Koks Minimalus Vandens Slėgis Daugiabučiame Name?

Netinkamas (per mažas arba per didelis) vandens slėgis yra labai dažnai pasitaikanti santechnikos mazgų problema. Dėl to gali gesti įrenginiai, neveikti tam tikri prietaisai ir kilti kitų problemų. Nors dažnai apie tai nesusimąstome, vandens tiekimo sistemos slėgio užtikrinimas yra svarbus jūsų namų vandens veikimui. Vandens slėgis yra jėgos matas, kuriuo vanduo stumiamas per pagrindinę vandentiekio sistemą į jūsų namų vamzdynus.

Pirmiausiai reikėtų išmatuoti pastovų slėgį sistemoje. Tam naudojamas paprasčiausias manometras vandens slėgiui matuoti. Jį galite rasti daugumoje santechninės ir techninės įrangos prekių parduotuvėse. Prisukite jungtį su matuokliu prie kažkurio vandens išeigos taško (pvz., lauko žarnos, skalbyklės šalto ar karšto vandens įvado) ir atidarykite maišytuvą arba paleiskite vandens srovę. Gyvenamųjų namų vandentiekyje įprasta matyti 3-4 barų (atmosferų) slėgį.

Vandens slėgis gali labai skirtis priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Vandens slėgis gali skirtis net ir skirtinguose kambariuose ar paros metu. Anksti ryte, tarp 7 ir 9 valandos, slėgis gali būti žemesnis dėl daugybės žmonių, tuo metu besinaudojančių dušu ar vonia. Vandens slėgis taip pat priklauso nuo jūsų namų vietos artimiausio vandens rezervuaro ar tiekimo tinklo atžvilgiu. Pavyzdžiui, jei gyvenate kalvos viršuje, slėgis bus silpnesnis, nes vanduo turi kovoti su gravitacija, kad pasiektų jūsų namus.

Vandens tekėjimas - tai vandens tūris, tekantis per vamzdžius ir iš čiaupų ar dušų tam tikru laiku. Vandens slėgis matuojamas barais pagal tai, kokiu atstumu vanduo turi būti pumpuojamas jūsų namuose. 1 baras - tai jėga, reikalinga vandeniui pakelti 10 metrų aukštyn. Pagal įstatymus, jūsų pagrindinis vandens tiekėjas privalo užtikrinti bent 1 baro normalaus vandens slėgį.

Vandens tekėjimo greičio patikrinimas trunka neilgai ir gali padėti nustatyti, ar jūsų vandens slėgis tinkamas. Padėkite indą po vonios čiaupu arba dušu ir įjunkite vandenį 6 sekundėms. Paėmę indo turinį litrais (pvz., 0,7 litro), padauginkite jį iš 10. Tekėjimo greitis mažesnis nei 10 litrų per minutę laikomas mažo slėgio ženklu. Greitis tarp 10 ir 15 litrų per minutę yra priimtinas, bet jį galima pagerinti. Normalus vandens slėgis paprastai yra tarp 2,8 ir 4,1 baro, tačiau dauguma namų savininkų linkę nustatyti jį viduryje, apie 3,4 baro.

Pradėkime nuo to, ką daryti, jeigu slėgis sistemoje yra per mažas. Pirmiausia - susisiekite su vandens tiekėju ir pristatykite situaciją. Visgi, jeigu yra nuotėkis ar užsikimšimas, problemos pašalinimo atsakomybė gali gultis ant vandens tiekėjo arba namų ūkio administratorių pečių. Tai priklauso nuo to, kur problema yra. Jeigu nėra nuotėkio, o toks slėgis pas visus yra normalus, reikėtų investuoti į slėgio didinimo siurblį.

Ką daryti, jei vandens slėgis per didelis?

Pasitaiko ir atvejų, kada vandens slėgis yra per aukštas. Tada perkami specialūs vožtuvai slėgiui mažinti. Įdiegus slėgio mažinimo vožtuvą taip pat gali būti išspręstos didelio slėgio vandens problemos. Slėgio mažinimo vožtuvas sumažina aukštą įleidimo slėgį ir sumažina išleidimo slėgį, kad subalansuotų jūsų slėgio problemas. Jei pastebite, kad jūsų vandens slėgis labai viršija normalius standartus, skambinkite vandens tiekimo įmonei. Jei slėgis viršija 7 barus ar daugiau, tai gali reikšti problemą tiekimo tinkle. Jei pastebite, kad jūsų įrenginiai laša, vamzdžiai triukšmingi arba jūsų prietaisai nuolat sugenda, tai gali būti dėl per didelio vandens slėgio jūsų namuose.

Taip pat yra tikimybė, kad jūsų problema susijusi ne su pačiu vandens slėgiu, o su vandens srautu. Problema gali būti tokia paprasta, kaip nešvari dušo galvutė ar nešvarus maišytuvo aeratorius. Jei norite juos išvalyti, tiesiog atsukite aeratorių arba dušo galvutę ir pamerkite juos į 50 % vandens ir 50 % baltojo acto tirpalą bei palikite mirkti per naktį.

Dar viena pasitaikanti priežastis silpnai vandens srovei paaiškinti (dažniausiai - senos statybos, senai arba visai nerenovuotuose objektuose) - surūdiję cinkuoto plieno vamzdžiai. Jie tarnauja 30-50 metų, priklausomai nuo sąlygų, tačiau viduje besikaupiančios rūdžių nuosėdos pamažu užkemša vamzdžius ir per juos prateka tik silpnesnis srautas. Jeigu dažnai susiduriate su tokia problema, kad tam tikru metu vandens srautas namuose būna labai žemas - išeitis gali būti ir naujų, didesnio skersmens vamzdžių įrengimas. Didesnio skersmens vamzdžiai padeda palaikyti dinaminį vandens slėgį jūsų namuose, t. y. vandens slėgį tam tikrame vandentiekio sistemos taške, kai naudojamas vienas ar daugiau santechnikos prietaisų.

Jei nenorite diegti naujo įrenginio, galite įdiegti dušo pompą, kuri prijungiama prie vandens sistemos ir įsijungia, kai įjungiate dušą. Vanduo pirmiausia praeina per pompą prieš pasiekdamas dušo galvutę. Taip pat, jei turite kombinuotą katilą, patikrinkite, ar uždarymo vožtuvas neužstrigęs ar neuždarytas. Jei taip, tai gali smarkiai paveikti jūsų vandens slėgį.

Papildomi patarimai

• Dušo galvutės aukštis: Užtikrinkite, kad dušo galvutė būtų tinkamame aukštyje. Dušas veiks tinkamai tik tuomet, jei tarp dušo galvutės ir vandens talpyklos bus bent vieno metro aukštis.
• Valymas: Dažnai valykite dušo galvutę, čiaupus ir vamzdžius, kad pašalintumėte kalkes, rūdis ar nešvarumus.
• Galite patirti mažą karšto vandens slėgį dėl įvairių priežasčių, pvz., nuosėdų kaupimosi vandens šildytuve ar per daug vamzdžių posūkių. Jei vandens tiekimo linijose yra daug posūkių prieš vandenį pasiekus čiaupus, tai gali smarkiai paveikti karšto vandens slėgį.

Legioneliozės prevencija

Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai Lietuvos higienos normose HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai" yra reikalavimas dėl saugaus geriamojo vandens tiekimo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai atkreipia inžinerinių sistemų projektų rengėjų dėmesį, kad rengiant vandentiekio tinklų projektus būtina įgyvendinti visus Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai" visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, užtikrinančius geriamojo ir karšto vandens kokybę saugą bei legioneliozės profilaktiką. Tinkamų karšto vandens paruošimo sprendimų įgyvendinimą patvirtins statybos užbaigimo metu atlikti karšto vandens temperatūros matavimai, kuriuos būtina numatyti statinio techniniame projekte.

Minėtos higienos normos 26.2. punktas nustato, kad pastato naudojimo metu, neatsižvelgiant į metų laikus, legioneliozės prevencijai pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turėtų būti 50-60 oC, o esant poreikiui, bet kuriuo metu būtų galimybė karšto vandens temperatūrą vandens šildytuve padidinti iki 66 oC, o vartotojų čiaupuose - iki 60 oC. Išimtis yra ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kuriose apsaugant vaikus nuo nusiplikinimo, karšto vandens sistemos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad karšto vandens temperatūra iš čiaupo būtų ne žemesnė kaip 37 oC ir ne aukštesnė 42 oC. Tokia temperatūra yra nepakankama legioneliozės profilaktikai, todėl būtina užtikrinti, kad karštas vanduo būtų ruošiamas (pašildomas, maišomas) kuo arčiau vartojimo vietos, taip išvengiant vandens „stovėjimo", kuris sudaro sąlygas Legionella bakterijoms veistis.

Pasitaiko atvejų, kai naujai pastatytuose, rekonstruotuose ar renovuotuose pastatuose, išmatuota vartotojui tiekiamo karšto vandens temperatūra būna žemesnė nei reglamentuojama 50 oC. Tai atsitinka, kai numatytos nepakankamos priemonės, įgyvendinančios Lietuvos higienos normos HN 24:2003.

Energetikos ministerijos 2009 metais surašytame „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos apraše" yra nurodyti darbai, kuriuos privalo atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Taip pat nurodytas šių darbų periodiškumas: 1 kartą per savaitę į šilumos punkte esantį žurnalą turi būti įrašyti duomenys apie šilumnešio ir karšto vandens parametrus (temperatūrą ir slėgį) bei apskaitos prietaisų rodmenys apie pratekėjusį per šilumos punktą šilumnešio kiekį, suvartotą šilumos kiekį bei sušildyto vandens kiekį (jeigu įrengtas jo apskaitos prietaisas), jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos. jeigu pastate yra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistema, informacija apie karšto vandens parametrus kaupiama duomenų bazėje.

Taigi, tinkamos vandens temperatūros palaikymas šalto ir karšto vandens sistemoje yra esminis reikalavimas leidžiantis išvengti rizikos susirgti legionelioze. Projektuojant naujų ir renovuojamų pastatų karšto vandens sistemas, labai svarbu įvertinti energijos poreikius, pasirinkti tokius karšto vandens paruošimo technologinius sprendimus bei karšto vandens paruošimo įrenginių pajėgumą, kurie sudarytų galimybę vartotojui tiekti saugų karštą vandenį, palaikant tinkamą jo temperatūrą.

Legioneliozės prevencijos taisyklės

Siekiant karšto vandens sistemose išvengti Legionella bakterijos, kuri sukelia legioneliozės ligą, būtina reguliariai laikytis pagrindinių prevencijos taisyklių. Šios bakterijos veisiasi stovinčiame vandenyje, kurio temperatūra aukštesnė nei 20 oC, bet žemesnė nei 50 oC. Žmogus nuo žmogaus legionelioze neužsikrečia, taip pat šia liga susirgti neįmanoma geriant vandenį ar gaminant maistą. Užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėstų smulkių vandens lašelių, kurie susidaro dušuose, voniose, saunose ir panašiose vietose.

Išvengti šios ligos padeda terminė dezinfekcija, dar kitaip vadinama termošoku. Atsukus čiaupą karštas, ne mažiau kaip +50 °C temperatūros vanduo turi atbėgti per minutę. Po tinkamos temperatūros karštu vandeniu sunku ilgiau nulaikyti ranką. Ilgainiui dušų galvutės, vandens čiaupai kalkėja, kaupiasi kiti nešvarumai, atsiranda nuosėdų, kuriose gali kaupti legionelės. Jeigu ilgiau nebuvote namuose ir nenaudojote karšto vandens, vamzdynuose jis užsistovėjo, o jo temperatūra nebuvo pakankama. Už legioneliozės prevenciją daugiabučiuose atsakingi namų administratoriai ar bendrijos. Per termošoką vidutiniškai 5 min.

SVARBU Siekiant sumažinti legioneliozės riziką, karšto vandens vartotojams rekomenduojama nesinaudojus karštu vandeniu bent 2 paras prieš naudojimąsi leisti jam nutekėti 3-30 min.

Trumpai apie legioneliozę Legioneliozė - plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Šia liga galima užsikrėsti įkvėpus Legionella bakterijomis užteršto vandens aerozolio (purslų), susidarančio iš smulkių lašelių purškiant vandenį, kai vandens paviršiuje formuojami burbulai, ar vandeniui krentant ir atsimušant į kietą paviršių. Inkubacinis ligos periodas trunka 2-10 dienų. Sergantis asmuo aplinkiniams yra nepavojingas.

Legioneliozės simptomai primena gripą. Apsikrėtusiam asmeniui gali pasireikšti sausas kosulys, skausmas krūtinėje, gali pakilti temperatūra, pasitaikyti sąmonės sutrikimų. Žmonėms, kurių imunitetas silpnas ligos eiga gali būti labai sunki ir baigtis mirtimi. Tinkamos sąlygos Legionella bakterijoms rastis ir daugintis susidaro neteisingai įrengus ar aplaidžiai prižiūrint vandentiekio sistemas. Kuo ilgesnė ir techniškai sudėtingesnė vandentiekio sistema, tuo didesnė rizika atsirasti Legionella bakterijoms. Pavyzdžiui, sporto klubuose, viešbučiuose gali būti ir kitų vietų, kur formuojasi vandens purslai ir gali plisti Legionella bakterijos: sukūrinės vonios, baseinai, fontanai, oro drėkintuvai. Liga neplinta nuo žmogaus žmogui ar geriant vandenį.

Legionella bakterijos dauginasi 25 - 45 oC temperatūros vandenyje, o aukštesnėje nei 50 oC ir žemesnėje nei 20 oC temperatūroje bakterijos gyvuoja, tačiau nebesidaugina, žūva - kai vandens temperatūra pakyla virš 65 oC. Todėl vandentiekyje nuolat turi būti palaikoma aukštesnė nei 50 oC karšto vandens temperatūra. Ne mažiau svarbu išlaikyti ir žemesnę šalto vandens temperatūrą - ne aukštesnę kaip 20 oC.

Vandens nukenksminimo būdai parenkami atsižvelgiant į kiekvienos sistemos ypatumus. Praktikoje taikoma terminė dezinfekcija. Po terminės dezinfekcijos atlikimo turėtų būti atlikti kontroliniai tyrimai Legionella bakterijų nustatymui vandens sistemoje. Esant nepatenkinamam rezultatui, procedūra gali būti kartojama. Jei negalima taikyti šio būdo, vandenį galima dezinfekuoti aprobuotais ir registruotais chloro ar kt. preparatais. Literatūroje nurodomi kiti galimi alternatyvūs karšto vandens sistemų dezinfekcijos būdai: dezinfekcija UV spinduliais, jonizacija vario ir sidabro jonais, specialūs filtrai ir kt.

Dažniausiai užduodami klausimai apie legioneliozės prevenciją

Kas yra legioneliozė?

Legioneliozė - ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia bakterija Legionella pneumophila. Jai būdingos dvi ligos formos: pirmoji - Legionierių liga (būdingas karšiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija) ir antroji - Pontiako karštligė (pasižymi lengvesne ligos eiga be pneumonijos). Suserga apie 5 proc. užsikrėtusiųjų asmenų.

Kaip užsikrečiama legionelioze?

Paprastai užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio (smulkių vandens lašelių), kuris susidaro dušuose, tualetuose, voniose, saunose ir pan. Jos dažniausiai paplitusios oro kondicionavimo sistemose (patalpų, automobilių, medicininės įrangos). Žmogus nuo žmogaus legionelioze neužsikrečia. Neužsikrečiama ir geriant vandenį ar valgant bei gaminant maistą.

Kaip apsisaugoti nuo legioneliozės?

Siekiant apsisaugoti nuo legioneliozės, būtina tinkamai prižiūrėti vandens tiekimo sistemas. Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai, namų administratoriai turi užtikrinti, kad karštas vanduo visose pastatų karšto vandens sistemose būtų 50 °C-60 °C . Taip pat būtina prižiūrėti ir valyti dušus, valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Kartą per metus rekomenduojama išvalyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus. Po vandens šildytuvų ar vandens tiekimo sistemų remonto, prieš šildymo sezoną rekomenduojama karšto vandens sistemas 2-4 val.

Kas turi atlikti legioneliozės prevenciją?

Už legioneliozės prevenciją, t. y. terminę dezinfekciją, atsakingi namų administratoriai, pastatų valdytojai arba bendrijos. Karšto vandens tiekėjas privalo sudaryti temperatūrines sąlygas atlikti šią prevenciją.

Kada tiksliai bus atliekama terminė dezinfekcija mano daugiabučiame name?

Pastatų savininkai, valdytojai ir prižiūrėtojai turi informuoti gyventojus apie tikslią terminės dezinfekcijos datą ir laiką. Terminės dezinfekcijos procedūros bus atliekamos vieną šio laikotarpio dieną, gyventojams palankiu laiku, ne darbo valandomis.

Kokios temperatūros vanduo bėgs iš čiaupų per terminę dezinfekciją?

Karšto vandens čiaupuose vandens temperatūra sieks +66 oC. Būkite atsargūs, nenusiplikykite, saugokite vaikus bei vyresnio amžiaus artimuosius. Nesilieskite prie įkaitusio gyvatuko.

Ar galima bus naudotis karštu vandeniu tą valandą, kai bus atliekama terminė dezinfekcija?

Rekomenduojama tą valandą karštu vandeniu nesinaudoti.

Ar būtina nuleisti vandenį ir kiek laiko tai turėtų trukti?

Vandenį leisti būtina bent 5 minutes po terminės dezinfekcijos.

Kiek vandens bus nuleista per tas 5 minutes ir kiek tai kainuos?

Vandens tekėjimo greitis iš čiaupo priklauso nuo įvairių aplinkybių, tokių kaip vandens slėgis konkrečiame name, čiaupo skersmuo ir t.t. Tačiau apibendrintai ir skaičiuojant vidurkį galima būtų teigti, kad vandens tekėjimo greitis yra maždaug 8-12 litrų per minutę. Vadinasi, per 5 termo šoko minutes iš čiaupo ištekės apie 40-60 litrų karšto vandens arba 0,04- 0,06 kubo.

tags: #koks #minimalus #spaudimas #vandens #turi #buti