Žemė dažnai vadinama „mėlynąja planeta“ dėl gausių vandens išteklių. Remiantis JAV geologijos tarnybos (USGS) duomenimis, apie 71% Žemės paviršiaus yra padengta vandeniu, o vandenynuose randama stulbinami 96,5% planetos vandens atsargų. Iš viso mūsų planetos paviršiuje yra apie 1,4 mlrd. kub. kilometrų vandens išteklių visų trijų fizinių būsenų kartu (skysta, dujinė ir kieta).

Vandens pasiskirstymas Žemėje
Deja, net 97,5 proc. viso šio kiekio sudaro sūrus vanduo. Plačiausiai naudojamas ir vertingiausias yra gėlas vanduo, kurio mūsų planetoje yra tik 2,5 proc. ir didžiausias jo kiekis sukauptas ledynuose (68,9 proc.). Mes galime naudoti likusį jo kiekį, sukauptą po žeme, upėse, ežeruose. Požemiuose slūgso apie 29,9 proc. gėlo vandens. Dirvožemio drėgmė, pelkių, atmosferos ir organizmų vanduo sudaro 0,9 proc., o upėse ir ežeruose sukaupta vos 0,3 proc.
Vandens kiekis atmosferoje
Taigi, kiek vandens vienu metu yra atmosferoje? Remiantis USGS, viso vandens kiekis Žemėje yra beveik 1,4 milijardo kubinių kilometrų. Dėl hidrologinio ciklo Žemės vanduo niekada nebūna per ilgai vienoje vietoje. Jis išgaruoja, virsta garais, kondensuojasi, sudarydamas debesis, ir iškrenta į paviršių kaip krituliai. Išgaravęs vanduo atmosferoje išlieka maždaug 10 dienų.
„Vidutiniškai yra maždaug 30 mm lietaus garų pavidalu, kuris gali iškristi virš bet kurio Žemės paviršiaus taško“, - teigia J. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės paviršiaus plotas yra apie 510 milijonų kvadratinių kilometrų, atmosferoje yra apie 142 mln. km3 vandens. Nors neįtikėtinai mažai tikėtina, kad visi šie garai nukris vienu metu, toks dramatiškas jūros lygio kilimas greičiausiai turėtų skaudžių pasekmių.
KAS GALI PRILYGTI VANDENS GALIAI
Vandens trūkumas pasaulyje
Nors vanduo užima daugiau kaip 70 procentų žemės paviršiaus, daug pasaulio valstybių susiduria su geriamojo vandens trūkumu. Nepaisant to, kad Žemėje vanduo užima daugiau ploto nei sausuma, urbanizacija, atliekos, pramoniniai teršalai, o dabar ir klimato kaita tapo grėsme šiam ištekliui. Geriamojo vandens pasaulyje jau dabar ima trūkti. Vandens trūkumo problema paliečia ir Europą.
Europos Komisijos duomenimis, mažiausiai 11 proc. Europos gyventojų ir 17 proc. Europos teritorijos jau dabar yra paveikti vandens trūkumo. Šiais metais Europos Komisija planuoja pateikti pasiūlymus, kaip efektyviau valdyti vandens naudojimą, išskirtinį dėmesį skirdama vandens taupymui žemės ūkyje, statybos ir pramonės sektoriuose.
Situacija Lietuvoje
Kol pasaulyje svarstoma, kaip kovoti su geriamojo vandens trūkumu, Lietuvos hidrologijos specialistai teigia, kad Lietuvoje dėl vandens trūkumo nereikia jaudintis. Lietuviams vandens taupyti kol kas dar nereikia, nes mūsų šalis yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kuri turi dideles gėlo požeminio vandens atsargas. Lietuva - viena iš nedaugelio Europos šalių, kur centralizuotai vandentiekai naudojamas tik požeminis vanduo.

Geriamojo vandens tiekimas Lietuvoje
„Apskaičiuota, kad Lietuvos gyventojai gali suvartoti 3,72 milijonus kubinių metrų vandens per parą, o šiuo metu išsiurbiama tik apie 0,4 mln. kub. metrų. Lietuvos požeminio vandens monitoringo duomenimis, net 1989 metais, kai požeminio vandens suvartojimas buvo pasiekęs aukščiausią lygį - vos ne iki 1 mln. kubinių metrų per parą, požeminio vandens buvo naudojama tik 50-75 proc.
Gręžinio gylis paprastai siekia 30-50 metrų, o Klaipėdos krašte vanduo imamas ir iš 250 metrų gylio. Miestuose arba didesnėse gyvenvietėse žmonės vartoja požeminį vandenį, o mažose gyvenvietėse ir vienkiemiuose dažniausiai naudojamasi šachtiniais šuliniais.
Vandens kokybė
Nors Lietuvoje geriamojo vandens kokybė yra aukšta, ne visi šalies gyventojai vartoja tikrai geros kokybės vandenį. „Paprastai 40-50 proc. šulinių vandens yra bakteriologiškai ir chemiškai užteršti. Valstybinės sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, šulinių vandenį Lietuvoje vartoja beveik 1 mln. gyventojų.
Nors giliųjų gręžinių vanduo yra apsaugotas nuo išorinės taršos, geriamojo vandens kokybei užtikrinti nuolat vykdoma vandens kontrolė. Pasak K.Kadūno, šalyje susiduriama su problema, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose (Kėdainiai, Joniškis, Šiaurės Lietuva ir Suvalkija), giliuosiuose vandenyse yra chlorido ir sulfatų. „Toks vanduo gali būti specifinės spalvos ar kvapo, tačiau tai nėra kenksminga žmogaus sveikatai“, - pasakoja K. Kadūnas.
Tačiau jis pabrėžia, kad nitratai, kurių randama šulinio vandenyje, - toksiški elementai, smarkiai pabloginantys vandens kokybę ir galintys pakenkti sveikatai, nors jais užterštas vanduo specifinio skonio ar kvapo savybių neįgyja. Tačiau ir gėlame vandenyje aptinkama sveikatai pavojingų elementų. Šiaurės vakarų Lietuvos regione (Skuode, Kretingoje) giliuosiuose vandens sluoksniuose aptinkama fluoro, kuris kenksmingas kaulams, dantims.
Vandens eksportas
Turėdama dideles gėlo požeminio vandens atsargas ir jas eksportuodama į kitas šalis, ateityje už vandenį Lietuva galėtų gauti dideles pajamas. Tačiau kol kas Lietuva eksportuoja tik kitos rūšies vandenį - mineralais prisotintą vandenį.
Lietuvoje gaminama produkcija eksportuojama į Latviją, Estiją, Rusiją, Angliją, Airiją, JAV ir Kiprą. Daugiau nei 30 proc. produkcijos eksportuojama į 12 šalių visame pasaulyje: Lenkiją, Latviją, Estiją, Švediją, Airiją, Didžiąją Britaniją, Ispaniją, Izraelį, Baltarusiją, Rusiją, Kanadą ir JAV. Didžiausia dalis produkcijos eksportuojama į kaimynines Baltijos šalis: Latvijos rinkoje įmonė užima 9 proc., o Estijoje - 5 proc.
Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos vadovo Gintaro Morkūno teigimu, natūralaus mineralinio vandens telkiniai yra tikrai gausūs, o suvartojamas kiekis labai nedidelis. Aprobuoto mineralinio vandens kiekis yra apie 2,7 mln. kubinių metrų per metus, o gavyba sudaro tik 4-5 proc.
Požeminis vanduo: nematomą padaryk matomą
Kovo 22-ąją pasaulis mini Vandens dieną. Šiemet jos tema - „Požeminis vanduo: nematomą padaryk matomą“. Požeminis vanduo nematomas, bet jo poveikis matomas visur. Po mūsų kojomis paslėptas lobis praturtina mūsų gyvenimą. Gėlas vanduo būtinas gėrimui, maistui gaminti, sanitarijai, ūkininkavimui, pramonei.

Pasaulinė vandens diena
Lietuvoje geriamajam vandeniui tiekti naudojamas tik požeminis vanduo, siurbiamas iš įvairaus amžiaus ir litologinės sudėties vandeningųjų sluoksnių. Arčiausiai žemės paviršiaus slūgso gruntinis vanduo. Šis vandeningas sluoksnis menkai apsaugotas nuo žmogaus ūkinės veiklos poveikio, todėl jo kokybė dažnai būna prasta. Gruntinis vanduo daugiausia naudojamas kaimo vietovėse, išgaunant jį šachtiniais šuliniais. Giliau nuo žemės paviršiaus, uolienų porose ir plyšiuose, slūgso spūdinis (artezinis) vanduo.
Tarpsluoksninis vanduo turi daugiau pranašumų, lyginant su paviršiniu ir gruntiniu vandeniu. Mažai laidūs uolienų sluoksniai natūraliai apsaugo giliai slypintį vandenį nuo taršos. Be to, požeminis vanduo praturtintas mineralinėmis medžiagomis, kurių reikia žmogaus organizmui.
Ateities perspektyvos
Požeminis vanduo kaupėsi per šimtmečius ar net tūkstantmečius. Klimato sąlygos, ypač krituliai, lemia, kiek šie ištekliai papildomi. Kartu vandens kaupimasis priklauso ir nuo geologinių sluoksnių talpinių savybių. Daugelyje pasaulio vietų iš vandeningųjų sluoksnių paimama daugiau vandens, nei jie spėja pasipildyti. Maža to, žmogaus veikla teršia požeminį vandenį.
Lietuvoje turime neišsemiamų požeminio vandens išteklių ir tai drąsiai galima vadinti nacionaliniu turtu. Hidrogeologai išžvalgė išteklius Lietuvos vandenvietėse ir nustatė, kad šalies turimi požeminio vandens ištekliai sudaro 3,72 mln. kub. metrų per parą, o šiuo metu išsiurbiama tik apie 0,4 mln. kub. metrų.
Akivaizdu, kad mūsų krašte sukauptų požeminių gėlo vandens išteklių užteks ir ateityje. Tačiau turime rūpintis veiksmingu šio turto tausojimu ir išsaugojimu ateities kartoms.
Vandens taupymo būdai
Vis dėlto parsigabenti vandens iš kosmoso ar atsitempti ledkalnių nėra taip paprasta, tam reikia specialių technologijų ir tai gali užtrukti, todėl šiandien mokslininkai siūlo galvoti lokaliau ir realiau - taupyti vandenį net jei jo stygiaus drastiškai nejuntame.
Yra ir kitų kasdien pritaikomų būdų: maudytis duše vietoje pilnai prileistos vonios, sklidinai užpildyti skalbimo mašinos būgną ir tiesiog rečiau plauti drabužius, sodui ir daržui laistyti surinkti lietaus vandenį, įsirengti lašelines laistymo sistemas ir kt. Daug vandens galima sutaupyti net valantis dantis. Skaičiuojama, kad užsukdamas bėgantį vandenį kai jo nenaudoja žmogus per metus galėtų sutaupyti 600 litrų vandens. Juk dantims išsivalyti pakanka vienos vandens stiklinės.
| Vandens šaltinis | Pasaulinis kiekis | Prieinamumas |
|---|---|---|
| Vandenynai | 96.5% | Ribotas (sūrus) |
| Ledynai | 68.9% (gėlas) | Ribotas (sunkiai pasiekiamas) |
| Požeminis vanduo | 29.9% (gėlas) | Prieinamas, bet reikalauja priežiūros |
| Upės ir ežerai | 0.3% (gėlas) | Labai prieinamas, bet ribotas |