Etikečių kūrimas ir spausdinimas yra svarbus procesas, reikalaujantis atitikties įvairiems standartams ir reglamentams. Šiame straipsnyje aptarsime raidžių dydžio ir aukščio reikalavimus etiketėms Lietuvoje, atsižvelgdami į ES reglamentus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) rekomendacijas, taip pat kitus etikečių ženklinimo aspektus.
Bendrieji Reikalavimai Etiketėms
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169/2011 nustatomi reikalavimai galioja visoje Europos sąjungoje parduodamam maistui. Vadovautis šiuo reglamentu privalu.
Europos Sąjungos maisto prekių klientų informavimo taisyklės, įsigaliojusios 2011 metais, nuo 2016 gruodžio tampa privalomomis. Šiai dienai svarbu, kad jūsų verslas neturėtų problemų dėl ES reikalavimų maisto produktų etiketėms. Rytoj bus kiti iššūkiai - tai gali būti nauji klientų reikalavimai ar taisyklės šalių, kurios nepriklauso ES.
Duomenys neturi klaidinti dėl gaminių ypatybių, savybių ar sudėties. Atlikti tyrimai rodo, jog neįskaitomi duomenys apie pirkinį yra viena iš pagrindinių nepasitenkinimo maisto gaminiais priežasčių.
Kaip gamintojas ar pardavėjas Jūs esate situacijoje, kai kuriant dizainą ir spausdinant etiketes reikia rasti balansą tarpo patrauklumo ir informatyvumo. Kaip tai pasiekti su mažiausiomis išlaidomis ir didžiausiu efektyvumu?
Programinė įranga etiketėms
Pirmiausia, kad programinė įranga nereikalautų programavimo žinių. Jūs neprivalote priimti į darbą programuotojo vien dėl etikečių spausdinimo. Etikečių kūrimo ir spausdinimo įrankis turi būti patogus. Kurti skirtingus šablonus kiekvienam produktui ar receptui yra daug laiko reikalaujantis procesas. Daugiausia laiko užima šablonų skirstymas į katalogus, individualių duomenų įvedinėjimas bei tikrinimas, ar nebuvo padaryta klaida.
Raidžių Dydžio ir Aukščio Reikalavimai
Reglamentas 1169/2011 nustato detalius reikalavimus, kaip šios datos turi būti nurodomos. Privalomi duomenys nurodomi ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje taip, kad būtų užtikrintas aiškus jų įskaitomumas, šriftu, kurio rašmenų aukštis (mažųjų raidžių) yra lygus 1,2 mm arba didesnis.
Teisės aktai numato privalomos informacijos duomenis, kurių visumą įvertinęs vartotojas gali priimti sprendimą dėl produkto pasirinkimo.
Maisto Produktų Sudėties Ženklinimas
Maisto produktų sudėties ženklinimas - svarbus ne tik dėl to, kad vartotojai žinotų, kokios žaliavos buvo naudojamos gamyboje, bet ir dėl to, kad vartotojas žinotų, jog produkto sudėtyje nėra įvairių alergenų ar medžiagų, kurių jo organizmas netoleruoja. Maistas gali paveikti vartotojų sveikatą, todėl labai svarbu, kad jis būtų pagamintas kokybiškai ir saugiai, o ženklinimas - tikslus ir atitinkantis keliamus reikalavimus.
Anksčiau parduotuvių lentynose matyti „šokoladinio sviesto“, „trumų sviesto“ ir panašūs pavadinimai - jau kurį laiką yra traktuojami kaip klaidingi, nors daugelis žmonių juos vis dar naudoja. Pagal reikalavimus, tokie produktai turėtų būti vadinami „šokoladiniu kremu“ ar „sviestu su trumais“ ir pan.
Tiesa, atskiro teisės akto, kuris nustatytų reikalavimus tam tikrų sudedamųjų dalių, kurie naudojami produkto gamyboje, kiekiui, nėra. Šioje vietoje galima remtis bendrąja taisykle, kuri yra kildinama iš ES muitinės kodekso ir kitų ES teisės aktų. Ji nurodo, kad, jei pavadinimas, pavyzdžiui, yra „jautienos dešra“, svarbu, kad tame produkte jautiena sudarytų didesnę dalį produkto, nes būtent ši žaliava pagal kiekį produkte turi būti pirmoje vietoje, jos turi būti daugiau, nei kitų sudedamųjų dalių. Jei atsakingos institucijos įtartų pažeidimą, laboratoriniais tyrimais būtų siekiama nustatyti, kiek procentaliai gaminyje yra jautienos, o kiek - pavyzdžiui, kiaulienos.
Tokie mėsos produktų žymenys, kaip aukščiausia, pirma ir antra rūšis - taip pat yra susiję su produkto sudėtimi. Rūšis priklauso nuo to, kiek kokybiškos žaliavos buvo naudojamos produkto gamyboje ir taip pat kokia yra jų mitybinė vertė. Priklausomai nuo rūšies, yra leidžiamas skirtingas mėsos baltymų be jungiamojo audinio baltymų, drėgmės, riebalų kiekis. Pavyzdžiui, jei gaminys aukščiausios rūšies - tai reiškia, kad jo gamyboje nebuvo naudotas kraujas, baltyminiai mėsos pakaitalai, maisto užpildai ir mechaniškai atskirta mėsa. Jei vis dėlto gamyboje yra naudojami tokie produktai kaip sojos, kukurūzai ar kitos augalinės kilmės baltymai - jų leidžiama ne daugiau kaip 0,2 proc. Aukščiausios rūšies daktariškose dešrose, virtose pieniškose dešrelėse taip pat leidžiama naudoti ne daugiau kaip 3 proc.
Mėsos gaminiai pagaminti ne Lietuvoje, kurie pagal Mėsos gaminių techninį reglamentą negali būti priskirti prie tam tikros rūšies gaminių, turi būti ženklinami nurodant „nerūšinis“.
Įvairūs patikrinimai vyksta gana griežtai - institucijos gali paprašyti ar pareikalauti pateikti produkto technines specifikacijas, visą receptūrą - kas naudojama ir kiek. Tokią informaciją kontroliuojančiai institucijai įmonės pateikti privalo.
VMVT Kontrolė ir Reikalavimai
Vienas iš pagrindinių VMVT uždavinių - apsaugoti vartotojus nuo klaidinančios informacijos etiketėse ir užtikrinti, kad mėsos produktai atitiktų nustatytus reikalavimus.
VMVT nuolat vykdo mėsos ir jos produktų valstybinę kontrolę, siekdama apsaugoti vartotojus nuo klaidinančios informacijos etiketėse.
Šiais metais buvo atliktas teminis mėsos gaminių kokybės patikrinimas - iš skirtingų prekybos tinklų parduotuvių buvo paimta septynių Lietuvos įmonių keturiolikos pavadinimų dešrų ir dešrelių mėginiai ir atlikti jų kokybės tyrimai Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje. Buvo nustatyta, kad 6 pavadinimų (43 %) gaminiai neatitiko kokybės reikalavimų. Daugiausia tai buvo aukščiausios rūšies dešros ir dešrelės, kuriose viršyti didžiausi leistini drėgmės ir mažiausi leistini mėsos baltymų kiekiai.
Pagal informaciją apie nustatytus mėsos gaminių kokybės rodiklių pažeidimus, tam tikrų teritorinių VMVT inspektoriai atliko patikrinimus gamybos įmonėse. Buvo nedelsiant sustabdytas mėsos gaminių, neatitinkančių kokybės reikalavimų, tiekimas į rinką, įmonėms nurodyta pašalinti nustatytus trūkumus, sunaikinti vartotojus klaidinančias ženklinimo etiketes, sugriežtinti mėsos gaminių kokybės rodiklių laboratorinę kontrolę. Atsakingiems asmenims buvo paskirtos atitinkamos nuobaudos.
Kitą teminį patikrinimą šiais metais VMVT atliko mėsos perdirbimo įmonėse dėl įvežamos mėsos atsekamumo kontrolės ir tinkamos informacijos apie mėsos kilmę pateikimo vartotojams.
Teritorinių VMVT inspektoriai patikrino 79 mėsos gamybos įmonę, siekiant nustatyti, ar mėsos ženklinimas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar vartotojams pateikiama neklaidinanti informacija. Patikrinta daugiau kaip 240 tonų mėsos (121 t paukštienos, 71 t kiaulienos ir 49 t jautienos). Iš 79 įmonių, 56 (70 %) naudojo mėsą, įvežtą iš ES šalių (Lenkijos, Danijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos).
Privaloma Informacija Ant Fasuoto Produkto Pakuotės
Privaloma ženklinimo informacija ant maisto produkto pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje turi būti pateikiama lietuvių kalba.
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 <...> 8 str. 1 dalį, privaloma pateikti maisto verslo operatoriaus pavadinimą ar įmonės pavadinimą ir adresą.
Europos Sąjungos teisės nuostatos iš esmės nedraudžia vartoti išgalvotų pavadinimų, jei jie neprieštarauja Europos Teisingumo Teismo praktikai ir neklaidina vartotojų, tačiau visais atvejais ženklinant konkrečius maisto produktus turi būti nurodytas teisinis, t. y. teisės aktuose nustatytas pavadinimas arba, jei tokio nėra, aprašomasis pavadinimas (saldainis, dešra, sausainis ar kt.).
Teisingas ir pilnas ženklinimas yra ta informacija, kuri suteikia vartotojui galimybę rinktis produktą pagal kiekvieno skonį ir pageidavimą. Ant mėsos gaminio pakuotės (pvz., dešros, dešrelių) turi būti nurodytas pavadinimas, terminio apdorojimo būdas, rūšis (pvz., pirmos rūšies karštai rūkytos „Mėgėjų“ dešrelės), gamintojo pavadinimas ir adresas, produkto sudėtis (sudedamąsias dalis išvardijant mažėjančia tvarka), gamybai panaudotos žaliavos ir maisto priedai, laikymo sąlygos, tinkamumo vartoti terminas, gaminio kiekis (g arba kg), vartojimo instrukcija, jei gaminys yra neįprastas ir vartotojui gali būti neaišku, kaip jį tinkamai vartoti.
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti pagrindiniai etikečių ženklinimo reikalavimai:
| Reikalavimas | Aprašymas |
|---|---|
| Kalba | Privaloma informacija turi būti pateikiama lietuvių kalba. |
| Šrifto dydis | Mažųjų raidžių aukštis turi būti ne mažesnis nei 1,2 mm. |
| Gamintojo informacija | Būtina nurodyti maisto verslo operatoriaus pavadinimą ir adresą. |
| Produkto pavadinimas | Turi būti nurodytas teisinis arba aprašomasis produkto pavadinimas. |
| Sudėtis | Sudedamosios dalys turi būti išvardytos mažėjančia tvarka. |
| Maisto priedai | Turi būti nurodyti visi naudojami maisto priedai (E raidė ir skaičius). |
| Laikymo sąlygos | Būtina nurodyti tinkamas laikymo sąlygas. |
| Tinkamumo vartoti terminas | Turi būti nurodytas tinkamumo vartoti terminas. |
| Kiekis | Turi būti nurodytas gaminio kiekis (g arba kg). |
Kaip skaityti maistingumo faktų etiketę
Maisto Priedai Mėsos Produktuose
Maisto priedų vartojimas Europos Bendrijoje yra suderintas ir visose valstybėse narėse galioja vienodos taisyklės. Visus maisto priedus leidžiama naudoti tik ištyrus, kad jie nėra žalingi žmonių sveikatai. Maisto priedai atlieka tam tikras technologines funkcijas (fiksuoja ar keičia produkto spalvą į patrauklesnę pirkėjui, padeda sulaikyti produkte drėgmę, stabdo mikrobiologinius procesus, tokiu būdu prailginant tinkamumo vartoti terminą ir kt.). Maisto priedai paženklinti E raide ir skaičiumi nereiškia, kad produktas kenkia sveikatai. E raidė rodo, kad priedas yra įtrauktas į Lietuvos higienos normos HN 53 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ sąrašą, o skaičius - priedo numerį pagal Europos ekonominės bendrijos maisto priedų sąrašą.
Daugelis šių priedų yra natūralūs ar identiški natūraliems, nors ir gauti cheminės ar biocheminės sintezės būdu (pvz., augalinės kilmės maisto dažai, natūralios tirštinimo medžiagos, obuolių, citrinos rūgštys). Mėsos produktų gamyboje dažniausiai vartojami maisto priedai: E250 (natrio nitritas) - konservantas, spalvų fiksatorius, E300 - E302 (askorbininė rūgštis ir jos natrio, kalcio druskos) - antioksidantai, E621 - aromato ir skonio stipriklis, E450 - E452 - fosfatiniai maisto priedai (naudojami suaktyvinti baltymų struktūras mėsos produktuose). Kai kurių maisto priedų ir didesnės dozės nekenksmingos žmogaus organizmui, todėl jų naudojimo normos nėra nustatytos, (pvz., citrinos rūgštis).
Tinkamas maisto produktų ženklinimas svarbus tuo, kad žmogus galėtų pasirinkti, kokį produktą pirkti ir vartoti, kuris tinkamesnis mitybiniu požiūriu, kaip išvengti nepageidaujamų sveikatai alergenų ir maisto priedų.
