Pagamintos elektros energijos perdavimas, paskirstymas ir naudojimas pramoninėse įmonėse turi būti atliekamas patikimai ir ekonomiškai. Visų įrengimų priežiūrą, eksploataciją ir remontą turi atlikti kvalifikuotas personalas.
Elektros energijos perdavimo ir paskirstymo schemos skirstomos į dvi pagrindines grupes: išorinio tiekimo ir vidaus tiekimo. Dabartiniu metu beveik visos transformatorinės pastotės gauna maitinimą iš sistemų. Paprastai, esant dideliems atstumams, tiksliausia elektros energiją tiekti oro linijomis. Dažniausiai yra naudojamos 6, 10, 35, 110 kV įtampos. Taip įmanoma pasiekti pačius mažiausius energijos nuostolius.
Elektros apkrovų skaičiavimui yra taikomi du būdai, - sugretintų apkrovų grafiko metodas ir paklausos koeficiento metodas. Pirmas laikomas tiksliausiu nustatant maksimalią apkrovą cechuose arba gamyklose. Šis metodas taikomas, nustatant maksimalią aktyvinę galią vartotojams su skirtingais darbo režimais, esant dideliam jų skaičiui (cechui, gamyklai). Apkrovas būtina skaičiuoti tam, kad galėtume parinkti kabelius bei apsaugas. Šiame projekte apkrovas mes skaičiuojame sugretintų apkrovų metodu.
Pramonės įmonių pastotės skirstomos pagal paskirtį, konstrukciją ir išdėstymo vietą. Pažymint gamyklos plane apkrovas, taip pat būtina žinoti cechų elektrinių apkrovų grafikus. Pagrindinę žeminančią, paskirstymo ir cechinę pastotę reikia statyti kaip galima arčiau apkrovų centro. Apkrovų paskirstymas tarp pastočių turi svarbiausią reikšmę, parenkant jų skaičių ir išdėstymą. Pastočių išdėstymui svarbią reikšmę taip pat turi eksploataciniai, gamybiniai ir statybos -architektūriniai reikalavimai. Savo projektuojamam objektui aš parinkau cechinę transformatorinę pastotę (TP), nes ši pastotė įtampą pažemina iki 0,4 kV, o tai man yra labai aktualu, kadangi: pirma mano projekte yra numatytas tik vienas cechas, o antra visi įrengimai yra maitinami 0,4 kV įtampa.
Iš tinklo yra vartojama ne tik aktyvinę, bet ir reaktyvinė galia Q. Tam, kad optimaliai būtų išnaudojama reaktyvioji galia arba, kad sumažinti jos dydį, reikia paskaičiuoti apkrovas, sumažinti srovės dydį tinkle ir visą tai.
Elektros energija yra tiekiama oro linijomis ir kabeliais. Šiam objektui elektros energijos tiekimas bus kabelinis, nes šis būdas yra tinkamas miesto teritorijoje, be to tiekiama įtampa į objektą yra tik 0,4 kV. Kabeliai ir laidai buvo parinkti pagal leistiną įšilimą.
Pagrindinės žemos įtampos apsaugos yra saugikliai ir automatiniai išjungėjai. Saugikliai apsaugo elektros įrengimus nuo trumpų jungimų. Saugikliai turi daug trūkumų. Dabartiniu metu vis plačiau vietoje saugiklių naudojami automatiniai jungikliai.
Automatiniai jungikliai su šiluminiu išjungikliu apsaugo įrengimus nuo perkrovų. Pastaruoju metu yra naudojami automatiniai jungikliai, kurie įrenginius apsaugo ir nuo trumpųjų jungimų ir nuo perkrovų, t. y.
Eksploatuojant elektros įrengimus gali įvykti įvairūs trumpi jungimai.
Kaip jau žinoma, du lygiagretūs laidininkai vienas kitą stumia, jeigu jais teka vienodos krypties srovės, arba vienas kitą traukia, jei teka priešingų krypčių srovės. Tokia laidininkų sąveika vadinama elektrodinamine srovių sąveika. Aukštosios įtampos įrenginiuose ir tinkluose trumpųjų jungimų metu atsiradusios srovės, elektrodinamiškai veikdamos, gali mechaniškai sugadinti elektros įrengimus. Pažeidžiamas elektrinis sistemos normalus darbas. Įtampos sumažėjimo didumas priklauso nuo trumpojo jungimo srovės, o ši priklauso nuo trumpojo jungimo grandinės, kuri yra iki sugadintos vietos, suminės varžos.
Sugedus elektros įrengimo izoliacijai, įtampa patenka į tas jo dalis, kuriose normaliomis sąlygomis įtampos nėra. Todėl elektros srovė gali žmogų nutrenkti. Žmogaus kūnu tekančios srovės stiprumas priklauso nuo kūno elektrinės varžos ir prie jo prisijungusios įtampos. Žmogaus kūno varža svyruoja plačiose ribose: nuo kelių šimtų iki tūkstančių omų. Todėl žmogui gali būti pavojingi ir tie įrenginiai, kurių įtampa žemės atžvilgiu yra nedidelė.
Įžeminimo svarba
Įžeminimas - elektros įrenginio pasyviųjų dalių sujungimas su įžeminimo įrenginiu. Sudaromos tik tada, kai įžeminimo įrenginio varža daug kartų mažesnės už mažiausią žmogaus kūno varžą. Įžeminimo įrenginys turi būti toks, kad jo varža būtų iš anksto apskaičiuotose ribose.
Dirbtiniai žemikliai - tai 35-30 mm skersmens plieniniai vamzdžiai arba kampuočiai, kurių lentynos ne plonesnės kaip 4 mm. Jie imami 2,5-3 m ilgio; į gruntą įkalami iki 3-3,5 m gylio. Įkalti į gruntą žemikliai ne mažesniame kaip 0,3 m gylyje tarp savęs sujungiami ne mažesnio kaip 48 mm2 skerspjūvio plieno juostomis.
Svarbu ne tik įžeminimo įrenginio varža bet ir tolygus įtampos pasiskirstymas aplink saugojamąjį aparatą ir visame elektros įrenginio užimame plote (pavyzdžiui, pastotėje). Žmogų, prisilietusi prie aparato su sugedusia izoliacija korpuso, veikia įtampa, kurios didumas yra lygus įtampos kritimui tarp to taško, kuriame žmogus liečia aparatą, ir to taško, kuriame jo kojos liečia žemę (apie 0,8 m ilgio ruože). Žmogui artinantis prie sugedusio aparato, tarp jo pėdų taip pat atsiranda vadinamoji žingsnio įtampa.
Įžeminimo įrenginio reikalavimai
- Maža varža.
- Patikimas kontaktas su gruntu.
- Atsparumas korozijai.
- Tolygus įtampos pasiskirstymas.