Pastaruoju metu Lietuvoje netyla diskusijos dėl ryšio bokštų statybos šalia gyvenamųjų namų. Ši problema palietė ir Vilniuje esančios Tarandės gyvenvietės gyventojus, kurie pasipiktino šalia jų namų pradėjusiu dygti telekomunikacijų bendrovės statomu ryšio bokštu.
Tarandės gyventojai pasipiktinę statomu ryšių bokštu (nuotr. skaitytojo)
Gyventojų nerimas ir bendruomenės reakcija
Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi Vilniuje esančios Tarandės gyvenvietės gyventoja. Moteris teigė, kad greta gyvenamųjų namų, nesuderinus nei su savivaldybe, nei su bendruomene, pradėjo dygti telekomunikacijų bendrovės statomas ryšio bokštas. Skaitytoja pasakojo, kad įmonės „Bitė Lietuva“ bokštas statomas visai šalia gyvenamųjų namų.
Skaitytoja tvirtina, kad su savivaldybe nėra pasirašytos sutarties dėl žemės nuomos, o šio statinio atsiradimas nebuvo derinamas su bendruomene. Portalas tv3.lt susisiekė su Tarandės gyventojų bendruomenės pirmininke Aurelija Dilke. Ji sakė, kad bokšto karkaso statybos jau yra pabaiga.
Pasak A. Dilkės, bendruomenė kelis kartus nuo 2017 metų dėl bokšto kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, Nacionalinę žemės tarnybą ir į Nacionalinę visuomenės sveikatos centrą. Tarandės bendruomenės pirmininkės teigimu, dabar dėl bokšto statybos yra pateiktas skundas Statybos inspekcijai.
L.Kuksėnaitė minėjo, kad yra ir kitas pažeidimas. Tai - projektinių dokumentų trūkumas. Todėl inspekcija reikalaus panaikinti savivaldybės suteiktą statybos leidimą. Jeigu teismo sprendimas bus palankus, bokštą teks griauti.
Dvejus metus Tarandės gyventojai patys rinko dokumentus ir ieškojo teisybės, tačiau atsimušdavo į sieną. Birželį vos per savaitę telekomunikacijų bokštas iškilo 30 metrų atstumu nuo gyvenamųjų namų. Prieš tai dėl planuojamų statybų gyventojai mynė savivaldybės slenksčius, tačiau jų skundų niekas neišgirdo.
Tarandės gyventoja Aurelija sakė, kad Vilniaus meras Remigijus Šimašius nuo 2017 metų nerado laiko susitikti su bendruomenės nariais. Anksčiau R.Šimašius tikino, kad bokštas Tarandėje pastatytas teisėtai. Jo žodžiais, mieste turi išsitekti visi. Kad vilniečiai galėtų naudotis mobiliuoju ryšiu, reikia ir tokių bokštų.
Bokštas priklauso koncernui „Alga“. Jo atstovas Tadas Bartaškevičius tikino, kad statybų leidimas buvo gautas ir statybų metu buvo galiojantis. Tuo metu Tarandės bendruomenės pirmininkė Renata Gelažauskienė pasakojo, kad statant bokštą buvo iškirsti medžiai.
EML poveikio simptomai: EML pavojus žmonėms - Dr. J9Live
„Bitės“ pozicija ir statytojų komentarai
„Bitės“ atstovas ryšiams su visuomene Antanas Bubnelis portalui tv3.lt teigė, kad „Bitė“ nėra Tarandėje statomo bokšto statytoja ar savininkė. Įmonės žiniomis bokštą stato bendrovė „Alga“. „Bitės“ atstovo teigimu, ryšio bokštų projektavimas, derinimas su atsakingomis institucijomis yra jo savininko ir statytojo atsakomybė.
Tačiau, pasak A. Bubnelio „Bitei“ svarbu, jog bokštai, kuriuose veikia įmonės įranga, būtų pastatyti laikantis visų Lietuvoje galiojančių teisės aktų. Pašnekovo teigimu, galutinius sprendimus dėl įrangos talpinimo šiame bokšte, „Bitė“ priims tik įsitikinusi, jog bokšto statyba atitiko visus teisės aktuose numatytus reikalavimus.
Bokštą statančios bendrovės „Alga“ statybos direktorius Giedrius Juškauskas patvirtino, kad ši įmonė stato ryšio bokštą Tarandėje. Pašnekovas tvirtino, kad leidimas statyboms yra gautas ir statybos vykdomos vadovaujantis jas leidžiančiu dokumentu. Statybos įmonės atstovo teigimu, apie šią situaciją žino savivaldybė ir kitos institucijos, bet jokių priekaištų „Alga“ nesulaukė.
Savivaldybės ir sveikatos specialistų pozicija
Portalas tv3.lt kreipėsi dėl šios situacijos į Vilniaus miesto savivaldybę. Atsiųstame komentare rašoma, kad 2008 m. balandžio 23 d. miesto tarybos sprendimu buvo patvirtintas skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo specialusis planas, kurio sprendiniams pritarė visos projektą tikrinančios institucijos, tame tarpe ir Visuomenės sveikatos centras. Leidimas statyti ryšių bokštą Tarandėje buvo išduotas praėjusių metų birželio 21 d.
Savivaldybės komentare rašoma, kad projekto sprendiniai atitiko visus privalomus reikalavimus ir jam pritarė projektą tikrinančios institucijos. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė portalui tv3.lt teigė, kad ne pats ryšių bokštas turi kažkokį poveikį sveikatai, o jame įmontuojami radiotechniniai įrenginiai - siųstuvai, antenos. Jie skleidžia elektromagnetinio lauko spinduliuotę.
I. Taraškevičienė pažymi, kad nėra nustatyto tikslaus atstumo, kiek nutolęs ryšių bokštas gali būti nuo gyvenamųjų pastatų. „Atstumas, per kurį elektromagnetinio lauko spinduliuotė sumažėja iki ribinio lygio, nustatyto teisės aktais, ir yra saugus. Bet konkrečių metrų - nėra“, - kalbėjo pašnekovė.
Mat Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nustatė, kad statant telekomunikacijų bokštą Pagrandos gatvėje padaryta pažeidimų. Pasak inspekcijos vadovės Linos Kuksėnaitės, prieš bokšto Tarandėje statybas visuomenė nebuvo įtraukta į projektinių pasiūlymų svarstymą ir neturėjo galimybės išsakyti savo nuomonės apie būsimą objektą prie jų gyvenamųjų namų.
Elektromagnetinė spinduliuotė ir higienos normos
Lietuvoje netyla diskusija apie elektromagnetinės spinduliuotės higienos normų padidinimą. Higienos normų poveikis mums yra dvejopas ir prieštaringas. Viena vertus, jos gina mus nuo per didelės elektromagnetinio lauko (EML) spinduliuotės, nustatydamos minimalų atstumą (saugos zoną) tarp bazinių stočių ir artimiausių gyvenamųjų namų, kur negalima statyti namų ar dirbti.
Visi tarptautiniai dokumentai, svarbūs EML reguliavimui, yra grindžiami 1998 m. Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) gairėmis, parengtomis atsižvelgiant į trumpalaikį EML poveikį. Didžioji dauguma Europos valstybių vadovaujasi neprivalomomis ICNIRP rekomendacijomis (900 MHz dažnių ruože - 450µW/cm2, 1800 MHz - 900µW/cm2, 2100 MHz - 1000µW/cm2), nes jos savo ruožtu yra priimtos su gana didele atsarga.
Lietuva, Lenkija ir Bulgarija yra nusistačiusios 30-100 kartų griežtesnius (priklausomai nuo dažnio) kontrolinius lygius. Europos GSM asociacija yra labai susirūpinusi griežtais higienos reikalavimų apribojimais Briuselyje, Italijoje, Lietuvoje, Paryžiuje ir Lenkijoje.
Leistinos elektromagnetinio lauko stiprio vertės įtaka technologijų plėtrai:
- Apribojimai 4G/LTE tinklų plėtrai (mažiau lankstumo, nepadengtos teritorijos, nepatrauklus verslo modelis).
- Infrastruktūros bendro naudojimo galimybių sumažėjimas (optimaliai nepanaudojamos radijo ryšio sistemos).
- Bokštų ir stiebų skaičiaus didėjimas didina administracinę naštą, energijos vartojimą, poveikį aplinkai, sąnaudas ir visuomenės susirūpinimą.
Bazinių stočių atveju WHO teigia, kad maži bazinių stočių spinduliuojami laukai neigiamų padarinių sveikatai nesukelia. SCEHNIR (Scientific Committee on Emerging and Newly Identified Health Risks) 2012 m. Lyginant EML šaltinius ir įvertinant jų spinduliavimo lygio santykį su EMF norma nustatyta, kad TV bokštas lauke spinduliuoja 2 proc. higienos normos. 2G/3G bazinių stočių spinduliuotė lauke tesudaro apie 5 proc. higienos normos.
Mobiliojo ryšio bazinės stoties schema
Kaip matome, mobiliojo ryšio stotys arba įranga, kuria labiausiai skundžiasi gyventojai, yra vienas iš silpniausių EML šaltinių gyvenamojoje aplinkoje ir yra palyginama su TV bokštų bei TV imtuvų sukuriamu EML. Rimtesni EMF šaltiniai yra mikrobangų krosnelės (nors jų mikrobangų izoliacija ir yra gera, tačiau jų galingumas yra didelis: 600-800W) ir WiFi taškai (jų galingumas nedidelis, palyginamas su telefonu, tačiau jie yra arti).
Lietuvos higienos normos 10 µW/cm2 (6,1 V/m) yra paveldėtos iš SSRS laikų. Diegiant 3G ryšį ir didinant GSM stočių tankį, operatoriai dėl griežtų higienos normų 2005-2010 m. kai kurias bazines stotis turėjo panaikinti. Griežtos higienos normos verčia operatorius kiekvienai bazinės stoties aikštelei ir technologijai atlikti daug papildomų skaičiavimų. Atsirandant naujoms technologijoms, siūlančioms vartotojams didesnius greičius, problemos tik aštrės.
Nekilnojamojo turto brokerių nuomonės
Štai pavyzdžiui nekilnojamojo turto brokeris Eimantas Raudonius pasakoja, kad šiuo metu kaip tik pardavinėja butą Vilniuje, ant kurio namo stogo yra populiaraus operatoriaus antena. Nors namas gauna papildomų pajamų už įrenginius ant stogo ir tai kažkiek sumažina mokestį už komunalines paslaugas, pirkėjai antenas ar stotis labiau vertina kaip buto minusą.
Kitas nekilnojamojo turto brokeris Gytis Breitmozeras komentuoja, kad tokių abejonių pasitaiko vis rečiau. Parduodant gyvenamuosius objektus centrinėse miestų dalyse, kur gausu telekomunikacijų stočių, jos akivaizdžiai regimos (5G antenos) ant daugiabučių stogų, nėra kvestionuojama jų žala per apžiūras. Kaimuose, užmiestyje, atvirkščiai - vertinama, kad netoliese yra bokštas ir geras ryšys, dėl kurio kaimynystės, galima naudotis greitu mobiliuoju internetu.
Pasak jo, galima daryti išvadą, kad klientai neigiamai vertina tik artimoje kaimynystėje esančius telekomunikacijų bokštus, kurie yra didelių gabaritų. „Tačiau tokių, kurios nekrenta į akį, nors yra ir stipresnės, bet gerokai mažesnės, kaip antai 4G/5G ant daugiabučių stogų, vandens bokštų ar kitų aukštų objektų, pirkėjai nevertina kaip žalingo objekto“, - aiškina NT brokeris.
„Tele2“ eksperto įžvalgos
Bendrovės „Tele2“ tinklo strategijos ir plėtros vadovas, fizikos mokslų daktaras Evaldas Stankevičius teigia, kad vizualiai pasižiūrėjus į mobiliojo ryšio tinklo antenas neįmanoma pasakyti, kuriam operatoriui jos priklauso. Anot jo, antenų pastatymas yra sudėtingas ir yra daug etapų, kuriuos reikia praeiti. Viskas nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Jis teigia, kad operatorius turi įpareigojimą samdyti akredituotą laboratoriją, kuri periodiškai nuvažiuoja, pamatuoja ir siunčia rezultatus NVSC dėl radijo bangų situacijos aplink mobiliojo ryšio stotį. Jis pasakoja, kad daugiausia antenų statoma ten, kur yra daugiausia vartotojų - tankiausiai apgyvendintose teritorijose, didžiuosiuose miestuose.
Dr. E. Stankevičius pabrėžia svarbų faktą, kurį dažnas pamiršta - antenos ant stogo nespinduliuoja žemyn. Lietuvoje normos yra tokios pačios kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisija kas kelerius metus skelbia viešas konsultacijas, kviečia medicinos mokslo tyrėjus atsiųsti informaciją apie radijo bangų riziką sveikatai.
Elektromagnetinio lauko spinduliuotė
Nocebo efektas ir baimės dėl antenų
Anot jo, problema kyla iš žmonių nesidomėjimo ir nežinojimo. Tačiau kaip suvaldyti nocebo efektą? Jis teigia, kad bijantiems antenų reikėtų pasvarstyti ir apie mobiliojo telefono skleidžiamą spinduliuotę.
Pasaulyje kilo protestų ir dėl 5G technologijos, mat dar labiau padidės spinduliuotė, tačiau fizikas tai neigia. Vis dėlto, pasak jo, yra nemažai žmonių, kurie priešingai - labai laukia antenų ir stočių, teiraujasi, kada jos bus pastatytos.