Žiemos ir Vasaros Pavojai: Kaip Apsisaugoti ir Suteikti Pirmąją Pagalbą

Šaltuoju metų laiku žiemos traumų tema yra labai aktuali. Atėjus žiemai ir iškritus pirmam sniegui iškyla pavojus pargriūti ir susižaloti. Esant permainingiems orams, o ypač plikledžiui, vaikščioti pasidaro itin sunku, todėl neatsargus elgesys vaikštant apledėjusiais šaligatviais , keliukais dažnai gali baigtis sumušimais, galvos sutrenkimu, ar net kaulų lūžiais. Jos gali įvykti bet kur, bet kada ir bet kuriam.

Taip pat atėjus vasarai daug žmonių laisvalaikį leidžia gamtoje, mėgaujasi maudynėmis upėje, ežere ar jūroje, tačiau kartu su vasaros malonumais ir skanėstais padaugėja ir ūmių virškinamojo trakto ligų, kurių pagrindinės priežastys - šiltas oras ir netinkama maisto higiena.

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius žiemos ir vasaros pavojus, kaip sumažinti traumų riziką, bei sužinosime apie pirmosios pagalbos teikimo principus.

Žiemos Pavojai ir Traumos

Slidūs šaligatviai, laiptai, netinkama avalynė, oro sąlygos ir užsisvajojęs žvilgsnis nuveda tiesiai į traumatologijos skyrių arba, geriausiu atveju, apsiribojama tik išgąsčiu, sumušimu. Dažniausios žiemos traumos yra pėdų, riešų, rankų, raktikaulio ir kojų lūžiai.

Sumažinti įvairių traumų riziką padeda atsargumas:

• Svarbu tinkama avalynė.
• Labai atsargiai lipkite ir nulipkite laiptais.
• Stebėti kur takeliai yra pabarstyti smėliu.
• Būti atsargiems įėjus į patalpą, nes prie batų prilipęs sniegas, sudaro slidų tirpstančio sniego sluoksnį.
• Eiti mažesniais žingsneliais.
• Pramogaudami ant sniego ar ledo, pagalvoti apie apsauginius šalmus.
• Eidami prie pastatų, atkreipti dėmesį ar pastogėje nekaba varvekliai.
• Nepamiršti dėvėti kepurės. Per galvą žmogus netenka 70 proc. visos kūno šilumos.
• Svarbiausia taisyklė: niekada eidami slidžiu keliu nelaikykite rankų kišenėse- tai trukdo išlaikyti koordinaciją, o griūvant- amortizuoti smūgį.

Pamokos metu, mokiniai susipažino su pirmosios pagalbos teikimo principais. Mokėsi įvykus nelaimingam atsitikimui nesutrikti, neišsigąsti, o vadovautis sveiku protu, įvertinti riziką, apsaugoti save, aplinkinius, suteikti pagalbą. Vaikai sužinojo, kaip elgtis atsiradus sumušimams ,galvos sutrenkimui, lūžiams ir žaizdoms, kokia yra pirmoji pagalba nusideginus, nušalimo atveju.

Vasaros Pavojai

Atėjus vasarai daug žmonių laisvalaikį leidžia gamtoje, mėgaujasi maudynėmis upėje, ežere ar jūroje.

• Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį.
• Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir kvieskite gelbėjimo tarnybas bendruoju pagalbos telefonu 112. Tada apsidairykite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo priemonės (gelbėjimo rato, valties, čiužinio ir kt.), kuria naudojantis būtų galima padėti skęstančiajam.
• Neerzinkite vabzdžių, nesistenkite jų vaikyti.
• Pasišalinkite iš vietos, kurioje jus sugėlė. Pavojaus atveju bitė paskleidžia kvapą, kuris privilioja kitas bites.
• Kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei žmogus alergiškas vabzdžių įkandimams arba atsirado alerginė reakcija (odos bėrimas, pabrinkimas, oda blykšta arba rausta, sutrinka kalba, pasunkėja ar sutrinka kvėpavimas, svaigsta galva, atsiranda bendras silpnumas, pereinantis į mieguistumą, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pakyla temperatūra, greitėja pulsas, krinta kraujospūdis, netenkama sąmonės).
• Stenkitės kuo greičiau pašalinti geluonį. Bitės įgėlimo vietoje palieka geluonį, nes gali įgelti tik vieną kartą. Tačiau vapsvos, širšės geluonies nepalieka ir gali gelti daug kartų. Jei geluonis liko, kaip galima greičiau ištraukite jį staigiu judesiu ar bandykite pašalinti geluonį braukdami per jį nagu arba peiliu. Traukdami stenkitės nespausti gale esančio nuodų maišelio, kad nuodai neištekėtų.
• Įgėlimo vietą nuplaukite vandeniu ir muilu.
• Išvykai į mišką, į parką ar prie vandens telkinio rinkitės šviesius drabužius ilgomis rankovėmis - ant jų lengva pastebėti ropinėjančius parazitus.
• Pastebėję įsisiurbusią erkę, stenkitės kuo greičiau ją pašalinti.
• Nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų, pastatų sienų, metalinių bokštų, venkite aukštesnių atvirų vietų.
• Pučiant stipriam vėjui pavojus iškyla ir vairuojant automobilį. Padvigubėjus vėjo greičiui, jo spaudimas automobiliui yra kelis kartus didesnis nei paprastai. Ypač pavojingi gūsingi vėjai.
• Vartokite daug skysčių, ypač mineralizuoto vandens, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų.
• Būtina įsidėmėti, jog karštą dieną uždarytame automobilyje negalima net trumpam palikti mažo vaiko vieno.

Bites, širšės, uodai ir net angys - tai vasaros „pavojų sąrašas“, kurį turėtų žinoti kiekvienas gyvūnų augintojas. Veterinarijos klinikų specialistai pabrėžia, kad itin svarbu žinoti apie vabzdžių ir gyvačių įgėlimus, ypač kokie simptomai pasireiškia augintiniams, kaip atskirti alerginę reakciją nuo paprasto patinimo bei - svarbiausia - kaip greitai ir atsakingai reaguoti?

Vabzdžių Įgėlimai

Bičių ir širšių įgėlimai šunims ar katėms dažniausiai pasitaiko aplink nosį, snukį, letenas - vietose, kur augintinis smalsiai krapšto ar bando sugauti vabzdį. Įgėlus bitei, į kraują patenka nuodų, kurie sukelia uždegiminę reakciją. Lengvesniais atvejais pastebimas vietinis patinimas, paraudimas, skausmas, tačiau alergiškiems gyvūnams reakcija gali būti stipri:

• Snukučio ar kaklo tinimas
• Niežulys, raudonos bei kaistančios dėmės
• Staigus silpnumas, vangumas
• Vėmimas, viduriavimas
• Dusulys ar net sąmonės praradimas

Uodų įkandimai retai sukelia pavojingas reakcijas, tačiau kai kurie augintiniai yra itin jautrūs jų seilėms. Tuomet išryškėja stiprus niežėjimas, odos išbėrimai „gumberliais“ pleiskanojimas ar žaizdelės nuo kasymosi. Daugybiniai uodų įkandimai, ypač mažiems ar sergantiems gyvūnams, gali pabloginti savijautą, sukelti nerimą stresą.

Angių Įkandimai

Kur kas retesnis, tačiau labai pavojingas scenarijus - gyvatės, dažniausiai - angies, įkandimas. Lietuvoje angis - vienintelė nuodinga gyvatė, tačiau jos įkandimas gali būti mirtinas ne tik mažam šuniui, bet ir suaugusiam gyvūnui, jei laiku nesuteikiama pagalba.

Įkandimo vietoje greitai išryškėja patinimas, kraujosrūvos, skausmas, o nuodai plinta per kraują ir sukelia sistemines reakcijas:

• Gyvūnas tampa vangus, silpnas
• Gali pasireikšti vėmimas, drebulys
• Kvėpavimas tampa sunkus
• Gali pakilti temperatūra
• Sunkiais atvejais - traukuliai ar sąmonės netekimas

Tokiu atveju kiekviena minutė svarbi. Laiku suteikta veterinarinė pagalba (priešnuodžiai, vaistai nuo uždegimo ir palaikomoji terapija) gali išgelbėti gyvūno gyvybę.

Pirmoji Pagalba Įgėlus

Pastebėjus įtartiną patinimą, tinimą ar elgesio pasikeitimą po galimo vabzdžio ar gyvatės įgėlimo - nedelskite. Pirmieji žingsniai namuose:

• Stebėkite augintinį. Jei atsiranda dusulys, vėmimas, sunkus kvėpavimas ar vangumas - tai gali būti anafilaksinė reakcija.
• Neliesti įgėlimo vietos - nespauskite, netepkite liaudiškomis priemonėmis.
• Nedelsiant kreipkitės į veterinarą - telefonas į rankas ir važiuokite arba skambinkite veterinarijos klinikai iš anksto.
• Jei žinote, kad augintinis alergiškas - informuokite apie tai veterinarijos gydytoją. Kai kurie šeimininkai turi gydytojo paskirtą vaistų rinkinį - naudokite jį tik su veterinaro nurodymu.

Vasaros Ligos: Žarnyno Infekcijos ir Apsinuodijimai Maistu

Įsibėgėjantis vasaros sezonas daug kam asocijuojasi su nerūpestingais savaitgaliais gamtoje, šašlykų kepimu. Bėda tik ta, kad kartu su vasaros malonumais ir skanėstais padaugėja ir ūmių virškinamojo trakto ligų, kurių pagrindinės priežastys - šiltas oras ir netinkama maisto higiena.

Vasarą gydymo įstaigose fiksuojamas dėl įvairių apsinuodijimų atvykstančių žmonių antplūdis. Gydytojai pasakoja, kad, įsibėgėjant šiltajam sezonui, padaugėja užsikrėtimų įvairiais parazitais, virusinėmis ir bakterinėmis žarnyno infekcijomis, kurių pagrindinės priežastys - nešvarios rankos, neplauti vaisiai, uogos ir daržovės. Šiuo laikotarpiu taip pat daugėja apsinuodijimo maistu atvejų, nes dažnai netinkamai laikomas greitai gendantis maistas. Būtent vasarą padaugėja ir alkoholio išprovokuotų ligų - ūmių hepatito ar pankreatito atvejų.

Netinkama Higiena

Būtent šiltuoju metu žmonės pradeda daugiau keliauti ir pamiršta tinkamai laikyti maistą: mažiau naudojasi šaldytuvu, o gamtoje kepama mėsa ne visuomet paruošiama tinkamai. Dėl netinkamos temperatūros ar nepakankamos higienos maisto produktuose susidaro palankios sąlygos daugintis įvairiems mikroorganizmams. Beje, reikėtų atidžiau laikytis ne tik žalios mėsos, bet ir kiaušinių laikymo ir ruošimo reikalavimų. Ypač rizikuoja tie, kurie mėgsta juos vartoti žalius ar nepilnai termiškai apdorotus.

Vis dar vyrauja įsitikinimas, kad nuosavame darže ar sode užaugintas daržoves ir vaisius valgyti saugu, nes sode įprastai nenaudojami agresyvūs pesticidai ar pramoninės trąšos. Tačiau, nesilaikant maisto ir asmens higienos, ragaujant ką tik nuskintas uogas, daržoves ar vaisius, rizikuojama užsikrėsti įvairiomis kirmėlinių parazitų sukeliamomis ligomis - helmintozėmis, pavyzdžiui: askaridoze, trichiuriaze, toksokaroze, taip pat virusinėmis ar bakterinėmis infekcijomis. Tam įtakos gali turėti ir užterštas dirvožemis, ir atvirų telkinių vanduo, kuriuo laistomi daržai. Taigi, prieš valgant net ir savo sode užaugintas daržoves ar vaisius, svarbu juos gerai nuplauti.

Žarnyno infekcijos dažniausiai pasireiškia praėjus 6-48 valandoms nuo to laiko, kai buvo suvalgyta netinkamo maisto. Apsinuodijimai maistu gali būti dviejų tipų: virusiniai arba bakteriniai.

Virusiniai apsinuodijimai netrunka ilgai ir būna lengvesni, simptomai pasireiškia praėjus vos kelioms valandoms po apkrėsto maisto suvartojimo: silpnumas, pilvo skausmas, vėmimas, viduriavimas. Toks apsinuodijimas praeina savaime, be gydymo, tačiau visai kas kita - bakterinis apsinuodijimas. Priklausomai nuo bakterijų rūšies, pažeidžiama žarnyno gleivinė, sukeliamas elektrolitų ir vandens disbalansas. Dėl šių priežasčių žmogus pradeda viduriuoti. Dažniausi simptomai - pykinimas, viduriavimas, apetito stoka. Dažniausias padarinys, lydintis bakterinę žarnyno infekciją, - dehidratacija. Kad būtų atkurtas skysčių deficitas, kartais tenka gultis į ligoninę. Bakterinės žarnyno infekcijos Lietuvoje registruojamos ištisus metus, tačiau sergamumas padidėja gegužės-rugpjūčio mėnesiais.

Dažniausios Bakterinės Infekcijos

Tarp dažniausiai fiksuojamų ūmių bakterinių žarnyno infekcijų - salmoneliozė ir kampilobakteriozė.

Salmoneliozė: Salmonela enteritica bakterijos yra viena dažniausių gastroenteritų - virškinamojo trakto gleivinės uždegimų, pasireiškiančių karščiavimu, vėmimu, viduriavimu, - priežasčių. Šios bakterijos sukelia gana plataus spektro pažeidimus, nuo gastroenterito, bakteriemijos - kai per pažeistą gleivinę (dažniausiai virškinamojo trakto) bakterijos patenka į kraują, lokalios infekcijos iki bakterijų nešiojimo. Salmonelioze dažniausiai užsikrečiama per netinkamai apdorotą gyvūninės kilmės maistą, pavyzdžiui, paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną ar kiaulieną. Taip pat ja galima užsikrėsti per gyvūnų fekalijomis užterštas daržoves ar vaisius. Salmonelės žūsta aukštoje temperatūroje, todėl labai svarbu tinkamai termiškai apdoroti maisto produktus.

Kampilobakteriozė: Dar vienos itin dažnos ūmių virškinamojo trakto infekcijų sukėlėjos yra kampilobakterijos, sukeliančios per netinkamai termiškai apdorotus maisto produktus plintančią infekciją kampilobakteriozę. Ši infekcija plinta per netinkamai termiškai apdorotą paukštieną, vakuume laikomą mėsą ir nepasterizuotus pieno produktus. Nors šią ligą sukeliančių bakterijų randama ir sergančio žmogaus išmatose, jos perdavimas nuo žmogaus žmogui nėra būdingas.

Ešerichiozė: Ešerichiozė neretai dar vadinama keliautojų liga, pasireiškia gausiu vandeningu viduriavimu be ryškių intoksikacijos požymių. Šią infekciją sukelia Escherichia coli bakterijos, kurios plinta per užterštą maistą: žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą mėsą ir jos produktus, nevirintą pieną. Šią infekciją sukelia ir bakterijomis užterštas vanduo, taip pat maisto kryžminė tarša. Beje, E. coli bakterijos yra gana atsparios rūgščiai, todėl gali išgyventi ir fermentavimo būdu apdorotame maiste, pavyzdžiui, marinuotose daržovėse.

Šigeliozė: Šigelioze - ūmia storojo žarnyno infekcine liga, pasireiškiančia pilvo skausmu, viduriavimu su kraujo ar gleivių priemaišomis, galimu karščiavimu, dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai. Šią infekciją sukeliančios Shigella bakterijos yra platinamos nuo žmogaus žmogui, todėl lengvai perduodamos kolektyvuose. Dažniausiai šigelioze užsikrečiama per ligą sukeliančiomis bakterijomis užterštą maistą ir vandenį, taip pat kai maistas užteršiamas nuo jį ruošiančių rankų (ypač jei pamirštama nusiplauti rankas pasinaudojus tualetu). Beje, šviežios daržovės Shigella bakterijomis gali būti užterštos ir tuo atveju, jei jų lysvės laistomos lauko tualeto turiniu.

Kai kurios bakterijos puikiai dauginasi ir šaltyje. Vienos tokių - jersinijos, sukeliančios virškinamojo trakto infekciją jersiniozę, pasireiškiančią pilvo skausmu ir viduriavimu, neretai ir su krauju.

Jersiniozė: Jersinijos puikiai dauginasi 2-4°C temperatūroje ir kaip tik dėl šios jų savybės jersiniozė kartais vadinama šaldytuvų liga. Dažniausiai šios bakterijos plinta per termiškai neapdorotą maistą, nuo kurio gali būti užkrečiami ir jau apdoroti maisto produktai. Ant maisto produktų šios bakterijos taip pat gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių buvo pjaustyta bakterijomis užkrėsta žalia mėsa, paukštiena ar daržovės.

Kaip Apsisaugoti?

Pagrindinis būdas išvengti ne tik žarnyno infekcijų, bet ir daugelio kitų užkrečiamųjų ligų, yra tinkama rankų higiena. Rankų plovimas yra vienas svarbiausių veiksnių, užkertančių fekalinį-oralinį bakterijų perdavimo kelią, o plaunant rankas su muilu, infekcinių ligų rizika sumažėja 40 proc. Visada būtina plauti rankas prieš maisto gaminimą ar valgį, po sąlyčio su žaliais kiaušiniais ir mėsa, pasinaudojus tualetu, pakeitus kūdikiui sauskelnes, po nosies pūtimo, kosulio, rūkymo, pokalbio telefonu ar kontakto su naminiais gyvūnais.

Maistui gaminti rekomenduojama naudoti tik geriamąjį arba virintą vandenį. Ruošiant maistą, termiškai neapdorotą mėsą laikyti atskirai nuo kitų produktų, naudoti atskirus įrankius. Žalią mėsą būtina atskirti nuo termiškai apdorotos mėsos. Paruošto maisto nelaikyti kambario temperatūroje ilgiau nei 2 val., jei aplinkos temperatūra aukštesnė - ne ilgiau nei 1val. Svarbu ir higiena virtuvėje, dezinfekuoti kempinėles, šluostes.

tags: #koks #baisus #gali #buti #protas #jeigu