Kovo 5-ąją vyks savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Jau aišku, kad laimę juose išbandyti panoro daugiau nei 14 tūkst. žmonių, kurių dauguma sieks patekti į rajonų ir miestų tarybas.
Pilnametis Lietuvos pilietis - tokie vieni svarbiausių reikalavimų, keliamų kandidatui į merus. Tačiau mokėti lietuvių kalbą jam nėra privaloma.
Taip pat, kaip numato Rinkimų kodeksas, žmogus meru negali būti renkamas, jei likus 65 dienoms iki rinkimų dienos jis yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį.
Išrinktas meras įgyja įgaliojimus ir pradeda eiti mero pareigas po to, kai prisiekia šio įstatymo nustatyta tvarka. Meras tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės, savivaldybės tarybos, savo sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais.
Per 3 mėnesius nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos, meras paskiria savivaldybės administracijos direktorių, vicemerą (-us).
Mero sprendimai įforminami potvarkiais. Meras negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
2017 m. kovo 28 d. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) nustatė, kad Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius diskriminavo asmenis, turinčius negalią. Darbo skelbime Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadovo pareigoms užimti jis nurodė, kad kandidatai privalo mokėti važiuoti dviračiu. Kontrolierė merui siūlo panaikinti diskriminuojantį pareigybės aprašymo reikalavimą.
Anot A. Gadeckio, mobilumas ir gebėjimas važiuoti dviračiu Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktoriui yra objektyvus reikalavimas. Pasiteiravus, kodėl parkų direktoriui nurodomas reikalavimas mokėti važiuoti dviračiu, jei šiam pareigybės aprašyme nėra numatyta parkų teritorijų priežiūros funkcija, sakoma, kad pareigybės aprašymas susideda ne iš pavienių funkcijų, bet iš jų visumos, pareigybės paskirties bei specialiosios veiklos srities.
Lietuvos neįgaliųjų forumo (LNF) prezidentės Dovilės Juodkaitės nuomone, skelbime galimai numatoma netiesioginė diskriminacija, tačiau ne konkrečiai negalią turinčių asmenų, bet - visų nemokančių ar negalinčių važiuoti atžvilgiu. Dovilė Juodkaitė sako, kad skelbimas diskriminacinis ar ne, galima atsakyti siauriau arba plačiau.
Skelbimas galimai numato netiesioginę diskriminaciją tiems, kurie negali ar nemoka važiuoti dviračiu. Tačiau pirmiausia reikėtų žiūrėti į darbo pobūdį, kuriam keliamas toks reikalavimas. Anot D. Juodkaitės, konkrečiu atveju turbūt neįmanoma nustatyti ar tikrai žmogus nebūtų priimtas į darbo vietą, nes pats pareiškėjas konkurse nedalyvavo.
Bet kokie darbo skelbime nurodyti reikalavimai negali nepagrįstai apriboti asmenų galimybių dalyvauti atrankoje. Pasak V. Muliuolio, diskriminacinių skelbimų vis dar pasitaiko nemažai. Tačiau dažniausiai nepagrįsti reikalavimai kandidatams būna nurodyti dėl įstatymų nežinojimo. Labai dažnai tokiais atvejais pakanka su darbdaviu ar jo atstovu susisiekti telefonu, paaiškinti situaciją ir darbo skelbimo turinys būna nedelsiant pataisomas.
Vicemerams galios Valstybės tarnybos įstatymas, numatantis už darbą gauti priedus esant papildomam krūviui, pavaduoti merą ligos, komandiruotės ir atostogų metu, tačiau pirmininkauti tarybos posėdžiui jis negalės. Nesant mero šią poziciją turės užimti tarybos narys.
LSA direktorės R. Žakaitienės teigimu, vicemero pareigybei tarnybų tikrinimas nėra būtinas. Jis aktualus tiems asmenims, kurie dirbs su įslaptinta informacija.
Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis sako, kad dėl procedūrų mėnesį ar du bus priverstas dirbti be vicemerų, nes tarnybos juos tikrins tik po mero priesaikos, o kandidatų anksčiau pateikti patikrai negalima.
Anot tarnybos, prašymą pateikti informaciją apie asmenį, siekiantį eiti mero pavaduotojo(-ų), administracijos direktoriaus ar jo pavaduotojo(-ų) pareigas, gali ir išrinktas, bet dar pareigų nepradėjęs eiti, meras.
Kėdainių rajono savivaldybės taryboje įsiplieskė karštos diskusijos, kai meras Valentinas Tamulis paprašė tarybos pritarimo įsteigti dar vieną, jau septintą, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybę, jo buvusiai padėjėjai. Nors sprendimas galiausiai buvo priimtas valdančiųjų balsų dauguma ir meras turės dar vieną asmeninę pagalbininkę, opozicijos atstovai tokį sprendimą vadina pinigų švaistymu ir mero asmeninės reprezentacijos stiprinimu gyventojams gyvybiškai svarbių administracijos skyrių sąskaita.
„Aš tik norėčiau argumentus pasakyt, dėl ko aš tokį potvarkį teikiu ir prašau savivaldybės tarybos pritarti vieną kartą padidinimui politinio pasitikėjimo pareigybių, - pradėjo meras. - Atsižvelgiant į gyventojų skaičių, koks yra Kėdainiuose, 45 tūkst., o, pavyzdžiui, Kaišiadoryse 28 tūkst., Prienuose 24 tūkst., beveik per pusę mažiau negu Kėdainiuose, bet visose šiose savivaldybėse yra po šešias politinio pasitikėjimo pareigybes. Birštonas, pavyzdžiui, su 4 tūkst. gyventojų, turi penkis politinio pasitikėjimo darbuotojus.
„Aš noriu į visa tai suvest, kad apimtys yra darbų labai didelės, krūvis yra didžiulis ir su esamom pajėgom paprasčiausiai, na, matosi, kad trūksta dar vieno žmogaus. Dėl to ir prašau“, - apibendrino V.
Paklaustas, kokius konkrečius darbus turės atlikti naujasis mero padėjėjas, kokias kompetencijas jis turės turėti, meras atsakė lakoniškai.
Meras patvirtino, kad tai iš tiesų yra tiesa. Paaiškėjo, kad Iveta Ardavičienė, anksčiau ėjusi mero padėjėjos pareigas, buvo išėjusi motinystės atostogų.
Įstatymas numato jai teisę grįžti į tas pačias pareigas, tad teoriškai meras kaip ir turėtų atleisti dabartinę savo padėjėją. Tačiau V. Tamulis nori išsaugoti darbo vietą naujajai padėjėjai, bet nori sukurti ir naują darbo vietą anksčiau dirbusiai, tad panašu, kad tai ir yra tikroji priežastis, dėl ko jis ir prašė leisti tarybos įsteigti jam dar vieną papildomą etatą.
Anot V. Tamulio, naujam etatui bus taikomas 1,2 koeficientas, o tai reiškia, kad priskaičiuota mėnesinė alga sieks 2,1 tūkst. eurų. Per metus tai sudarys solidžią sumą - daugiau nei 25,8 tūkst. eurų iš savivaldybės biudžeto darbo užmokesčio fondo.
„Jeigu patvirtinsim septynis narius politinio pasitikėjimo, tai mes aplenksime Mažeikius, Alytaus miestą, Marijampolę. Mes turėsime tiek pat vicemerų ir keturis patarėjus-padėjėjus, kaip Panevėžio miesto savivaldybė. Ar žinot, kad Panevėžio miesto savivaldybė aptarnauja 89 tūkst. gyventojų, tai yra du kartus daugiau negu Kėdainiuose?“ - retoriškai klausė P.
P. Aukštikalnio teigimu, jau ne viename posėdyje administracijos atstovai, ypač Švietimo skyriaus vedėja, yra minėję, kad trūksta darbuotojų. Vietoj to, kad būtų stiprinami skyriai, tiesiogiai teikiantys paslaugas gyventojams, meras renkasi plėsti savo asmeninę komandą.
Šis pasirinkimas, pasak P. Aukštikalnio, siunčia aiškią žinią: mero reprezentacija yra svarbesnė už realų darbą gyventojams.
„Iš mero taip ir neišgirdau, kokių darbų nespėja atlikti esami mero padėjėjai. Kokie tie krūviai, kurie bus perskirstyti tarp darbuotojų? Todėl šiuo klausimu aš balsuodamas susilaikysiu“, - savo poziciją aiškino A.
Nors formaliai sprendimui buvo pritarta, toks balsų pasiskirstymas aiškiai parodė, kad mero argumentai neįtikino net pusės komiteto narių, o klausimai liko kaboti ore.
Į šiuos klausimus, pasak P. Aukštikalnio, meras taip ir neatsakė - nei raštu, nei žodžiu komitetuose, nei tarybos posėdyje.
„Nežinau, kiek kartų esu sakęs ir vėl tą patį visiems sakyti. Argumentacijos mano buvo išdėstytos, koks yra darbo krūvis“, - atsakymų stoką bandė pridengti V.
„Šis sprendimas yra nepagarba ne tik opozicijai, bet ir visai Kėdainių krašto bendruomenei, - po posėdžio teigė Paulius Aukštikalnis. - Kol nėra aiškių atsakymų, skaičių ir atsakomybės mechanizmų. Lieka atviras klausimas, kurį uždavė opozicija: ką Kėdainių gyventojai gaus iš ketvirtojo mero padėjėjo? Ar sutrumpės eilės savivaldybėje? Ar greičiau bus sprendžiamos problemos? Ar mero atsakymai žiniasklaidą pasieks per Visuomenės informavimo įstatyme numatytą laiką? Mero tyla į šiuos klausimus yra iškalbingesnė už bet kokius argumentus ir leidžia manyti, kad prioritetas teikiamas ne viešajam interesui, o asmeniniam komfortui ir įvaizdžiui kurti.
Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdis
Savivaldybių palyginimas pagal gyventojų skaičių ir politinio pasitikėjimo pareigybių skaičių
| Savivaldybė | Gyventojų skaičius | Politinio pasitikėjimo pareigybių skaičius |
|---|---|---|
| Kėdainiai | 45 000 | 7 |
| Mažeikiai | ~ 53000 | 6 |
| Alytus miestas | ~ 50000 | 6 |
| Marijampolė | ~ 32000 | 6 |
| Panevėžys | 89 000 | 7 (vicemerai ir patarėjai-padėjėjai) |
| Kaišiadorys | 28 000 | 6 |
| Prienai | 24 000 | 6 |
| Birštonas | 4 000 | 5 |