Kuras yra būtinas automobilio varikliui ir yra gyvybiškai svarbus degimo proceso elementas, kuris priverčia Jūsų transporto priemonę judėti. Veikimo principas atrodo gana paprastas - degimo kameroje susimaišęs su tiekiamu oru kuras užsidega, sukuria energiją ir galiausiai tampa išmetamosiomis dujomis, tačiau pati tiekimo sistema yra gana sudėtinga.
Didžioji dauguma šiandieninių automobilių vis dar varomi vidaus degimo varikliais, kuriuose įmontuotos pažangios kuro tiekimo sistemos. Kadangi degalų sistema yra būtina jūsų automobilio variklio veikimui, bet kokie nedideli gedimai gali visiškai sustabdyti kuro padavimą, o tuo pačiu ir variklio darbą.
Viena iš priežasčių, kodėl automobilių gamintojai gali iš mažų variklių išspausti stebėtinai daug galios, yra patobulėjusios kuro sistemos. Kone visos kuro sistemos detalės yra gaminamos naudojant kitokį dizainą nei prieš 20 metų. Pavyzdžiui, visuose dyzeliniuose ir daugelyje benzininių modernių variklių naudojami aukšto slėgio degalų siurbliai, sutvirtintos kuro linijos, sumontuoti elektroniniai purkštukai bei integruoti įvairūs davikliai našesniam kuro tiekimui.
Kuro slėgio reguliatorius užtikrina, kad kuro slėgis neviršytų numatytos normos, atitinkančios variklio parametrus. Pavyzdžiui, varikliui dirbant laisvąja eiga, išpurškiamo kuro intervalai yra labai trumpi, todėl norint išlaikyti gana aukštą slėgį, kuro slėgio reguliatoriaus vožtuvas atsidaro ir leidžia kurui tekėti į kuro baką pro grįžtamąją kuro liniją. Galime įsivaizduoti, kas vyksta priešingu atveju, jei variklio sūkiai yra aukšti, vadinasi, ir daugiau kuro patenka į variklio cilindrus. Šiuo atveju išpurškiamo kuro intervalai yra ilgesni, todėl kuro slėgio reguliatoriaus vožtuvas užsidaro, taip nukreipdamas visą reikalingą slėgį į kuro purkštuvus.
Senesniuose automobiliuose vožtuvas yra valdomas diafragmos, kurią valdo variklio sukeliamas vakuumas. Varikliui dirbant laisvąja eiga, esant stipriam vakuumui, diafragma atidaro vožtuvą ir taip kuro perteklius grįžta atgal į kuro baką. Naujesniuose modeliuose vožtuvas yra reguliuojamas kompiuterio ir jo veikimo principas yra kitoks.
Nors kuro slėgio reguliatoriaus gedimo požymiai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo automobilio modelio, tačiau yra labai panašūs: sumažėjusi automobilio galia, netolygus variklio darbas dirbant laisvąja eiga, trūkčiojimai arba užgęstantis variklis. Padidėjusios kuro sąnaudos, juntamas vis stipresnis degalų kvapas gali reikšti degalų nuotėkį. Požymiai gali atsirasti dėl blogo kuro slėgio reguliatoriaus tarpiklio arba diafragmos, esančios viduje.
Jeigu ištraukus tepalo lygio matuoklę galima aiškiai užuosti degalų kvapą, taip pat gali būti blogo kuro slėgio reguliatoriaus gedimo požymiai. Taip nutinka, kai dėl blogo kuro slėgio reguliatoriaus darbo yra išpurškiamas didesnis kuro kiekis į variklio cilindrus nei priklauso. Dėl blogo kuro slėgio reguliatoriaus veikimo kuro linijos gali persipildyti degalais, kurie patenka į išmetimo sistemą.
Norėdami patikrinti, ar kuro linijos yra perpildytos, atjunkite vakuumo žarnelę nuo kuro slėgio reguliatoriaus ir patikrinkite, ar nėra viduje degalų. Taip nutinka, kai išpurškiamas per didelis kuro kiekis į variklio cilindrus. Galios trūkumas, kuro nuotėkis ar padidėjęs išmetimo dujų kiekis - tai tik keletas požymių, kurie gali neigiamai paveikti jūsų dieną.
Automobilio variklis sukasi ir kartais gali atrodyti, kad trumpam buvo paleistas, tačiau staiga vėl užgęsta dėl per mažo slėgio sistemoje. Daugelyje šiuolaikinių automobilių prietaisų skydelyje yra įmontuotas kompiuteris. Dėl neįprasto sistemos darbo, kurį fiksuoja jutiklis, prietaisų skydelyje užsidega kontrolinė lemputė „Check Engine“.
Tokiu būdu kompiuterio atmintyje yra išsaugomas klaidos kodas, pagal kurį galima numatyti, kurioje sistemos dalyje vyksta neįprasti procesai. Silpnai girdimas kuro siurblio darbas yra normalus, tačiau sugedus kuro slėgio reguliatoriui, garsas gali būti daug stipresnis ir erzinantis. Jeigu girdite, kad kuro siurblys veikia garsiau nei įprasta, vertėtų patikrinti slėgį kuro sistemoje.
Daugelyje automobilių kuro slėgio reguliatorių pakeisti nėra sudėtinga, tačiau prieš keičiant labai svarbu diagnozuoti ir patvirtinti, kad atsiradusių požymių priežastis yra būtent blogo kuro slėgio reguliatorius gedimo požymiai.
Kuro slėgio reguliatoriaus diagnostika
Kuro įpurškimo sistemos „Common Rail“ rinkoje pasirodė 1997 m. Net praėjus daug metų, diagnostika sukelia daugybę problemų. Dažnai pasitaikanti problema yra žemas slėgis aukšto spaudimo siurblyje. Minimalus slėgis reikalingas variklio užvedimui yra apie 180Bar, o naujuose automobiliuose jau apie 250Bar. Jeigu slėgis yra pakankamai aukštas, neužsivedančio variklio problema slypi ne kuro sistemoje.
Ne visada minėtos problemos priežastis yra siurblio ar purkštuko gedimas. Gedimo ieškoti reikia pradėti nuo žemo slėgio degimo sistemos, pradedant nuo kuro bako ir elektrinio kuro siurblio. Reikia patikrinti jų parametrus t.y slėgį ir srautą. Dauguma siurblių duoda 3,5Bar ir 2 l/min. Jeigu testai nėra geri, prieš keitimą reikia patikrinti kuro pratekėjimą degalų tiekimo linijose, ypatingai žiemą, kai ledo gabaliukai gali blokuoti kuro srautą degalų tiekimo linijose automobilio apačioje.
To priežastimi gali būti sulamdytos arba sutrūkusios guminės žarnelės. Mechaninį siurblį, teikiantį žemą slėgį, galima patikrinti montuojant manometrą tarp kuro filtro ir siurbliukų. Varikliui dirbant, slopinamas kuro srautas už filtro, taip galima patikrinti, ar yra vakuumas siurblyje, tai parodo siurblio vidinį sandarumą.
Be slėgio vakuumas turi būti arba minimalus 0,1 Bar arba vakuumo neturi būti visai - tai reiškia filtro švarą. Tai nėra tiesioginis metodas patikrinti siurblio slėgį ir srautą, bet tokiu būdu galima įvertinti siurblio techninę būklę. Norint nuodugniai patikrinti aukšto kuro slėgio siurblį Bosch CP3, tam naudojamas specialus įtaisas (Bosch nr. 0986613270).
Labai dažnai žemo slėgio priežastimi aukšto spaudimo siurblyje yra kuro filtras. Kuro filtrą, kaip pigiausią iš įtariamų gedimo elementų, reikia keisti nedelsiant. Jei žinoma, kad kuras tikrai pasiekia aukšto slėgio siurblį, tikrinamas pats siurblys. Už slėgio reguliavimą atsako solenoidai, reguliuojantys slėgį arba srautą. Abu solenoidiniai vožtuvai gali būti patalpinti ant aukšto slėgio siurblio.
Jeigu ant siurblio yra tik vienas solenoidinis vožtuvas, jis visada reguliuoja srautą. Tada solenoidinis slėgio reguliavimo vožtuvas yra ant aukšto slėgio kuro siurblio. Solenoidiniai srauto vožtuvai veikia dviem atvejais: atidaryti ir uždaryti. Solenoidinius vožtuvus galima patikrinti lyginant slėgį aukšto slėgio kuro siurblyje pasukus starterį su prijungtu ir atjungtu solenoidiniu kištuku.
Normaliai atidarytas (arba atidarytas be variklio pagalbos, su išjungtu kištuku) solenoidinis kuro praleidimo vožtuvas leidžia tekėti maksimaliam kuro kiekiui į aukšto slėgio siurblį. Pakeisti vožtuvo žiedai taip pat gali būti žemo slėgio siurblyje priežastimi. Priklausomai nuo slėgio reguliavimo tipo (magnetinio vožtuvo slėgio arba srauto reguliavimo, uždarius arba atidarius be maitinimo), kokį gali sudaryti siurblys tikrinama prie atidarytos ar uždarytos vožtuvo sklendės.
Atjungus jungtis nuo purkštukų (tai pašalina galimybę užsisiurbti ir kartu neleidžia užvesti variklio) paleidžiamas starteris 10 s., testatoriuje galima pamatyti siurblio sudaromą slėgį. Kai gauti testavimo rezultatai yra blogesni nei pateikti eksploatavimo dokumentacijoje, tai dar nereiškia, jog reikia keisti siurblį. Galbūt siurblys nėra sugedęs, slėgis dingsta kažkur kitur.
Kitas tyrimų etapas yra kuro perdavimo purkštukų matavimas. Ant jungties kaiščių uždedami specialūs laidai ir indas su žymėjimais arba menzūrėle. Norint patikrinti pjezoelektrinius purkštukus, būtinai reikalingi grįžtamieji vožtuvai, sumontuoti ant kiekvieno purkštuko kaiščio.
Purkštukas, kuris aiškiai praleidžia daugiau kuro, gali būti brokuotas (reikia dokumentacijoje patikrinti priimtiną kuro įpurškimą šiam purkštuko tipui). Jei kuro srautas iš purkštuko nėra didelis prie žemo slėgio, dar nereiškia, kad purkštukas yra geras. Įpurškimas iš purkštuko didėja, kai didėja slėgis, bet prie žemo slėgio (pvz.: 70 Bar) menzūrėlėse nesusidarys daug kuro.
Tuo atveju daroma išvada, kad geri purkštukai yra greiti. Labai svarbu, kad po kiekvieno testavimo ir elemento pakeitimo, reikia pakartoti testavimą, įsitikinti, ar elemento pakeitimas (siurblio arba purkštuko) davė teigiamą rezultatą.
Remontą laikome baigtu, kai siurblys sėkmingai praeina slėgio sudarymo testą, purkštuko purškimo testą (atitinka dokumentaciją duotam kuro įpurškimo tipui). Diagnostika nėra sunki, bet norint ją atlikti, dirbtuvėse reikia turėti daugybę įrangos (menzurėlės, manometrai, jungtys).
Viena iš esminių dyzelinio variklio dalių yra būtent kuro siurblys. Sugedęs kuro siurblys gali sukelti rimtų problemų varikliui ir bendram automobilio veikimui. Dyzelinių variklių degalų padavimo sistema tiekia reikiamą dyzelino kiekį tiksliu slėgiu. Be tokio proceso transporto priemonė tiesiog tinkamai neveiktų.
Pvz. Anksčiausią dyzelinio kuro siurblio problemą išpranašauja motoro “trukčiojimai”, pvz. esant didesniam greičiui. Dažniausiai tai nutinka greitkeliuose, kai vidutinis greitis šiek tiek didesnis nei įprastai važinėjant mieste. Automobilis gali puikiai nuvažiuoti trakim kokį 50km didesniu greičiu, tačiau mažinant greitį gali pradėti trukčioti “springti”, arba atvirkščiai staiga didinant greitį iš palaikomo gali pasijausti uždlesimas, “pridusimas” ar trukčiojimas. Šis simptomas gali reikšti ir kitus dalykus, bet vienas iš pagrindinių būtent kuro siurblys.
Kai šią bėdą sukelia kuro siurblys, dažniausiai tai susiję su nuolatinio slėgio trūkumu. Kuro siurblys negali visą laiką palaikyti reikiamo slėgio, todėl akimirksniu gali pasikeisti taip sugadinant įprastą kuro tiekimą.
Kita galima kuro siurblio gedimo priežastis pasitaiko tam tikrose situacijose. Kuro siurblys (net ir senas) gali veikti taip, kaip turėtų normaliomis, mažo ir vidutinio apkrovimo sąlygomis. Tačiau kai kurios transporto priemonės gali kartais viršyti šiuos aprkovimų lygius.
Pvz. sunkvežimiai, pikapai ir transporto priemonės, kurioms paprastai reikia gabenti ar vilkti svorį, degalų siurblys kartais gali patirti didesnę apkrovą nei įprasta, todėl silpniausios jo dalys gali neatlaikyti. Tai taip pat gali būti ir tokie momentai kaip pvz. važiuojanti į statesnius kalnus arba daryti ką nors, dėl ko automobilis patiria didesnį ”stresą”. Ir dažniausiai tais momentais pastebimas galios praradimas, jis ypač aiškiai juntamas. Tai tikrai gana pavojinga, kai automobilis staiga praranda galią, situacijos gali būti įvairios, palikime vietos fantazijai.
Tiesa, staigus galios kitimas taip pat yra purkštuko gedimo simptomas. Dėl senumo arba susidėvėjimo degalų siurblio varikliuko pasipriešinimas gali būti netolygus. Dar vienas požymis jei degalų siurblys pažeistas- jis gali skleisti garsų "zirziantį", ūžiantį garsą. Siurblys taip pat gali skleisti tokį triukšmą, jei trūksta degalų arba bake esantys degalai yra užteršti. Įprastas siurblio skleidžiamas triukšmas yra vos girdimas "dūzgimas".
Dar vienas gana dažnas simptomas kuris yra gana rimtas. Jei nepaisysite anksčiau minėtų simptomų, galiausiai susidursite su šiuo: kai automobilis nenori užvesti. Nustatyti, ar tai degalų siurblys, gana paprasta: bandant užvesti automobilį, jis suksis (bandys užsivesti), starteris suks, akumuliatorius ok, bet variklis taip ir neužsives.
Tinkamai prižiūrimas kuro siurblys realiai turėtų tarnauti visą automobilio eksploatavimo laiką. Norėdami pailginti kuro siurblio tarnavimo laiką, niekada neleiskite automobilio degalų lygiui nukristi žemiau ketvirtadalio bako. Atrodo paprasta, tačiau žmonės linkę "išgręžti" kuro baką iki dungo, todėl siurbliai greičiau susidėvi.
Bake esantys degalai aušina siurblį, tačiau kai kuro lygis per mažas siurblys gali perkaisti. Kuro filtro keitimas taip pat padės išsaugoti kuro siurblį. Stenkitės pilti kokybišką kurą. Nors jo patikrinti gal ir neišeina, bet bent jau pilkite iš patikimų degalinių. Naudokite profesionalius kuro priedus kurie padeda valyti, tepti ir prižiūrėti bendrai kuro sistemą.
Jeigu manote, kad kuro siurblys streikuoja - vienintelis kelias kreiptis į profesionalus kurie tiksliai identifikuos ar tai siurblio gedimas. Dyzelinių kuro siurblių testavimui turi būti naudojama speciali profesionali įranga ir įrankiai kurių pagalba galima tiksliai nustatyti gedimą. Tokia įranga yra brangi.
Kuro siurblys yra būtinas benzininio ir dyzelinio variklio veikimui - siurbliui streikuojant sumažėja variklio galia, jis sunkiau vedasi arba, galiausiai, visai nebeužsiveda. Susidūrus su tokiomis problemomis reikėtų kreiptis į specialistus, kadangi diagnozę reikėtų pradėti nuo kompiuterinės diagnostikos pajungimo.
Automobiliai gali turėti dviejų rūšių kuro siurblius - įprastus (dažniausiai bake arba po automobilio dugnu) bei aukšto slėgio siurblius variklio skyriuje. Įprasti siurbliai yra skirti kuro tiekimui iš bako, todėl jų slėgis nėra didelis. Šie siurbliai dažniausiai suveikia kai įjungiamas variklio degimas, todėl įjunkite ir pasiklausykite - siurblys bake turėtų aktyvuotis.
Tačiau atminkite, kad ne visuose automobiliuose siurblys aktyvuojasi būtent taip, o kartais jo net nepavyks išgirsti. Jeigu turite galimybę išimti siurblį, tai jį galite patikrinti tiesiogiai prijungdami prie akumuliatoriaus - naudodami laidus prijunkite teigiamą siurblio laidą prie akumuliatoriaus (+), o neigiamą prie (-). Bet kokiu atveju, visada verta pradėti nuo kompiuterinės diagnostikos ir saugiklių patikros. Labai dažnai šie veiksmai padeda aptikti problemą vos per keletą minučių.
Aukšto slėgio kuro siurbliai gali būti mechaniniai (senesniuose automobiliuose), pusiau elektriniai ir elektriniai. Kone vienintelė ir paprasčiausia aukšto slėgio kuro siurblio patikra, kurią galėtumėte atlikti savarankiškai, yra pasinaudojant kompiuterinės diagnostikos įrankiu. Tam tinka ir nebrangūs, keliasdešimt eurų kainuojantys, diagnostikos įrankiai - svarbiausia, kad būtų galimybė tikrinti „gyvus parametrus“.
Tada patikrinkite ar parametrai atitinka gamintojo nurodytus rėžius. Kol siurblio bei purkštukų keitimas yra ypač brangus, kuro slėgio reguliatoriai dažnai kainuoja vos keliolika ar keliasdešimt eurų. Aukščiausias degalų slėgis yra laikomas aukšto slėgio kuro trasoje, kuri dažniausiai būna metalinė. Reguliatoriaus veikimo principas dažniausiai yra visiškai mechaninis ir paprastas.
Jis prijungtas prie įsiurbimo kolektoriaus, aukšto slėgio kuro trasos ir grįžtamojo vamzdelio. Reguliatoriaus viduje yra spyruoklė ir membrana. Sugedęs kuro slėgio reguliatorius įprastai yra prakiuręs arba užstrigęs.
Galimus reguliatoriaus gedimus jau aptarėme, bet kokie ženklai praneša apie šiuos gedimus? Deja, visi simptomai gali įspėti apie daug įvairių problemų, bet juos pastebėjus vis tiek apsimoka pradėti nuo paprasčiausiai patikrinamos ir pigiausios detalės, kuri dažnai yra kuro slėgio reguliatorius. Kadangi tai mechaninė detalė, jos patikrinti multimetru kaip įprasto daviklio nepavyks, tačiau procesas yra gana paprastas jeigu turite slėgio matuoklį.
Bet kokiu atveju, pirmiausiai rekomenduojame paskaityti jūsų automobilio remonto vadovą ir surasti tikslias procedūros instrukcijas. Atraskite vožtuvą, prie kurio galima prijungti slėgio matuoklį. Pamatuokite slėgį užgesintam ir užvestam automobiliui.
Kuro slėgio reguliatorius