Namo pamatai - viena svarbiausių namo konstrukcijų. Pamatas - tai požeminė statinio dalis, kuri perima antžeminę statinio dalį veikiančias jėgas ir perduoda jas pagrindui. Netinkamai įrengti pamatai ilgainiui gali pradėti irti, praleisti drėgmę į namo vidų. Taigi, rinktis pamatų tipą ir juos įrengti reikia atsakingai, įvertinus daug veiksnių.
Pamatų tipą bei įrengimo būdą apsprendžia namo masė, t.y., jo svoris, apkrovos, ir pagrindas, į kurį remiasi statinys. Pamatų įrengimas lengvame grunte sunkaus namo masei bus brangesnis, o sunkesniame, tvirtame grunte lengvo namo pamatai kainuos pigiau.
Aptarsime svarbiausius aspektus, į kuriuos būtina atsižvelgti renkantis ir įrengiant pamatus, kad jūsų namas būtų tvirtas ir ilgaamžis.
Pamatų tipai
Pamatai gali būti juostiniai (seklieji), poliniai (gilieji) arba plokštuminiai.
Juostiniai pamatai
Juostiniai pamatai, dar vadinami sekliaisiais, gali būti surenkami iš betoninių blokų arba monolitinio betono. Tai populiarus pasirinkimas nuosavų namų statybai. Taip pat juostiniai pamatai yra tinkami masyvių pastatų statybai. Dėl didesnio rėmimosi ploto keliami mažesni reikalavimai pamato pagrindui, kurį galima sutankinti ar pakeisti. Juostiniai pamatai tinkamas pasirinkimas, jei ketinate įsirengti rūsį po namu.
Juostiniai pamatai turi remtis ant stipraus grunto žemiau įšalo gylio. Jie turės būti įgilinti ne mažiau, kaip 1-1,5 metro nuo žemės paviršiaus.
Juostiniai pamatai
Poliniai pamatai
Poliniai pamatai, dar vadinami giliaisiais yra skirstomi į gręžtinius, spraustinius, kaltinius ir stulpinius. Šie pamatai yra tinkami, kai gruntinio vandens lygis yra arti žemės paviršiaus arba, jei laikantysis gruntas slūgso labai giliai. Įrengiant polinius pamatus reikia papildomai šiltinti jungtis tarp polių ir rostverko, kad neatsirastų šilumos tiltelių, montavimo darbams atlikti reikalinga speciali technika.
Gręžtiniai pamatai priklauso polinių pamatų grupei. Tai pačiai grupei priklauso spraustiniai, kaltiniai ir stulpiniai pamatai. Galimi įvairūs gręžtinių pamatų įrengimo būdai, jų gręžimo ir betono užpylimo technologija. Tačiau jei stiprus gruntas slūgso giliau kaip 6-8 metrus nuo žemės paviršiaus, poliai gali neatlaikyti apkrovų ir tiesiog sulūžti.
Poliniai pamatai
Plokštuminiai pamatai
Plokštuminiai pamatai - tai tvirta, vientisa plokštė po visu namu. Plokštuminiai pamatai yra pripažįstami kaip labiausiai tinkantys pasyviems ir energiškai efektyviems namams. Jie tinka tuomet, kai norima pasiekti maksimalų namo energinį efektyvumą. Jų privalumas - tvirta, vientisa plokštė su komunikacijomis ir grindiniu šildymu.
Plokštuminiai pamatai yra įrengiami išliejant vientisą armuotą, ištisinę pamatų plokštę į specialią ekstruzinio polistireno konstrukciją, kuri izoliuoja pamato plokštę nuo kontakto su gruntu. Plokštuminis pamatas yra geriausiai izoliuotas nuo grunto pamatas, jame nėra jokių šilumos tiltelių. Toks pamatas yra labai efektyvus, kadangi jokia konstrukcinė detalė nekerta apšiltinimo sluoksnio.
Plokštuminiai pamatai
Svarbūs aspektai
Taigi, pamatų įrengimo pradžia prasideda nuo tinkamo pamatų tipo parinkimo, atsakingai įvertinus grunto savybes (molis, smėlis, žvyras, durpės), įšalo gylį, gruntinio vandens aukštį, reljefo ypatumus ir, žinoma, pastato nešančių konstrukcijų išsidėstymą ir jų jėgas. Kiekvienam statiniui būtinas individualus pamatų projektas. Tipiniai pamatų sprendimai visur tikti negali. Patikimiausi yra ne gręžtiniai, juostiniai ar plokštuminiai, o tinkamai suprojektuoti ir kokybiškai išlieti pamatai.
Blogai įrengtų pamatų požymis - namo sėdimas, persikreipusios arba skilinėjančios sienos. Pamatų hidroizoliacija, jų apšiltinimas bei kokybiškų medžiagų pasirinkimas - dar vienas svarbus etapas, nes pamatams neišvengiamai tenka atlaikyti neigiamus požeminės drėgmės ir atmosferinių kritulių poveikius.
Grunto tyrimai
Prieš projektuojant pamatą, privalu atlikti inžinerinius geologinius tyrinėjimus. Tik tada turėtume išsamią informaciją apie grunto sandarą, atskiro sluoksnio stiprumą, gruntinių vandenų slūgsojimo gylį.
Suprantama, kad ieškant būdų sutaupyti statant, geologinis tyrinėjimus bandysime atlikti patys. Tokiu atveju, laikantis darbų saugos reikalavimų, reikia iškasti didžiausio, kiek įmanoma, gylio tranšėją ir kai kuriuos tyrinėjimo darbus atlikti savarankiškai. Iškasus tranšėją pamatysime grunto sandarą (žvyras, smėlis, molis), gruntinio vandens lygį. Esamo grunto stiprumo patiems nustatyti nepavyks.
Pamato įgilinimas
Pasirinkus tradicinę sekliojo pamato konstrukciją, įgilinimas turi būti parinktas ir pagal laikančiojo sluoksnio slūgsojimo vietą, ir pagal grunto kilsnumo (įšalimo) sąlygas. Lietuvoje nusistovėjusi taisyklė, kad gruntas įšąla apie 1,2 metro. Bet tai nereiškia, kad visų rūšių gruntas tiek ir įšąla, arba kad visi įšalę gruntai yra kilsnūs. Pavyzdžiui, sausas smėlingas arba žvyro gruntas neigiamoje temperatūroje nėra kilsnus.
KAIP AŠ APSIŠILDŽIAU PAMATUS
Apsauga nuo vandens
Kad statomo pastato pamatas būtų apsaugotas nuo gruntinio (taip pat ir kritulių) vandens būtina įvykdyti dvi sąlygas - deramai įrengti drenažą ir priegrindą (zoną su nuolydžiu) aplink pastatą.
Drenažą įrengti rekomenduojama visu pastato perimetru ne giliau, nei pamato apatinė dalis. Tai atliekama, kad nebūtų sujudintos natūralios grunto sandaros, į kurias remsis pamatas. Drenažui įrengti smėlingame grunte naudojamas 63 mm skersmens perforuotas plastikinis vamzdis, apvyniotas geotekstilės audiniu, o molingame grunte naudojamas perforuotas plastikinis vamzdis, apvyniotas kokoso plaušu. Drenažinis vamzdis klojamas ant 10 cm papilto smėlio (ar žvyro) sluoksnio ir užpilamas 50 cm storio gerai vandenį praleidžiančiu grunto sluoksniu (pvz., žvyru).
Hidroizoliacija
Siekiant apsaugoti pamatą nuo gruntinio ir kritulių vandens, būtina deramai įrengti hidroizoliaciją. Izoliuojamos dvi plokštumos - vertikali ir horizontali.
- Vertikali hidroizoliacija įrengiama, kad pamato betonas neprimirktų ir būtų išvengta sušalimo-atšilimo ciklų, nes tai palaipsniui ardo vientisą betono masę, ir pamatai yra. Pastaroji įrengiama išorinėje pusėje.
- Horizontali hidroizoliacija įrengiama, kad konstrukcijoje esanti kapiliarinė drėgmė nepakiltų aukščiau ir nepersiduotų sienoms. Ji įrengiama pamato viršuje.
Hidroizoliacijai įrengti naudojamų medžiagų yra gausi įvairovė. Reikėtų paminėti, kad pati patikimiausia - tradicinė bitumo pagrindu pagaminta, klijuojama ritininė danga. Ši danga dėl gerų tamprumo savybių puikiai tarnauja ir atsiradus galimoms (taip pat leistinoms) pamato deformacijoms.
Termoizoliacija
Įrengiant namo pamatus, svarbus darbas yra šiltinimas. Pagrindinis pamatų konstrukcijos termoizoliacijos tikslas - užkirsti šalčiui kelią į pastato vidų. Veiksmingiausias būdas - šiltinimo medžiaga įterpiama į liejamą monolitinį pamatą. Pamatai šiuo atveju tampa trisluoksniai. Nors tai daug darbo reikalaujanti technologija, tačiau taip grindų įšalimo tikrai išvengsite. Tam pakanka ir 10 cm storio specialaus polistireninio putplasčio. Esant galimybei, ekstruzinį polistireninį putplastį reikia įgilinti iki pamato pado. Kitas būdas - šiltinti pamato plokštumą iš išorės ekstruzinio putplasčio plokštėmis.
Patirtis akivaizdžiai parodė, kad dauguma atvejų termoizoliacijai įrengti neskiriama pakankamai dėmesio. Didelis pastato priešas - žiemą atsirandantys šiluminiai tilteliai. Net ir pačiu storiausiu izoliacinės medžiagos sluoksniu netinkamai apšiltintas pamatas leidžia šalčiui be kliūčių skverbtis į pastato vidų. Todėl gali pradėti rasoti sienos, o susidarius rasos taškui vidinėje atitvaros dalyje, iškyla grėsmė atsirasti pelėsiui.
Kiekviena izoliacinių medžiagų gamintoja pateikia savo pamatų ir cokolio šiltinimo brėžinius. Teisingai išspręsti pamatų, sienos ir grindų jungimosi mazgus, siekiant užkirsti šalčiui kelią, reikia vadovautis ištisinio izoliacinės medžiagos montavimo principu - termoizoliacinė medžiaga turi suformuoti vientisą užkardą šalčiui.
Pamatų apšiltinimą reikia įrengti taip, kad būtų sudaryta bendra sistema su viso namo šiltinimu.
Pamatų aukštis
Kai nėra planuojama įrengti rūsio, pamatai turi būti įrengiami pakankamai giliai, kad perneštų pastato svorį į kietąjį gruntą ir apsaugotų nuo šalčio poveikio. Įprastai pamatai turėtų būti įkasti bent iki vietinio šalimo gylio, kuris Lietuvoje siekia apie 1-1,2 metro. Jei molis yra pakankamai tvirtas ir stabilus, gali būti sumažintas poreikis gilintis iki 1 metro, tačiau svarbu atsižvelgti į visas minėtas aplinkybes, kad būtų užtikrintas pastato stabilumas.
Pamato aukštis
Pamatų priežiūra
Didžioji klaida: jei pamatai neįtrūkę, neįskilę, manome, jog viskas yra tvarkoje ir jais rūpintis nereikia. Jei pamatai pradėjo skilinėti, trūkinėti, vadinasi, jau praleidote momentą, kuomet juos galėjote apsaugoti.
Pagrindiniai priežiūros punktai:
- Prastas nutekėjimas: Jei vanduo nenuteka, pradeda kauptis prie namo pamatų, gali stipriai pakenkti namo sienoms ir pamatams.
- Lietvamzdžiai: Lietvamzdžių funkcija - nukreipti vandenį, kad jis nutekėtų tolyn nuo namo pamatų.
- Vandens išgraužos: Venkite visiško dirvos perdžiūvimo aplink pamatus - pirmas stipresnis lietus, ir perdžiūvęs dirvožemis bus nuplautas, pamatai liks pliki.
- Šaknų spąstai: Išsiraizgiusios aplink pamatus augalų bei medžių šaknys sunaudoja visą drėgmę, tad dirvožemis gali išsausėti.
Šaltis pamatų pagrindui nepakenks ir pamatų neiškilos, jei:
- Gruntas nejautrus šalčiui;
- Pamato padas bus žemiau įšalo;
- Nuo įšalo jį apsaugo termoizoliacija.
Svarbiausia, kad pamato pagrindas remtųsi į tvirtą gruntą ir būtų žemiau įšalo gylio.