Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra svarbi finansinė priemonė, kuri turi didelę įtaką tiek savininkams, tiek valstybei. Šis mokestis taikomas įvairiems nekilnojamojo turto objektams, įskaitant gyvenamuosius, komercinius ir pramoninius pastatus. NTM ne tik prisideda prie valstybės biudžeto, bet ir skatina efektyvų žemės naudojimą bei plėtros planavimą.
Visi asmenys, turintys savo nekilnojamojo turto, ypač didelės vertės arba net kelis objektus, turi žinoti, kad Lietuvoje, pagal įstatymą, nuo tam tikros vertės kasmet turi mokėti nekilnojamojo turto mokestį.
Reikėtų įsidėmėti, kad gyvenamosios paskirties nekilnojamas turtas apmokestinamas tuo atveju jei turto mokestinė vertė viršija 150.000 Eur - tai yra pagrindas.
Nekilnojamojo turto mokesčiai 2024 m. padidės 8,7 %.
Pagrindinis teisės aktas - Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau - NTMĮ).
Mokesčio mokėtojai - Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.
Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:
- nebaigtas statyti ir faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kai:
- nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 10 metų ir per 5 metus nuo nebaigto statyti nekilnojamojo turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje dienos statybos metu pasikeitę kadastro duomenys yra patikslinti Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje, kaip tai nustatyta Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje;
- nekilnojamasis turtas, sukurtas ar įgytas valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.
NT mokestį moka gyventojai už gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kai jų bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų sumą.
Nekilnojamojo turto mokestis gali būti proporcinis arba diferencijuotas. Proporcinis mokestis taikomas vienodu procentu visiems nekilnojamojo turto objektams nepriklausomai nuo jų kategorijos. Tuo tarpu diferencijuotas mokestis leidžia taikyti skirtingus procentus priklausomai nuo turto paskirties - gyvenamojo, komercinio ar pramoninio.
NTM taikomas tik tiems savininkams, kurių turto vertė viršija tam tikras įstatymų nustatytas tarifus. Tai padeda sumažinti finansinę naštą socialiai pažeidžiamiems gyventojams, kurie turi mažai turto. Tokiu būdu mokesčių sistema tampa labiau socialiai orientuota ir remia pažeidžiamus gyventojus.
NTM Tarifai nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas; nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų taikomas 1 procento mokesčio tarifas; virš 500 tūkst. eurų taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Asmenims auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų ir auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį) su specialiu nuolatinės slaugos poreikiu taikoma NT mokesčio lengvata - mokestis mokamas už dalį, kuri viršija 200 tūkst. eurų ribą: nuo 200 tūkst. iki 390 tūkst. eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas; nuo 390 tūkst. iki 650 tūkst. eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas; virš 650 tūkst. eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Nekilnojamojo turto mokestis yra reikšminga savivaldybių biudžetų pajamų dalis.
NT mokestinė vertė nustatoma Pagal VĮ „Registrų centras" atliekamą vertinimą. Ją sužinoti galima pagal objekto adresą ir unikalų numerį.
NT yra vertinamas masiniu vertinimo būdu arba atkuriamosios vertės (kaštų) metodu.
Mokestinę savo nekilnojamo turto vertę galite sužinoti Registrų centro puslapyje, įvedus objekto unikalų numerį. Turite įsivertinti, kad mokestinė vertė keičiasi kas 5 metus, tad jei rinkoje yra kainų pakilimas, greičiausiai Jūsų mokestinė vertė taip pat padidės.
Nekilnojamo turto vertės dalis reiškia sumą, kuri viršija 150 000 EUR. Pavyzdžiui, 1 asmuo nusipirko gyvenamąjį objektą, kurio mokestinė vertė 200 000 EUR, tokiu atveju Jūsų turto dalis bus 50 000 EUR, kuri bus apmokestinta 0,5proc tarifu.
Žemiau rasite Finansų ministerijos pateiktus apmokestinimo pavyzdžius (imama, kad būstas priklauso vienam savininkui).
Už butą Alytaus centre, jei namas senos statybos, o plotas siekia 60 kvadratinių metrų (rinkos vertė 56,5 tūkst. eurų), atseikėtumėte 16,5 euro per metus (8,25 euro su mokestine lengvata).
Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, už namą ant ežero kranto Alytaus rajone, jei jo plotas 90 kvadratinių metrų, o rinkos vertė 25,8 tūkst. eurų, mokėti NT mokesčio taip pat nereikėtų.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja nekilnojamojo turto (NT) mokesčio sistema, kuri palies kiekvieną gyventoją, turintį nekilnojamojo turto, - nuo turinčių tik vieną būstą iki valdančių kelis objektus.
Nuo 2026 m. pagrindinis būstas į šią sistemą įtraukiamas tik tada, kai jo vertė viršija 450 000 eurų. Sutuoktiniams taikoma bendra - 900 000 eurų - riba. Viršijančiai daliai galioja tarifas nuo 0,1 iki 1 %, nustatomas konkrečios savivaldybės. Savivaldybės gali taikyti aukštesnį tarifą - net iki 4-5 % - neprižiūrimam ar nenaudojamam turtui.
Komercinės paskirties turtas (pavyzdžiui, biurai, sandėliai, prekybinės patalpos) taip pat priskiriamas prie apmokestinamo NT. Šiam turtui galios tie patys progresiniai tarifai (0-1 %), tačiau savivaldybės galės taikyti atskirus tarifus, priklausomai nuo paskirties.

Kaip apmokestinamos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos?
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra apskaičiuojamas taip: GPM = (pardavimo pajamos* - įsigijimo kaina** - privalomi mokėjimai***) x 15 proc.
Nekilnojamojo turto pardavimo pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą (2025 m. 120 VDU 253065,60 Eur; 2024 m. 120 VDU 228324 Eur; 2023 m. 120 VDU 202188 Eur; 2022 m. 120 VDU 180492 Eur; 2021 m. 120 VDU 162324 Eur; 2020 m. 120 VDU 148968 Eur), tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Ar visada reikia mokėti NT mokestį, jei turiu būstą? Ne, tik jei jūsų NT vertė viršija nustatytą ribą. Pirmas būstas ar vaikai gali lemti didesnę neapmokestinamą ribą.
Prisijunkite prie VMI sistemos arba naudokite Registrų centro NT vertės įrankį. Jei viršijate ribą - mokestis taikomas.
Registrų centro puslapyje - pagal adresą arba unikalaus numerio paiešką.
Taip, jei jo vertė viršija nustatytą ribą ir nėra taikomos paveldėjimo lengvatos.
Deklaruoti reikia už laikotarpį, kai buvote savininku. Dalinė suma skaičiuojama proporcingai laikotarpiui.
Taip, galima pasinaudoti lengvatomis (pirmas būstas, vaikų skaičius, etc.) arba tikslinti NT vertę, jei ji pervertinta.
Juridiniams asmenims, mokėjusiems avansinį pelno mokestį iki vasario 15 d. Už negyvenamos paskirties objektus NTM turi būti deklaruotas ir sumokėtas iki vasario 15 d.
Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, tačiau juridiniai asmenys turi prievolę mokėti avansinį nekilnojamojo turto mokestį.
Kiekvienas avansinis mokestis sudaro 1/4 sumos, apskaičiuotos pagal einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną juridinio asmens turimo apmokestinamojo nekilnojamojo turto mokestinę vertę taikant NTM įstatymo 6 straipsnyje nustatytą mokesčio tarifą.
Jeigu suma, apskaičiuota pagal einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną juridinio asmens turimo apmokestinamojo nekilnojamojo turto mokestinę vertę neviršija 500 Eur., juridinis asmuo avansinio mokesčio neprivalo mokėti.
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5% iki 3% nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą.
Avansinis mokestis sumokamas atitinkamai iki einamųjų kalendorinių metų kovo 15 d., birželio 15 d. iki kitų metų vasario 15 d.
Nekilnojamojo turto mokestį galima sumokėti pavedimu į VMI surenkamąją sąskaitą arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiuose padaliniuose (AB Lietuvos paštas, Perlo terminalai, Paysera ir kt.).
NT mokestis yra nuolat kintantis įstatymų klausimas, ir reikėtų reguliariai tikrinti galiojančius teisės aktus.
Alytaus miesto ir rajono savivaldybių tarybos nustatė nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus, kurie įsigalios nuo ateinančių metų sausio, o mokėti reikės 2027-iaisiais. Mokesčius paveikė Registrų centro naujai padarytas šio turto vertinimas, liudijantis, kad šalyje, tuo pačiu ir Alytuje, statinių vidutinė vertė per pastaruosius penkerius metus išaugo maždaug 90 proc.
Alytaus miesto savivaldybė
Alytaus miesto savivaldybės taryba 2026 metams paliko galioti daug metų nekeičiamą 0,5 proc. Registrų centro nustatytos mokestinės vertės tarifą visam NT. Tokį mokestį daugeliu atvejų moka verslo įmonės.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos prognozėmis, NT mokesčio surinkimas 2027 metais turėtų padidėti maždaug 32 proc.
Miesto savivaldybė atliko 2021 metų Registrų centro padaryto NT vertinimo ir 2026 metais įsigaliosiančių naujų verčių analizę. Iš jos matyti, kad Dzūkijos sostinėje yra per 46 tūkst. NT objektų. Nuo ateinančio sausio ji didėja maždaug tiek pat, kiek ir visoje Lietuvoje, - maždaug dvigubai. Dzūkijos sostinėje esančio NT vertė išauga iki 1 mlrd. 860 mln. eurų.
Alytaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi įstatyminėmis nuostatomis, nuo 3 iki 5 proc. mokestinės vertės padidino mokestį už apleistą ir neprižiūrimą turtą.
Alytaus rajono savivaldybė
Alytaus rajono savivaldybės taryba daugiau nei dešimtmetį NT taikė 1 proc. jo mokestinės vertės. Dabar taryba šį mokestį sumažino iki 0,7 proc., siekdama padėti verslo objektams.
Kad rajone būtų mažiau apleistų ir neprižiūrimų pastatų, kaip ir Alytaus mieste nustatytas maksimalus 5 proc. mokesčio tarifas vietoj anksčiau buvusių 3 proc.
Rajono taryba taip pat nusprendė, kad įmonėms bus taikomas 3 proc. NT mokestis nuo mokestinės vertės už kitokios paskirties inžinerinius statinius, pavyzdžiui, už atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius gamybos statinius - vėjo, saulės elektrines.
Dėl pagrindinio gyvenamojo būsto gali būti ramūs. Nuo ateinančio sausio įsigaliojus Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms, jeigu gyventojo pagrindinio būsto mokestinė vertė neviršija 450 tūkst. eurų.
Pagrindinės įstatymo sąvokos
Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas - į savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas nekilnojamasis turtas, kuris per statinių priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ar kuris nebuvo nugriautas ir kurio naudotojas nevykdo Statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų ar statytojų (užsakovų) pareigų, susijusių su statinių priežiūra.
Pagrindinis gyvenamasis būstas - gyvenamasis pastatas (patalpos), kuriame (kuriose) nekilnojamojo turto savininkas - fizinis asmuo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną, ir tuo pačiu adresu registruoti pagalbinio ūkio paskirties pastatai (patalpos), inžineriniai statiniai, susiję su gyvenamuoju pastatu (patalpomis) bendra ūkine paskirtimi ir skirti tik nuolatiniams gyvenamojo pastato (patalpų) poreikiams tenkinti. Kai fiziniam asmeniui savivaldybės teritorijoje, kurioje yra jo deklaruota gyvenamoji vieta, nuosavybės teise nepriklauso gyvenamasis pastatas (patalpos) ar toks gyvenamasis pastatas (patalpos) nėra įsigyjamas (-os), šio įstatymo taikymo tikslais pagrindiniu gyvenamuoju būstu gali būti laikomas mėgėjų sodų, garažų, pagalbinio ūkio, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatas (patalpos), kuriame (-iose) šio nekilnojamojo turto savininkas - fizinis asmuo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną.
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Nuo 2020-01-01 Savivaldybės, kurios taryba nėra nustačiusi 2020 metų mokestiniu laikotarpiu taikomo nekilnojamojo turto mokesčio tarifo arba yra nustačiusi mažesnį nekilnojamojo mokesčio tarifą negu minimalus mokesčio tarifas (0,5 proc.), arba keičia jau nustatytus 2020 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, teritorijoje 2020 metų mokestiniu laikotarpiu taikomas 0,5 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.
Nuo 2020-01-01, nustatant 2021 metų ir vėlesnių metų mokesčio tarifus Savivaldybės taryba, siekdama, kad naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.
Jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po liepos 1 dienos, nustatyti (pakeisti) konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio.
Tais atvejais, kai priimamas sprendimas nuo kito mokestinio laikotarpio atlikti naują nekilnojamojo turto masinį vertinimą, savivaldybių taryboms leidžiama kitam mokestiniam laikotarpiui mokesčio tarifus nustatyti (tikslinti) iki einamųjų metų gruodžio 1 d.

Galioja apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį už 2026 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius:
- Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, savivaldybės taryba nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1 iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės (Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo (toliau - NTMĮ) 6 straipsnio 5 dalis);
- Gyventojams nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai (NTMĮ 6 straipsnio 6 dalis):
Savivaldybės taryba apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 1 iki 5 procentų šio turto mokestinės vertės (NTMĮ 6 straipsnio 7 dalis).
Kitas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, išskyrus NTMĮ 6 straipsnio 5-7 dalyse nustatytus atvejus, konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybės taryba, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas.
Taip pat bus taikomas papildomas 0,2 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, nekilnojamojo turto (išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus) mokestinei vertei. Papildomas 0,2 tarifas bus taikomas kartu su savivaldybių tarybų nustatytais mokesčio tarifais.
tags: #komercines #patalpos #nt #mokestis #alytuje