kurie kiti, neatsižvelgia į pačių aukštųjų mokyklų teikiamus duomenis, naudoja tik išorinius šaltinius ir mokslinių publikacijų duomenų bazes. Aukštojo mokslo institucijos šiame reitinge yra vertinamos pagal reputaciją tarp akademikų. LSMU pagal šį kriterijų pirmauja. Taip pat pagal reputaciją tarp darbdavių bei pagal publikacijų citavimo rodiklius.
Atsiskaitymų ir mokymosi vykdymo tvarka VU ir LSMU yra bene didžiausias skirtumas tarp šių universitetų. Dažniausiai mokykloje pabaigus vadovėlio skyrių, pavyzdžiui, algebrą, rašomas kontrolinis darbas. Studijuojant mediciną Vilniaus universitete viskas vyksta labai panašiai. Išmokus žmogaus embriologiją laikomas histologijos koliokviumas (universitetinis kontrolinis darbas). Išėjus visus programoje numatytus skyrius laikomas egzaminas. Priklausomai nuo dalyko trukmės, jis gali vykti žiemos (pusmečio pabaigoje) arba vasaros sesijos metu (mokslo metų pabaigoje). Ar koliokviumų įvertinimai yra svarbūs? Taip. Galutinį įvertinimą sudaro sudėtinis balas. Tarkime, histologijos egzamino metu maksimaliai galima surinkti 7 balus. Likę trys balai surenkami koliokviumu metu, kurių, priklausomai nuo disciplinos, gali būti ir 2, ir 10 per metus. Konkrečiu histologijos atveju jų būna apie 10.
Medicinos studijos Kaune, priešingai nei VU, vyksta ne semestrais, o ciklais. Tuos pačius dalykus, kaip, pavyzdžiui, anatomija, VU medicinos studentai mokosi ilgiau, jie turi surinkti mažiau kreditų tam tikruose dalykuose, o LSMU skirtingų disciplinų mokomasi apie mėnesį. Įgytos žinios vėliau yra siejamos tarpusavyje. Mokymasis ciklais reiškia, jog studentai studijuoja vieną konkretų (pagrindinį) dalyką apie mėnesį. Jo metu, kaip ir Vilniuje, rašomi koliokviumai, o išėjus dalyką, mėnesio gale, laikomas egzaminas. Pavyzdžiui, 2019 m. įstoję I srauto (viso 3) studentai kiekvieną dieną 09.13-11.04 mokėsi žmogaus anatomiją. Baigus anatomijos ciklą rašomas egzaminas. Daugiau to paties dalyko paskaitų, atsiskaitymų ar egzamino nebūna. Dažniausiai egzaminas sudaro apie 50% galutinio pažymio. Greta pagrindinio dalyko kartą per savaitę vyksta kiti (anglų, lotynų kalbos) užsiėmimai. Tuo tarpu Vilniuje besimokantys studentai anatomiją mokosi visus mokslo metus (32 savaites) seminarams, paskaitoms vykstant 2-3 kartus per savaitę. I pusmetį greta anatomijos studentai mokosi specialybės kalbas, genetiką (Kaune I srauto studentai 02.01-02.26), histologiją (Kaune 03.24-04.29), medicinos istoriją, II pusmetį - fiziologiją, biochemiją bei keletą kitų dalykų.
Būtent mokymosi vykdymo tvarka yra vienas rimčiausių argumentų, dažniausiai lemiančių būsimų gydytojų studijų vietos pasirinkimą. Daliai studentų priimtinesnis mokymasis ciklais, kita dalis jaučiasi geriau, kai laikomi keletas egzaminų sesijos metu, mokslo metų ar pusmečio pabaigoje. Tada tenka pakartoti visą praeitą medžiagą, kurios mokymasis netruko tik apie mėnesį kaip Kaune. Visgi, tikėtina, jog ateityje šis kriterijus renkantis medicinos studijas nebebus reikšmingas. VU bent iš dalies pereina prie ciklinės mokymosi sistemos. Nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. 4-6 kurso studentai pradeda ciklinį mokymąsi.
Kitas skirtumas tarp universitetų yra internatūros (praktika, atliekama medicinos įstaigoje) trukmė. Jos metu 6 kurso studentai atlieka 4 ciklų praktiką: vaikų ligos, akušerija ir ginekologija, chirurgija, vidaus ligos. Po atliktos programos reformos VU internatūros trukmė prailginta iki vienerių mokslo metų, o LSMU ji išlieka pusės mokslo metų trukmės.
Skirtumų galima rasti ir tarp studijų programų. Vilniuje studijuojantys medicinos studentai nesimoko medicinos fizikos, parazitologijos, aplinkos medicinos, medicinos filosofijos, o profesinė užsienio kalba integruojama mokantis kitus dalykus (modulius). Visi šie dalykai dėstomi Kaune (detalesnę informaciją apie studijų programas galima rasti universitetų internetiniuose puslapiuose).
Kiekvienas pirmo kurso medicinos studentas, gyvenantis ne Vilniuje, turi teisę gauti bendrabutį Saulėtekio al., M. K. Čiurlionio ir Didlaukio gatvėse. Dauguma medicinos studentų yra apgyvendinami M. K. Čiurliono bendrabučių komplekse, esančio 2 minučių atstumu pėsčiomis nuo medicinos fakulteto ir apie 50 minučių atstumu nuo Vilniaus universiteto ligoninės (Santariškių g. 2) keliaujant viešuoju transportu. Mėnesinis mokestis triviečiame kambaryje gyvenant trims asmenims - €44, dviviečiame kambaryje gyvenant vienam asmeniui - €100, o dviems atitinkamai - €50. Bendrabučių, kuriuos suteikia LSMU, kainos beveik vienodos kaip ir Vilniuje. Studentai gyvena bendrabučiuose, esančiuose 9 skirtingose Kauno gatvėse (Dainavos g., Jankaus g., Kudirkos g., Lukšos-Daumanto g. ir kt.).
Be šių skirtumų ar panašumų, kuriuos sąlyginai galima pamatuoti ir palyginti yra keletas aspektų, kurie yra gana subjektyvūs. Profesorių, dėstytojų, universiteto personalo ryšys su studentais ir jų veiksmai sudėtingų laikotarpių metu, pavyzdžiui, užklupus COVID-19 pandemijai. Miestui ir universitetui būdingas kultūrinis gyvenimas ir istorija, praktikos ir tyrimų galimybės, mokslinių draugijų veikla, buvusių studentų atsiliepimai ir kiti.
„Sunku. Labai sunku. Bet jeigu nori, viskas įmanoma“, - taip Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje paskaitą gimnazistams pradėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto V kurso studentė, buvusi janonietė Dovilė Rimkevičiūtė. Besidominčių biomedicinos studijomis konferencijų salėje netilpo, kai kuriems klausytojams teko ramstyti sienas.
Anot D. Rimkevičiūtės, svajojantiems apie mediciną, reikia iš anksto nusiteikti, kad lengva nebus: laukia ilgas ir sunkus 9-12 metų studijų kelias.
Karjeros galimybės
Sėkmingai baigęs vientisąsias Medicinos studijas, galėsi siekti specialisto kvalifikacijos laipsnio nesuteikiančiose rezidentūros studijose (pasirenka apie 95 proc. baigusiųjų), vykdyti biomedicinos srities mokslinius tyrimus, taip pat studijuoti doktorantūroje, dirbti socialinės reabilitacijos įstaigose, socialinės rūpybos, globos ir slaugos įstaigose, ortopedijos įmonėse ar kompensacinės technikos centruose.
Medicinos gydytojas su galimybe rinktis norimos krypties rezidentūrąNetikėk mitais - klausk studentoGauk atsakymus apie gyvenimą Vilniaus universitete, studentų patirtis ir laukiančias galimybes. Užduok klausimus VU studentams - jie pasidalins savo įžvalgomis ir padės geriau pasiruošti studijų pasirinkimui.