Kraujo spaudimas - tai jėga, kuria tekėdamas kraujas spaudžia arterijų sieneles. Nuo jo priklauso, kaip efektyviai organizmas aprūpinamas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, todėl kraujospūdis yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių sistemos rodiklių. Kraujo spaudimas - vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.
Kai spaudimas per aukštas ar per žemas, keičiasi širdies, smegenų, inkstų ir kitų organų aprūpinimas krauju, o ilgainiui gali atsirasti organų funkcijos sutrikimų.
Nors dažnai kalbama apie bendras normas, iš tiesų moterų kraujospūdžio rodikliai šiek tiek skiriasi nuo vyrų. Tai lemia hormonai, kūno sudėjimas, amžius ir net gyvenimo būdas.
Svarbu ne tik žinoti normas, bet ir išmokti jas stebėti. Kiekviena moteris turi savo „geriausio savijautos“ spaudimo ribas.
Normalus Kraujo Spaudimas Moterims: Pagrindiniai Rodikliai
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, normalus kraujo spaudimas suaugusiam žmogui - apie 120/80 mmHg. Tačiau moterims šie skaičiai gali būti šiek tiek mažesni, ypač jaunesniame amžiuje. Suaugusiesiems normos yra vienodos nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties. Tai reiškia, kad normalus kraujo spaudimas moterims ir vyrams vertinamas pagal tuos pačius ribinius dydžius.
Normalus kraujo spaudimas suaugusiesiems matuojant namuose yra mažesnis nei 120/70 mmHg, padidėjęs spaudimas matuojant namuose: sistolinis 120-134 mmHg ar diastolinis 70-84 mmHg. Jeigu matuojant namuose vidutinis spaudimas ≥135/85 mmHg nustatoma hipertenzija.
Kraujo spaudimą apibūdina du skaičiai - pirmasis apibūdina sistolinį kraujo spaudimą - slėgį į arterijų sieneles širdies susitraukimo metu. Antrasis skaičius - apibūdina diastolinį kraujo spaudimą, kuris matuojamas, kai širdis atsipalaiduoja. Tai žemiausias tuo metu kraujo spaudimas į arterijų sieneles tarp širdies susitraukimų.
Viršutinis - sistolinis spaudimas - parodo jėgą, kuria širdis išstumia kraują. Apatinis - diastolinis - rodo spaudimą, kai širdis atsipalaiduoja.
Kraujo spaudimas moterims keičiasi su amžiumi. Jauname amžiuje jis dažnai būna žemesnis, tačiau artėjant prie menopauzės, dėl hormoninių pokyčių linkęs kilti.
Kraujo spaudimo norma pagal amžiaus grupes
Nors kiekvieno asmens kraujo spaudimas individualus, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos sudarytą lentelę galima įvertinti rodmenis ir esant reikalui būtinai pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Vyresnio amžiaus žmonėms kraujospūdis dažnai būna aukštesnis nei jaunystėje, tačiau tai nereiškia, kad jiems galioja kitokios normos - diagnostinės ribos senjorams yra tokios pačios kaip suaugusiesiems ir hipertenzija nustatoma nuo 135/85 mmHg. Vis dėlto su amžiumi kraujagyslės standėja, mažėja jų elastingumas, todėl sistolinis kraujospūdis populiacijoje natūraliai linkęs kilti.
Kraujo Spaudimas Nėštumo Metu
Taip, pirmąjį trimestrą jis gali šiek tiek sumažėti, o pabaigoje - pakilti.
Ką Daryti, Jei Kraujo Spaudimas Nukrypęs Nuo Normos?
Svarbu suprasti, kad vienkartinis nukrypimas dar nereiškia ligos. Spaudimas gali laikinai pakilti dėl streso, fizinio krūvio ar net stiprios kavos puodelio. Jei tokie simptomai pasikartoja, verta pasimatuoti spaudimą kelis kartus per dieną ir kreiptis į gydytoją.
Jeigu jūsų kraujospūdis yra per aukštas, yra būdų, kaip jį sumažinti. Vienas būdas - koreguoti gyvenseną: mažinti svorį, reguliariai mankštintis, sveika mityba, kurioje suvartojamas mažas kiekis druskos, riboti kofeino ir alkoholio vartojimą, mesti rūkyti. Taip pat aukštas kraujospūdis gali būti kontroliuojamas saugiais ir efektyviais receptiniais vaistais.
Jeigu turite aukštą kraujospūdį ir prieš imdamiesi kokių nors sprendimų, būtinai pasikalbėkite su savo gydytoju - jis galėtų patarti, kas jums būtų tinkamiausia, ir stebėti progresą.
Pirmiausia gali būti reikalinga gyvenimo būdo korekcija: rekomenduojama valgyti mažiau druskos ir perdirbto maisto, siūloma vartoti daugiau daržovių, pilno grūdo produktų, skaidulų; rekomenduojamas reguliarus fizinis aktyvumas (150 min. Apie 5 kg svorio sumažėjimas vidutiniškai sumažina kraujospūdį maždaug −4.4/−3.6 mmHg. Tai nereiškia, kad aukštas spaudimas visuomet susijęs tik su padidintu svoriu - tai gali lemti genetika, hormonų pusiausvyros pokyčiai ar ilgalaikiai metaboliniai procesai.
Pirmiausia svarbu nustatyti priežastį - ar spaudimas žemas dėl skysčių trūkumo, ar dėl vaistų, ar kitų sveikatos sutrikimų. Dažniausiai padeda didesnis skysčių suvartojimas, reguliarus valgymas, lėtesnis atsistojimas, kompresinės kojinės ir fizinio aktyvumo didinimas. Kai kuriems žmonėms naudinga vartoti šiek tiek daugiau druskos, bet tai turi būti daroma tik gydytojo patarimu.
Lengvais atvejais - taip. Padeda sveika mityba, judėjimas, streso mažinimas ir svorio kontrolė.
Kaip Teisingai Matuoti Kraujo Spaudimą?
Matavimas turėtų būti atliekamas ramybės būsenoje, atsisėdus, po kelių minučių poilsio. Manžetė turi būti tinkamo dydžio ir uždėta ant žasto. Geriausia matuoti ryte ir vakare kelių dienų laikotarpiu - taip matyti tikrieji rodmenys.
Prieš matavimąsi verta nurimti. Norint gauti tikslius duomenis svarbu nusivilkti storus rūbus, pasilikti tik su lengva palaidine, kuri neveržia, ranką laikyti širdies lygyje, nejudėti ir nekalbėti. „Jeigu laikėtės visų nurodymų ir pasimatavus spaudimą pamatėte, jog jis padidėjęs, reikėtų nepanikuoti, nusiraminti, nes emocijos spaudimą gali padidinti dar labiau. Siūlyčiau ramiai pasėdėti, pakvėpuoti ir po 10-15 min. pasimatuoti dar kartą. Nusiraminus jis jau gali būti mažesnis“, - patarė specialistė.
Matuojantis kraujo spaudimą svarbu atkreipti dėmesį ir į pulsą. Jeigu ryte, ramybės būsenoje širdies susitraukimų rodmuo padidėjo iki 100-120, tai jau yra ritmo sutrikimas dėl kurio reikėtų pasikonsultuoti su sveikatos specialistais.
Normalų kraujospūdį palaiko keli kasdieniai įpročiai, veikiantys kompleksiškai. Svarbiausia - subalansuota mityba. Joje turėtų būti mažiau druskos, perdirbtų produktų ir sočiųjų riebalų, o daugiau daržovių, vaisių bei pilno grūdo produktų. Tokia mityba padeda palaikyti ir normalų kūno svorį, kuris daugelio žmonių atveju turi didelę įtaką kraujospūdžiui.
Jei žmogus turi antsvorio, svorio kontrolė tampa svarbia viso proceso dalimi - tai vienas veiksmingiausių būdų be vaistų sureguliuoti kraujospūdį ir išvengti ilgalaikių komplikacijų. Ne mažiau svarbus ir streso valdymas, nes ilgalaikis psichologinis krūvis gali kelti tiek sistolinį, tiek diastolinį spaudimą. Kokybiškas miegas, pakankamas vandens kiekis ir reguliarus dienos ritmas padeda kraujotakai stabilizuotis ir palaikyti pastovesnius rodmenis.
Norint, kad kraujospūdis išliktų stabilus, svarbu atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą:
- Mityba. Valgykite daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų. Sumažinkite druskos kiekį ir venkite perdirbto maisto.
- Fizinis aktyvumas.
- Skysčiai.
- Miegas ir poilsis.
- Reguliarus spaudimo matavimas.
Nuoseklumas, dėmesys savijautai ir sveikam gyvenimo būdui - tai pagrindiniai žingsniai, padedantys išlaikyti stiprią širdį, gerą kraujotaką ir kasdieninę energiją.