Atrodo, į Lietuvą pagaliau užsuko vasara, taigi atsirado ir poreikis aptarti kasmetinių atostogų suteikimo teisinius aspektus, nes aptarinėti atostogų, kuomet už lango lyja, nėra nei noro, nei poreikio. Suprantama, darbuotojams atostogos suteikiamos tada, kada jos suplanuotos, nepriklausomai nuo oro sąlygų, tad įpusėjus vasarai galima drąsiai teigti, kad atostogų vajus jau yra įsibėgėjęs.
Ir nors esminių naujienų atostogų suteikimo ir atostoginių apskaičiavimo klausimais nėra, šiuo metu tikrai verta prisiminti šio proceso teisinį reglamentavimą, įvertinti, ar ankstesni sprendimai buvo teisingi ir pagrįsti. Dar tikrai yra galimybė ištaisyti anksčiau padarytas klaidas ir būsimus sprendimus priimti pagal teisės aktų reikalavimus. Štai kodėl nusprendėme prisiminti teisės aktų reikalavimus dėl kasmetinių atostogų suteikimo, apžvelgti svarbiausias su tuo susijusias Darbo kodekso (DK) nuostatas.
Kasmetinių Atostogų Trukmė
Kasmetinių atostogų trukmės klausimas aptartas Darbo kodekso (toliau - DK ar Kodeksas) 126 straipsnio 2 dalyje. Kodeksas nurodo, kad darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tam tikriems darbuotojams turėtų būti suteikiamos ilgesnės trukmės atostogos. DK 126 str. 3 dalis nurodo, kad suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba 30 dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, suteikiamos 5 savaičių trukmės kasmetinės atostogos šiems darbuotojams:
- iki 18 metų amžiaus;
- vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. arba vaiką su negalia iki 18 m.;
- darbuotojams su negalia.
Dar viena išimtis iš bendros taisyklės įtvirtinta DK 138 str. 1 dalyje, kur numatyta, kad darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki 41 darbo dienos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki 50 darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių (jeigu darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos.
Pažymėtina, kad tokių darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, kategorijų sąrašą ir konkrečią pailgintų atostogų trukmę 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr.
Taip pat reikėtų priminti: jeigu darbuotojui priklauso papildomos atostogos, jos pridedamos prie kasmetinių atostogų ir šalių susitarimu gali būti suteikiamos kartu arba atskirai. Šalims nesutarus, papildomos atostogos suteikiamos kartu su kasmetinėmis atostogomis. Šių atostogų suteikimo tvarka ir sąlygos aptartos Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos apraše, kurį 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr.
Pažymėtina, kad darbuotojams, turintiems teisę gauti papildomas atostogas keliais pirmiau nurodytais pagrindais, jų pasirinkimu suteikiamos tik vienos iš šių papildomų atostogų.
Kasmetinių Atostogų Suteikimo Tvarka
Kitas klausimas, kuris gali sukelti nesutarimų, - kasmetinių atostogų suteikimo tvarka. Beje, čia reikėtų pažymėti, kad gana dažnai nesutarimų dėl atostogų suteikimo iniciatoriai būna darbuotojai, nepatenkinti jiems suteiktų atostogų trukme ar laikotarpiu, kada jos suteikiamos. Ir šį nepasitenkinimą jie nukreipia į darbdavį.
DK 128 straipsnis numato, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Nurodoma, kad bent viena iš tokių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne trumpesnė kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Likusi atostogų dalis gali būti suteikiama visa iš karto arba skaidoma dalimis, derinant darbdavio ir darbuotojo interesus.
Kokios mažiausios trukmės likusi atostogų dalis gali būti suteikta darbuotojui, DK neaptaria. Tad manytina, kad, darbuotojo pageidavimu ir darbdavio sutikimu, kita atostogų dalis gali būti skaidoma net ir po vieną darbo dieną.
Žinotina, kad už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus (DK 128 str. 2 dalis). Kitaip tariant, Darbo kodeksas numato, kad pirmaisiais darbo metais darbuotojai į kasmetines atostogas įprastai gali pretenduoti tik tuomet, kai yra išdirbę pusę metų, t. y. kai yra įgiję teisę į bent pusę priklausančių kasmetinių atostogų.
Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamu atveju minima sąvoka „paprastai suteikiamos“, vadinasi, galima daryti prielaidą, kad darbdavys ir darbuotojas gali sutarti, jog darbuotojui kasmetinės atostogos būtų suteikiamos ir neišdirbus minimo pusės metų laikotarpio. Tokiu atveju atostogos būtų suteikiamos avansu: darbuotojas, nors nebūtų įgijęs teisės į kasmetines atostogas, tačiau, darbdaviui sutikus, galėtų jomis pasinaudoti.
Šiuo atveju darbdavys prisiima tam tikrą riziką, nes, darbuotojui nutraukus darbo santykius, darbdavys galėtų prarasti už avansu suteiktas kasmetines atostogas sumokėtus atostoginius. Tiesa, DK 150 str. 1 d. 4 punkte nurodyta, kad darbdavys gali išieškoti atostoginius už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, jeigu darbo sutartis būtų nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva.
Kalbant apie vėlesniais darbo metais suteikiamas kasmetines atostogas, Darbo kodeksas nustato, kad jos gali būti suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę (grafiką) darbovietėje. Darbo kodekse (128 str. 4 d.) pateikiami tam tikri tokios atostogų eilės sudarymo principai, nurodant, kad, sudarant tokią eilę, reikėtų atsižvelgti į dalies darbuotojų išsakytus pageidavimus dėl atostogų suteikimo.
Sprendžiant dėl kasmetinių atostogų suteikimo, reikšminga ir tai, kad Darbo kodekso 128 str. 5 dalyje pateiktas sąrašą darbuotojų, kurių išreikštas prašymas dėl atostogų suteikimo yra privalomas darbdaviui. Vis dėlto pažymėtina, kad aptartas reikalavimas dėl kasmetinių atostogų suteikimo eilės sudarymo ir jos sudarymo tvarka taikomi įmonėms, kuriose dirba ne mažiau kaip 10 darbuotojų.
Atostoginiai ir Jų Išmokėjimo Tvarka
DK 130 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Akivaizdu, kad kiekvienas iš šių etapų turi apskaičiavimo ir pritaikymo ypatumų, tad apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį, ypač kai darbuotojo darbo grafikas ar jo darbo apmokėjimo sąlygos yra neįprastos, nėra labai paprasta. Todėl atostoginių apskaičiavimo aptarimą palieku buhalteriams, o savo dėmesį skirsiu teisiniams aspektams - atostoginių išmokėjimo reikalavimams.
DK 130 str. 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Tačiau, jeigu suteikiamos ilgesnės negu už darbo metus priklausančio minimalios trukmės atostogos, atostoginiai, apskaičiuoti už tą minimalią trukmę viršijančią atostogų dalį, gali būti išmokėti darbo sutartyje sutartais atlyginimo išmokėjimo terminais.
Tačiau pabrėžtina, kad tokia atostoginių išmokėjimo tvarka gali būti taikoma tik atostoginių daliai, viršijančiais 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) ar 24 darbo dienas (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), ar keturias savaites (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas).
Reikia pabrėžti, kad DK aptaria pasekmes, kurios kyla, jeigu darbdavys pažeidžia minėtas normas dėl atostoginių išmokėjimo terminų. Kodekso 130 str. 4 dalis nustato, kad, jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų.
Taigi, pasibaigus kasmetinėms atostogoms, darbuotojas privalo grįžti į darbą, nepaisant to, kad darbdavys uždelsė sumokėti atostoginius. Grįžęs po atostogų darbuotojas, jeigu nori, kad laikotarpis, kurį buvo uždelsta sumokėti atostoginius, būtų pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, per tris darbo dienas turi pateikti darbdaviui tokį prašymą.
Atostogų Pakeitimas Pinigine Kompensacija
Darbo kodekso 127 str. 6 dalyje įtvirtintas draudimas kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija. Ši nuostata grindžiama tuo, kad atostogos suteikiamos darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, jos yra būtinos siekiant apsaugoti darbuotojo sveikatą.
Įtvirtinęs draudimą atostogas pakeisti pinigine kompensacija, DK pateikia ir vieną išimtį, kuomet tai leidžiama padaryti: jeigu pasibaigia darbo santykiai, darbuotojui gali būti išmokama kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, nesuteikiant atostogų.
Žinant nuostatą, kad, nutraukiant darbo santykius, išmokama kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, dažnai kyla klausimas: kiek mažiausiai darbuotojas turi būti išdirbęs įmonėje, kad jam priklausytų tokia kompensacija? Atsakymą galima rasti DK 127 str. 2 dalies nuostatoje: darbuotojo teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) atsiranda tuomet, kai darbuotojas įgyja teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.
Norėtųsi pažymėti, kad reikalavimų dėl kasmetinių atostogų trukmės, dėl jų suteikimo darbuotojui tvarkos, dėl atostoginių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos yra tikrai daug, į visus juos privalu atsižvelgti, kad nebūtų padaryta klaidų, kurios galėtų sukelti ginčus su darbuotojais.
Primename, jog pagal Darbo kodekso (toliau - DK) 126 str. 1 d. „Kasmetinės atostogos - laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ⛱️ ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius.“
Iš esmės, pagal bendras DK nuostatas, kasmetinių atostogų suteikimas yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas 🤝, todėl šalys turi susitarti dėl kasmetinių atostogų suteikimo, negali būti primesta vienašališka valia.
Tačiau svarbu įvertinti, kad darbuotojo teisė - pasirinkti norimos trukmės kasmetines atostogas ir jam patogiu laiku, darbdavio - tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų kasmetinių atostogų nenukentėtų įstaigos veiklos efektyvumas.
Darbo Kodekso Straipsniai
Štai keletas svarbiausių Darbo kodekso straipsnių, susijusių su kasmetinėmis atostogomis:
- 126 straipsnis: Kasmetinės atostogos ir jų trukmė.
- 127 straipsnis: Teisė į kasmetines atostogas ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.
- 128 straipsnis: Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka.
- 130 straipsnis: Atostoginių mokėjimo tvarka.
Atostogų Skaičiavimo Pavyzdys
Praktinis pavyzdys: darbuotojas pradėjo dirbti 2021 m. vasario 1 d. Pirmieji darbo metai baigiasi 2022 m. sausio 31 d., o teisė į visos trukmės atostogas už šį laikotarpį įgyjama 2022 m. vasario 1 d. Kadangi ši teisė įgyta 2022 kalendoriniais metais, terminas skaičiuojamas taip: 2022 m. pabaiga + 3 metai. Vadinasi, teisė į nepanaudotas 2021-2022 m. laikotarpio atostogas prarandama nuo 2026 m.
Atostogų Trukmė Pagal Vidaus Tarnyba ir Valstybės Tarnybą
Kasmetinės atostogos, jų suteikimo tvarka ir trukmė yra reglamentuotos DK, Vidaus tarnybos statute (toliau - VTS) ir Valstybės tarnybos įstatyme (toliau - VTĮ). Toliau pateikiame bendrus principus, kuriuos turi žinoti vidaus tarnybos sistemos pareigūnai (toliau - pareigūnai), darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį (toliau - darbuotojai), ir valstybės tarnautojai pagal atitinkamus nurodytus teisės aktus.
Pagal Vidaus Tarnyba
Pareigūnų kasmetinės atostogos ir jų suteikimo tvarka iš dalies yra tokia pat kaip DK, iš dalies skiriasi. Jeigu tam tikri atvejai nereglamentuoti VTS, taikomos DK nuostatos.
Pareigūnų kasmetinių atostogų trukmė nustatoma, atsižvelgiant į pareigūnų vidaus tarnybos stažą:
- 22 darbo dienos - ištarnavusiems iki 5 metų;
- 25 darbo dienos - ištarnavusiems nuo 5 iki 10 metų;
- 29 darbo dienos - ištarnavusiems nuo 10 iki 15 metų;
- 33 darbo dienos - ištarnavusiems nuo 15 iki 20 metų;
- 37 darbo dienos - ištarnavusiems 20 metų ar ilgiau.
Pagal Valstybės Tarnyba
VTĮ iš esmės yra reglamentuota valstybės tarnautojų kasmetinių atostogų trukmė. Dėl kasmetinių atostogų suteikimo VTĮ yra nuoroda į DK, t. y. valstybės tarnautojams kasmetinės atostogos suteikiamos DK nustatyta tvarka.
- Valstybės tarnautojams suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos.
- Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris yra asmuo su negalia, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos.
Valstybės tarnautojams už kiekvienų 5 metų tarnybos Lietuvos valstybei stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos.
Svarbu
Tiek darbdaviams, tiek darbuotojams verta sudaryti aiškų atostogų grafiką, stebėti atostogų likučius ir nepamiršti 3 metų termino nepanaudotoms atostogoms.