Pulsas yra širdies susitraukimų dažnio matas, matuojamas dūžiais per minutę (dpm). Tai rodo, kiek kartų širdis pumpuoja kraują per minutę. Jūsų širdies ritmas gali daug pasakyti apie jūsų širdį.
Kalbant apie normalų pulsą, dažniausiai turima omenyje širdies susitraukimų dažnį per vieną minutę, esant visiškam poilsiui, t. y. pulsą ramybės būsenoje. Suaugusiam žmogui jis dažniausiai svyruoja nuo 60 iki 90 kartų per minutę. Tačiau svarbu žinoti, koks pulsas pavojingas gyvybei.
Kas Yra Normalus Pulsas Ramybės Būsenoje?
Ramybės būsenoje pulsas matuojamas tada, kai žmogus yra atsipalaidavęs, sėdi ar guli, o jo organizmas nėra veikiamas fizinio ar emocinio streso. Sveikam suaugusiam žmogui normalus pulsas ramybės būsenoje paprastai svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę (dpm).
Svarbu žinoti, kad normalus pulsas gali nežymiai skirtis priklausomai nuo individualių organizmo savybių, fizinio pasirengimo, streso, vartojamų vaistų ar net oro temperatūros. Pulsas nėra pastovus visą gyvenimą - jis kinta nuo kūdikystės iki senatvės. Bėgant metams, širdis dažnai „lėtėja“ - todėl ir maksimalus pulsas pagal amžių bus mažesnis.
Vaikų pulsas dažniausiai būna greitesnis nei suaugusiųjų. Greitas širdies plakimas ne visada pavojingas; pavyzdžiui, normalu, kad kūdikiams po gimimo pulsas bus iki 140 kartų per minutę. Ne visada reikia stengtis sulėtinti širdies veiklą, nes reikia atsižvelgti ir į žmogaus amžių, ir į sveikatos būklę.
Normalus Pulso Diapazonas Pagal Amžių ir Fizinį Pasirengimą
Sveikiems žmonėms pulsas gali skirtis priklausomai nuo įvairių veiksnių. Sportiškesni žmonės gali turėti žemesnį pulsą, nes jų širdis efektyviau pumpuoja kraują.
- Vaikams: 70-120 dpm (mažiems vaikams dažniausiai aukštesnis).
- Paaugliams ir jauniems suaugusiems: 60-90 dpm.
- Suaugusiems: 60-100 dpm, tačiau sportuojantys asmenys gali turėti 40-60 dpm.
- Senyvo amžiaus žmonėms: Pulsas gali šiek tiek sulėtėti dėl natūralių organizmo pokyčių.
Sportuojantys žmonės ar ištvermės treniruotes atliekantys asmenys dažnai turi žemesnį pulsą (40-60 dpm), nes jų širdis dirba efektyviau ir gali pumpuoti daugiau kraujo su kiekvienu dūžiu. Tai laikoma normaliu reiškiniu, jei žmogus jaučiasi gerai ir nėra jokių papildomų simptomų, tokių kaip galvos svaigimas ar nuovargis.
Normalus pulsas moterims dažniausiai yra 60-90 k./min. ramybės būsenoje. Vyrų normalus pulsas ramybės būsenoje paprastai būna šiek tiek žemesnis - apie 60-85 k./min. Tai lemia fiziologiniai skirtumai, tokie kaip didesnė raumenų masė ir širdies dydis.
Suaugusiojo pulsas ties 100 k./min. yra ties viršutine normos riba. Jei tuo metu ramiai ilsitės ir nėra jokių simptomų, rekomenduojama pailsėti, išgerti vandens, pamatuoti pulsą dar kartą po kelių minučių.
Pulso matavimą rekomenduojama atlikti ramybės būsenoje, bent 5-10 min.
Kas Gali Turėti Įtakos Ramybės Pulsui?
Yra keletas įpročių ir veiksnių, kurie gali padidinti jūsų širdies ritmą. Visiškai normalu, kad fizinio krūvio metu padažnėja širdies susitraukimų dažnis. Taip atsitinka todėl, kad organizmui reikia daugiau deguonies ir maistinių medžiagų. Mankštos metu širdis dirba sunkiau, kad tai užtikrintų.
Štai keletas veiksnių, galinčių paveikti ramybės pulsą:
- Fizinis pasirengimas: Sportuojantys žmonės dažnai turi lėtesnį pulsą.
- Amžius: Su amžiumi pulsas gali tapti šiek tiek lėtesnis.
- Stresas ir emocijos: Nerimas, stresas ar stiprios emocijos gali laikinai padidinti pulsą. Emocinė būsena, tokia kaip stresas, nerimas ar išgyvenimai, turi įtakos širdies susitraukimų dažniui. Taip nutinka todėl, kad organizmas išskiria hormoną adrenaliną, kuris paruošia jį „kovok arba bėk“.
- Kofeinas ir vaistai: Tam tikri vaistai, kofeinas ar nikotinas gali pagreitinti širdies ritmą.
- Sveikatos būklė: Širdies ligos, skydliaukės problemos ar dehidratacija gali turėti įtakos pulsui. Lėtinės ligos, tokios kaip širdies ir inkstų ligos, gali padidinti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį. Skydliaukės ligos taip pat turi įtakos pulsui.
- Netinkama mityba: Dieta, kurioje yra daug druskos ir sočiųjų riebalų, gali padidinti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį.
- Antsvoris ar nutukimas: Antsvoris ir nutukimas yra susiję su padažnėjusiu širdies susitraukimų dažniu, nes širdis yra priversta dirbti sunkiau, kad aprūpintų daugiau kūno masės krauju. Antsvoris ar nutukimas gali padidinti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį.
Be pirmiau minėtų dalykų, svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo, kuris padės kontroliuoti širdies ritmą. Sveika mityba: valgykite daug vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų ir liesų baltymų.
Koks Turėtų Būti Pulsas Miegant?
Miegant organizmas atsipalaiduoja, todėl širdies ritmas natūraliai sumažėja. Sveikam žmogui pulsas miego metu gali nukristi iki 40-60 dpm, o kartais net žemiau, ypač sportuojantiems asmenims.
Miego metu pulsas gali keistis priklausomai nuo miego fazės. REM (greitųjų akių judesių) fazėje, kai sapnuojame ir smegenys yra aktyvesnės, širdies ritmas gali būti šiek tiek greitesnis nei gilios miego fazės metu.
Normalus Miego Pulso Diapazonas
- Vaikai: 50-90 dpm.
- Paaugliai: 50-80 dpm.
- Suaugusieji: 40-60 dpm.
Kada Reikėtų Sunerimti Dėl Pulso?
Jeigu žmogaus pulsas yra nuolat per didelis arba per mažas ir jis jaučia kitus simptomus, tokius kaip galvos svaigimas, dusulys, nuovargis ar skausmas krūtinėje, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Taip pat pavojingas yra staigus pulso padidėjimas be aiškios priežasties, ypač žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų.
Staiga pajutote, kad širdis plaka lyg lenktyniaujanti - ritmas paspartėjo, pajutote nerimą, o gal net lengvą svaigulį? Daugelį ši būklė išgąsdina, ypač jei iki tol širdies ritmas nebuvo kėlęs rūpesčių. Nors daugeliui padidėjęs pulsas sukelia nerimą, ne kiekvienas atvejis yra pavojingas.
Per Aukštas Pulsas (Tachikardija)
Jei ramybės būsenoje pulsas nuolat viršija 100 dpm, tai gali būti tachikardijos požymis, kuris kartais susijęs su širdies problemomis, dehidratacija, anemija ar kitomis sveikatos būklėmis.
Per Žemas Pulsas (Bradikardija)
Jei ramybės būsenoje pulsas nuolat mažesnis nei 50 dpm, tai gali rodyti bradikardiją. Nors tai normalu sportuojantiems žmonėms, jei pasireiškia silpnumas, galvos svaigimas ar alpimas, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Kaip Tinkamai Išmatuoti Pulsą?
Pulsas gali būti matuojamas ant riešo (stipininė arterija) arba ant kaklo (miego arterija). Matavimo metodas paprastas:
- Uždėkite du pirštus ant riešo arba kaklo, kur geriausiai jaučiasi širdies dūžiai.
- Suskaičiuokite dūžius per 15 sekundžių.
- Gautą skaičių padauginkite iš 4, kad gautumėte dūžių skaičių per minutę.
Taip pat galima naudoti išmaniąsias apyrankes ar laikrodžius, kurie matuoja pulsą visą parą ir pateikia tikslesnį vidutinį širdies ritmo vaizdą.
Jei pastebėjote, kad jūsų pulsas padidėjęs, nepanikuokite - svarbu ramiai įvertinti situaciją ir imtis reikiamų žingsnių. Norėdami tinkamai reaguoti, pirmiausia turite žinoti savo pulso rodmenis.
Kartais padidėjęs pulsas būna laikinas, tačiau yra situacijų, kai būtina pasikonsultuoti su specialistu. Prieš ieškant būdų, kaip sumažinti pulsą, svarbu suprasti, kas sukelia šį sutrikimą. Didelis pulsas - tai ne visada liga, bet svarbus signalas iš mūsų organizmo.
Atsakingai reaguokite į savo kūno siunčiamus ženklus: išmokite kaip apskaičiuoti pulsą, stebėkite jo pokyčius ir nepamirškite profilaktinių vizitų pas gydytoją.
Kaip teisingai prisiregistruoti į verslo puslapį FORRPEOPLE
Pulsas yra svarbus rodiklis, rodantis širdies veiklą ir bendrą organizmo būklę. Ramybės būsenoje ir miegant širdies ritmas sulėtėja, nes organizmas nereikalauja tiek daug deguonies ir energijos, kaip aktyvios veiklos metu. Tačiau kiekvieno žmogaus normalus pulsas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo amžiaus, fizinio pasirengimo, sveikatos būklės ir net gyvenimo būdo.