Likvidumo rodikliai parodo įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo įmonės gebėjimas vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus yra tvirtesnis, o įmonė laikoma patikimesne. Šie rodikliai neretai dar priskiriami ir mokumo rodikliams.
Įprastai yra skaičiuojami šie likvidumo rodikliai: bendrasis (einamasis), kritinis ir absoliutus. Visi jie lygina tam tikrą trumpalaikio turto rūšį su trumpalaikiais įsipareigojimais.
Yra trys pagrindiniai finansinio likvidumo rodikliai: absoliutaus likvidumo rodiklis (pinigų padengimo koeficientas), einamojo likvidumo rodiklis (bendrasis padengimo koeficientas) ir kritinio likvidumo rodiklis (skubaus padengimo koeficientas).
Šiame straipsnyje detaliau panagrinėsime absoliutaus mokumo rodiklį.
Kas yra absoliutaus likvidumo rodiklis?
Absoliutus likvidumo koeficientas, dar vadinamas absoliutaus likvidumo pinigais rodikliu ar absoliutaus likvidumo rodikliu, parodo įmonės sugebėjimą piniginėmis ar joms prilyginamomis lėšomis padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Faktiškai, jis parodo, kaip įmonė šiuo metu galėtų padengti visus trumpalaikius įsipareigojimus.
Rodiklis palygindamas likvidžiausius aktyvus (pinigai ir pinigams prilygintos lėšos) su trumpalaikėmis skolomis leidžia pamatyti įmonės sugebėjimą per labai trumpą laiką padengti savo trumpalaikes skolas.
Skaičiuojant šį rodiklį iš turto atimame ne tik atsargas, bet ir pirkėjų įsiskolinimą.
Formulė:
Absoliutaus likvidumo rodiklis = (Pinigai ir pinigų ekvivalentai) / Trumpalaikiai įsipareigojimai
130 000 eurų piniginių lėšų, tenkančių 6 556 000 eurų trumpalaikių įsipareigojimų, rodo, kad įmonė praktiškai bet kuriuo metu gali grąžinti tik 2 centus iš pareikalautos grąžinti 1 euro dydžio trumpalaikės skolos, nepritraukdama papildomų lėšų.
Absoliutaus likvidumo rodiklio reikšmė ir interpretavimas
Taigi, šis rodiklis vertina labiau hipotetinę, nei realią situaciją, todėl greičiausiai tarp likvidumo rodiklių grupėje yra mažiausiai svarbus.
Daugelis įmonių vengia turėti aukštą šio rodiklio reikšmę, kadangi tai rodo neefektyvų piniginių lėšų panaudojimą, o tai nenaudinga tiek įmonės vadovybei, tiek jos savininkams.
Todėl praktikoje šiuo rodikliu vadovaujamasi retai ir jis dažniausiai naudojamas įmonės finansų fundamentalioje analizėje. Pastaroji aktuali potencialiems investuotojams ar pirkėjams.
Nėra griežtų normų šio rodiklio dydžiui. Vyrauja nuostata, kad jis turi atitikti įmonės interesus.
Tam tikrais atvejais galioja nuostata, kad šis rodiklis neturėtų būti mažesnis kaip 0.2. Visgi, bet kuriuo atveju, jo nereikėtų vertinti atsietai nuo kitų rodiklių.
Normalu, kai bendrojo likvidumo rodiklio reikšmė svyruoja tarp 1,2 ir 2.
Svarbu! Vertinant įmonės finansinį likvidumą neužtenka paskaičiuoti vieną rodiklį - reikia analizuoti jų visumą, bei nepamiršti ir bendro įmonės skolos lygio bei mokumo, kas iš esmės yra svarbiau nei vien likvidumas trumpuoju laikotarpiu. O kartais net ir gražiai atrodantys rodikliai gali nepagelbėti.
Paprastai trumpalaikis likvidumas aktualus tik kriziniu laikotarpiu - jei finansų rinkose padėtis normali, stipri įmonė visuomet suras lėšų apyvartiniam finansavimui. Tuo tarpu kai finansų rinkose suirutė, rodikliai gali likti tik rodikliais: bankai stipriai sugriežtina papildomą finansavimą, klientai vėluoja atsiskaityti (kai kas iš jų bankrutuoja ir iš viso neatsiskaito), tiekėjai sumažina kredito liniją keliais kartais.
Kiti svarbūs finansiniai rodikliai:
- Grynasis pelningumas apibūdina visos tiriamo subjekto veiklos (gamybinės, komercinės, investicinės, finansinės) galutinį pelningumą.
- Turto grąža apibūdina sugebėjimą pelningiau naudoti visą turtą. Jis parodo investicijų pelningumą.
- Jis apibūdina tiriamo subjekto pagrindinės veiklos pelningumą.
- Kritinis likvidumas apibūdina tiriamo subjekto sugebėjimą įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus iš mobiliausio (galimo greitai paversti pinigais) turto.
Literatūra
- Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. Finansų analizė.
- Gaidienė Z. Finansų valdymas.