Saugus atstumas lenkiant dviratininką: KET pakeitimai ir vairuotojų nuomonės

Vis tik dviratininkų saugumo situacija kelyje dar nėra gera - nemaža dalis automobilių vairuotojų rizikuodami sukelti avariją dviratininkus lenkia itin nedideliu atstumu. Ekspertai teigia, kad kiekvienas vairuotojas savaip interpretuoja lenkimo atstumą, o didesnį eismo saugumą galėtų užtikrinti Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimas.

Nuo praėjusių metų gruodžio įsigaliojus naujam Kelių eismo taisyklių punktui, automobilių vairuotojai privalo lenkti dviratininkus laikydamiesi metro ar pusantro metro atstumo, priklausomai nuo greičio. Vairuotojai nuogąstauja, kad gali tekti lėtai riedėti paskui dviratį, o dviratininkai abejoja, ar naujos taisyklės tikrai bus paisoma.

Įsibėgėjus dviračių sezonui, draudimo bendrovė „Ergo“ atliko vairuotojų nuomonės apklausą dėl eismo saugumo. Konkretaus atstumo, kuriuo būtų lenkiami dviratininkai, įtvirtinimui pritaria ir vairuotojai. 75 proc. respondentų pritarė, kad transporto priemonės vairuotojas lenkiantis dviratininką turėtų laikytis konkretaus atstumo. Likusioji dalis - 25 proc. - apklaustųjų nurodė, kad kiekvienas vairuotojas turėtų įsivertinti individualiai pagal konkrečią situaciją. Tokios nuomonės dažniau laikosi 56 m. ir vyresni respondentai.

Pats populiariausias atsakymas į klausimą, kokio atstumo turėtų laikytis dviratininką lenkiantis automobilio vairuotojas, buvo 1,5 metro - jį įvardino 30 proc. respondentų. Dar 22 proc. respondentų nurodė didesnį nei 2 metrų atstumą ir tik 6 proc. apklaustųjų manymu pakanka 1 metro atstumo.

Dviratininkas kelyje. Šaltinis: Delfi.lt

Konkretus atstumas - nenurodytas

Lietuvos KET konkretus atstumas neįrašytas - čia tik nurodyta, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, jog bus užtikrintas saugus atstumas.

Įvairios interpretacijos

1,5 metro taisyklė galioja Ispanijos ir Portugalijos kelių eismo taisyklėse, 1 metro - Belgijos, Nyderlandų, o Prancūzijoje - 1 metras miestuose ir 1,5 užmiestyje. Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) atstovų teigimu, saugus atstumas šalies keliuose šiuo metu yra optimalus terminas, nes jis priklauso nuo aplinkos - eismo intensyvumo, važiavimo greičio, vietovės reljefo ir kitų dalykų.

Dviračių treneris Vaidas Rimkus sako, kad problema šioje situacijoje yra ta, jog žmonės skirtingai interpretuoja saugų atstumą. „Dviračiu nevažinėjančiam žmogui gali atrodyti, kad aplenkti nutolus tik 30 centimetrų yra normalu, kitam saugus atstumas gali būti metras. Kaip dviratininkas galiu patikinti, kad saugus atstumas lenkiant yra pusantro metro. Jeigu jis didesnis - gerai, jeigu mažesnis - tuomet kyla pavojus dviratininkui“, - sako V. Rimkus.

Dviračių treneris pasakoja, kad kelkraščiai, kuriais važiuoja dviratininkai, ne visada lygūs - juose būna duobių, akmenų, o kartais ir sumontuoti kanalizacijos dangčiai. Todėl dviratininko judėjimo trajektorija, anot V. Rimkaus, bet kurią akimirką gali pakisti ir nedideliu atstumu lenkiantis automobilis rizikuoja veidrodėliu kliudyti kitą eismo dalyvį. Vilkikai ir kiti sunkvežimiai yra dar didesnė grėsmė - nors jų veidrodžiai sumontuoti aukštai ir yra nepasiekiami, priekabos siūbuoja ir gali nustumti dviratininkus nuo kelio. Juos nublokšti taip pat gali ir prie pat privažiavusios sunkiasvorės transporto priemonės sukeltas vėjo gūsis.

Didelę vairavimo patirtį turintis žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius sako, kad pusantro metro lenkimo įteisinimas - logiškas žingsnis siekiant užtikrinti ne tik dviratininkų, bet ir kitų eismo dalyvių saugumą. „Dažnas vairuotojas dviratininką lenkia pasirinkdamas vos keliolikos centimetrų atstumą, nerodydamas posūkio ženklų ir taip sukeldamas pavojų pedalus minančiam žmogui. Tokios situacijos gimsta ne dėl prastų vairavimo įgūdžių, o todėl, kad vairuotojai patys retai atsiduria dviratininkų kailyje, jog suprastų, su kuo jiems tenka susidurti. Aš daug metų važinėju automobiliais, todėl puikiai suprantu kelių eismo kultūrą ir saugumo svarbą, tačiau tik pats, neseniai atsisėdęs ant dviračio supratau, kokia prasta situacija yra mūsų šalis keliuose ir su kokiomis pavojingomis situacijomis kasdien susiduria dviratininkai“, - sako V. Milius.

Laikosi senų nuostatų

Pastaraisiais metais didėja automobilių susidūrimų su dviračiais skaičius. Anot dviračių trenerio V. Rimkaus, žmonių sąmonėje užsilikusi kelių dešimtmečių senumo kelių eismo taisyklių nuostata, kad dviračiams skirtas tik vienas metras nuo kelio krašto, įskaičiuojant kelkraštį. Jau daug metų tokių nurodymų nėra - KET tik parašyta, kad dviratininkas turi važiuoti kuo arčiau dešiniojo kelio krašto. Naujausių eismo taisyklių nežinantys vairuotojai, pasak trenerio, galvoja, kad dviratininkai turi važiuoti kelkraščiu ir todėl pyksta pamatę juos kelyje.

„Kiekvienas vairuotojas žino, kad negalima lenkti tuomet, kai viduryje kelio nubrėžta ištisinė linija ar kai pastatytas tokį manevrą draudžiantis ženklas. Reikėtų nustatyti konkrečias taisykles ir dviratininko lenkimui - prieš atliekant manevrą parodyti posūkį ir, jeigu reikia - pristabdyti bei laikytis konkretaus, bent pusantro metro atstumo. Tai išgelbėtų ne vieną gyvybę“, - įsitikinęs treneris V.

KET pakeitimai

Šoninio lenkimo atstumas apvažiuojant arba lenkiant dviratininkus, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus bei pėsčiuosius iš rekomendacinio tapo privalomu. Važiuojant ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu privaloma palikti ne mažesnį kaip metro šoninį atstumą, o greičiau - ne mažiau kaip pusantro metro.

Ženklas „Mažos taršos zona“ žymės savivaldybės tarybos nustatytą miesto teritoriją, kurioje ribojamas arba visiškai draudžiamas visų motorinių transporto priemonių, išskyrus netaršias transporto priemones, eismas. Pasak Susisiekimo ministerijos, siekiant aiškiau informuoti eismo dalyvius, KET apibrėžiama, kokius pažeidimus fiksuoja stacionarieji matuokliai, paženklinti ženklais „Automatinė eismo kontrolė“. Naujo tipo kelio ženklas su pavaizduota fotokamera žymės matuoklius, fiksuojančius nustatyto greičio taisyklių pažeidimus, o seno tipo ženklas bus naudojamas kitiems ne greičio režimo pažeidimus fiksuojantiems prietaisams žymėti.

Sugriežtinami reikalavimai ir dėl automobilių bei jų priekabų palikimo. KET pakeitimai įsigaliojo nuo gruodžio 1-osios.

Nuo 2024 m. gruodžio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo konsoliduotas kelių eismo taisyklių (KET) paketas, kuriuo sustiprinama pėsčiųjų ir dviratininkų apsauga. Svarbiausi atnaujinimai apima privalomus šoninius lenkimo atstumus, dviračių pirmumo gatvių įrengimą, aiškesnę pirmumo teisę gyvenamosiose zonose ir naujus ženklus / žymėjimus. Šios taisyklės galioja iki 2025 m.

Keletas Lietuvos miestų ir NVO skatina matomumą naudodami „1,5 m“ ženklus ir kampanijas, primenančias vairuotojams apie privalomą atstumą. Naujos KET nuostatos leidžia naudoti „dviračių eismo prioriteto gatves“ su mišriu eismu, tačiau aiškiu dviratininkų prioritetu. Motorinių transporto priemonių greitis ribojamas iki 30 km/h, o lenkimas ribojamas - siekiant ramesnio eismo ir saugesnio įvažiavimo zonos pločio.

Konsoliduota KET sistema paaiškina, kad gyvenamosiose zonose pėstieji turi pirmenybę prieš transporto priemones. Vairuotojai privalo užtikrinti, kad jų manevrai nekeltų pavojaus ir netrukdytų pėstiesiems, ypač perėjose, žaidimų aikštelėse ir bendro naudojimo kiemuose.

Vilnius pertvarkė šviesoforų programas 132 sankryžose, kad pėstiesiems ir dviratininkams būtų suteikta daugiau laiko ir pirmenybės. Kartu su teisinėmis taisyklėmis, valdžios institucijos ir partneriai diegia aiškesnį dviračių perėjų ženklinimą ir ženklus, primenančius vairuotojams apie minimalų 1,5 m atstumą.

Dviratininkai pirmiausia turėtų naudotis dviračių takais, bendrais dviračių / pėsčiųjų takais arba dviračių juostomis; jei tokių nėra, jie gali važiuoti atitinkama kelkraščio juosta. Bendruose takuose arba šaligatviuose dviratininkai privalo duoti kelią pėstiesiems ir pritaikyti greitį prie pėsčiųjų srauto (maždaug ėjimo greičiu).

Teisinė sistema įsigaliojo 2024 m. gruodžio 1 d.; praktinis diegimas - ženklai, dažymas, šviesoforų pakeitimai - tęsis iki 2025 m., savivaldybėms planuojant darbus. Ankstyvas prisitaikymas padeda išvengti baudų ir sumažinti avarijų riziką.

Eksperto nuomonė: Eismo saugumo specialistai pabrėžia, kad stabilus šoninis atstumas ir greičio valdymas yra dvi veiksmingiausios pėsčiųjų ir dviratininkų apsaugos priemonės miestuose Lietuvoje.

Dviratininkų saugumas užsienyje

Ne vienoje Europos valstybėje, taip pat daugelyje JAV valstijų, kai kuriose Kanados provincijose ir Australijos valstijose, net vienoje Pietų Afrikos Respublikos (PAR) provincijoje Kelių eismo taisyklėse (KET) yra labai konkretus reikalavimas, nurodantis, kokiu atstumu reikia aplenkti keliu arba gatve važiuojantį dviratį.

Belgijoje ir Nyderlanduose šis atstumas - 1 m, Ispanijoje ir Portugalijoje - 1,5 metro, o Prancūzijoje galioja abu variantai - ir 1 m (miestuose), ir 1,5 m (visur kitur). Be to, vairuotojams skirti ir papildomi reikalavimai. Pavyzdžiui, Ispanijoje ir Portugalijoje lenkiant dviratininką privaloma sumažinti greitį, Belgijoje kelią kertantiems dviračiams suteikta pirmenybė prieš tuo keliu važiuojančius automobilius.

Konkretus atstumas nuo lenkiamų dviračių numatytas ir JAV - daugumoje valstijų jis siekia 3 pėdas (apie 1 m), kitose - 2 arba 4 pėdas. Beje, Viskonsinas pirmąja JAV valstija, taip sumaniusia užtikrinti dviratininkų saugumą, tapo dar 1973 metais.

Australijos Kvynslendo valstijoje panašus reikalavimas atsirado 2013 metais, Pietų Australijos valstijoje - nuo 2015 spalio. Čia automobilių vairuotojai privalo laikytis numatyto vieno (kelyje, kur leistinas maksimalus greitis neviršija 60 km/val.) arba pusantro metro (kelyje, kur leistinas maksimalus greitis didesnis nei 60 km/val.) atstumo nuo dviratininko. Maža to - eismo taisyklės Pietų Australijoje dviratininkus lenkiantiems automobilininkams net leidžia kirsti ištisines linijas ar jomis pažymėtas saugumo saleles, jei jos yra asfalto dangos lygyje ir jei nėra iš priekio atvažiuojančių kitų transporto priemonių.

Panašių taisyklių siekia ir kitų šalių dviratininkų bendruomenės, rengdamos įvairias saugumo akcijas, tokias kaip „Stayin' alive at 1,5“ kampanija Airijoje, „3 feet 2 pass“ ir „3 feet please“ Didžiojoje Britanijoje, „A metre matters“ Australijoje ir pan.

Nuomonės

Dviratininkų bendrijos atstovas Eduardas Kriščiūnas sako: „Eismo dalyvių elgesys grindžiamas atsargumu ir pagarba vienas kitam, bet dabar įrašė punktą, kad ir kvailiui būtų aišku, kokiu atstumu galima lenkti“.

Susisiekimo ministerijos atstovas Andrius Karnilavičius teigia: „Rekomendacija nelabai veikia, tą girdime iš dviratininkų bendruomenės ir Sporto dviračių federacijos. Labai daug situacijų, kai pravažiojama ypač arti, keliama grėsmė“.

Seimo narys Gintaras Vaičekauskas įsitikinęs: „Dviratininkų transporto priemonės trapios, o kur dar žmogus? Apie tai reikia šaukti, rodyti, perspėti. Todėl aš - už atitinkamus kelio ženklus. Kiek tai kainuos? Nežinau! Tačiau kiekviena išgelbėta dviratininko gyvybė ir yra ta „geroji praktika“.

„Ergo“ žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas teigia, kad nepakankamas dviratininkų saugumas keliuose - vis dar opi šalies problema, todėl buvo inicijuotas Lietuvos kelių policijos, dviratininkų, automobilininkų ir „Velomaratono“ atstovų susitikimas. Jame nuspręsta bendradarbiauti, siekiant KET įteisinti 1,5 metro atstumą, kuriuo keliuose būtų lenkiami dviratininkai. „Dviratininkams skirtų takų nepakanka, o gatvėmis važiuoti daugeliui jų vis dar nejauku ir nesaugu, nes automobiliai dviračius kartais aplenkia nutolę vos keliomis dešimtimis centimetrų. Tai labai pavojinga, nes automobilio vairuotojas gali net nepajusti veidrodėliu užkabinęs dviratininką, o pastarajam tai reikštų neišvengiamą griuvimą ar net ir rimtesnes pasekmes. Tad būtini pokyčiai, siekiant užtikrinti didesnį eismo dalyvių saugumą. Juolab, kad dauguma vairuotojų pritaria konkretaus atstumo, kuriuo turėtų būti lenkiami dviratininkai, įtvirtinimui“, - sako G. Matiukas.

Socialinės iniciatyvos "Pusantro metro" sumanytojai viliasi, kad jau netrukus situacija ims sparčiau keistis į gera. Net 75 proc. respondentų pritarė, kad lenkdamas dviratininką transporto priemonės vairuotojas turėtų laikytis konkretaus atstumo. Trečdalis vairuotojų jį ir įvardijo - 1,5 m. Matydami tokius rezultatus ir spragą KET, nusprendėme inicijuoti pokyčius ir įtvirtinti nuostatą, kokiu saugiu atstumu turėtų būti lenkiami dviratininkai", - teigia R.Pocius.

tags: #koks #atstumas #turi #buti #lenkiant #dviratitinka