Būsto Nuomos Kompensacija: Sąlygos ir Galimybės Lietuvoje

Rengiantis išsinuomoti būstą, žmonės dažnai nežino nuo ko pradėti, ko klausti būstų savininkų, kokią sutartį pasirašyti. Taip pat dažnas klausimas, kuris iškyla kiekvienam savininkui yra: „Kaip mokėti komunalinius mokesčius nuomojant butą?“ Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su būsto nuoma, kompensacijomis ir privatizavimo galimybėmis Lietuvoje.

Būsto Nuomos Kompensacija

Būsto nuomos kompensacija - viena iš paramos būstu formų. Mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui išsinuomoti - pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri mokama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Šios būsto nuomos kompensacijos dydis negali viršyti nuomos mokesčio dydžio.

Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams. Jei norite gauti paramą būstu kitame mieste, turėtumėte kreiptis į to miesto savivaldybę. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės taryba prie mokamos LR Vyriausybės nustatyto dydžio nuomos mokesčio dalies kompensacijos nusprendė skirti ir kompensacijas tam tikroms asmenų grupėms iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto.

Kas gali gauti kompensaciją?

Dalis gyventojų gali gauti kompensaciją būsto nuomai. Pavyzdžiui, vieno asmens be šeimos deklaruotos pajamos per metus sudaro 7500 eurų, o jo būsto nuomos mokestis siekia 500 eurų per mėnesį. Šis nuomos mokestis neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui tenkančių pajamų (625 eurų), taigi, jis turi teisę į kompensaciją.

Kompensacijos dydis per mėnesį šiam žmogui siektų 176 eurus, t. Šiuo atveju vertinamos visos pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą deklaruotos pajamos, išskyrus kompensaciją. Būsto nuomos kompensacijos dydis apskaičiuojamas iš nuomos kainos atimant 30 procentų dalį, kurią apmokėtų asmenys ar šeimos.

Kompensaciją sudarytų skirtumas, ne didesnis kaip vienas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis vienam asmeniui, o šeimai - pridedant 20 procentų VRP dydį kiekvienam šeimos nariui. Ar užsieniečiai gali gauti būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją? Taip, jei turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagal LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 str. 1 d.

Kompensacijos Apskaičiavimas

Nuo 2024-07-01 kompensacija apskaičiuojama pagal naujas taisykles: iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 30 proc. Šis pakeitimas negalioja nedirbantiems besimokantiems asmenis iki 24 metų, kurie mokslo ar studijų tikslais pakeitė nuolatinę gyvenamąją vietą į gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje. Jiems kompensacijos dydis bus apskaičiuojamas iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant mokslo ar studijų institucijos išduotoje pažymoje nurodytą vidutinio apgyvendinimo institucijos bendrabutyje mokesčio asmeniui per mėnesį dydį.

Preliminarią kompensuojamą pinigų sumą galite paskaičiuoti SKAIČIUOKLĖS pagalba.

Kompensacijos dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus ir nuomojamo būsto naudingojo ploto, faktiškai tenkančio vienam asmeniui ar šeimos nariui.

Pavyzdžiai

1. Asmens be šeimos deklaruotos pajamos sudaro 7500 Eur, o jo būsto nuomos mokestis yra 500 Eur per mėnesį. Šis nuomos mokestis neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui tenkančių pajamų (625 Eur), taigi, jis turi teisę į kompensaciją. Kompensacijos dydis per mėnesį šiam asmeniui būtų 176 Eur.
2. Dviejų asmenų šeima deklaravo 1500 Eur dydžio gautas pajamas už praėjusius metus, o iki kreipimosi dėl kompensacijos gautos praėjusių 6 mėnesių šeimos pajamos sudaro 6000 Eur. Būsto nuomos mokestis - 250 eurų. Pagal deklaruotas pajamas šeima negautų kompensacijos, kadangi būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis per mėnesį viršytų vidutiniškai per mėnesį šeimai tenkančias pajamas. Tačiau tokiu atveju būtų vertinamos iki kreipimosi dėl kompensacijos gautos praėjusių 6 mėnesių šeimos pajamos per mėnesį, kurios neviršija vidutiniškai per mėnesį šeimai tenkančių pajamų. Taigi, dviejų asmenų šeima turi teisę į kompensaciją.

Svarbūs Terminai

• Artimieji giminaičiai - tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).
• Likęs be tėvų globos asmuo - asmuo iki 18 metų, kurio abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs ir (arba) kuriam yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).
• Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
• Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc.

Kur kreiptis dėl kompensacijos?

Norint gauti būsto nuomos kompensaciją, galima:

• apsilankius Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre adresu Konstitucijos pr.
• atsiuntus žemiau nurodytus dokumentus paštu adresu Naugarduko g.

Reikalingi dokumentai

• prašymas gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją (BP-4 forma).
• pažyma apie artimo giminystės ryšio tarp nuomininko ir nuomotojo nebuvimą (ją išduoda VĮ „Registrų centras“).
• jeigu dėl kompensacijos kreipiasi pilnametis, ne vyresnis kaip 24 metų, nedirbantis besimokantis asmuo, kuris mokslo ar studijų tikslais pakeitė nuolatinę gyvenamąją vietą - mokslo ar studijų institucijos išduota pažyma, patvirtinanti, kad šios institucijos bendrabučiuose nepakanka apgyvendinimo vietų ir (ar) kad šis asmuo neatsisakė jam pasiūlytos apgyvendinimo vietos (kai šios institucijos bendrabučiuose laisvų vietų yra).

Būsto Privatizavimas

Kada nuomininkai turi teisę privatizuoti būstą?

Nuomininkai turi teisę privatizuoti nuomojamą būstą šiais atvejais: kai būstą perka nuomininkai, kuriems Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti savivaldybės būstams ir pagalbinio ūkio paskirties pastatams, ar jos dalis pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas - bendraturčiams arba tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar jos dalis savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal kompetenciją, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu priimtu sprendimu yra pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu.

Norint privatizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą, Jūs turite kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, arba el. 3, Vilniuje.

Kiek kainuotų būstas?

Parduodamo savivaldybės būsto rinkos vertę nustato turto vertinimo įmonės (turto vertintojai). Turto vertė nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodika, kuri yra patvirtinta LR finansų ministro įsakymu. Norėdami privatizuoti Jūsų nuomojamą savivaldybės būstą, Jūs turėtumėte sumokėti pradinę įmoką (250 Eur) ir pateikti prašymą įsigyti būstą.

Ar bus išskaičiuotos išlaidos atliktiems remontams?

Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas už rinkos kainą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.493 str. 1 dalis numato nuomininko pareigą tausoti ir prižiūrėti nuomojamas patalpas, ne rečiau kaip kartą per penkerius metus savo lėšomis daryti einamąjį turimos patalpos ir jos įrenginių remontą.

Kas turi teisę privatizuoti būstą?

Privatizuoti savivaldybei priklausantį būstą turi teisę nuomininkai, jame išgyvenę ne trumpiau nei 5 metus (išskyrus asmenis, kuriems būstas buvo suteiktas kaip grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našlėms (našliams) ir jų vaikams). Tai gali padaryti tiek pagrindinis buto nuomininkas, tiek bute deklaruoti arba į nuomos sutartį įrašyti asmenys (nuomininkai).

Kiti Svarbūs Aspektai

Mokesčių Mokėjimo Būdai

Yra trys pagrindiniai būdai, kaip galima apmokėti komunalinius mokesčius:

• Nuomininkas kiekvieną mėnesį 20-25 d. pavedimu perveda pinigus savininkui.
• Nuomininkas apmoka mokesčius pats per www.vienasaskaita.lt.
• Savininkas apmoka komunalinius mokesčius savarankiškai, neapkraunant nuomininkų.

Studentų Būsto Nuoma

Dažnai vieną didesnį butą nuomojasi 3-4 studentai ar studentės. Tokie renkasi didesnius 3 - 4 kambarių butus. Jie kainuoja 400 - 500 Eur. Tuomet nuomos kaina būna 100 - 130 Eur asmeniui. Kitas variantas - studentui išsinuomoti kambarį didesniame bute, kuriame jau gyvena kiti studentai arba patys buto šeimininkai. Gerai paieškojus, tokį kambarį galima surasti maždaug už 150 Eur.

NT mokesčio lengvatos

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojams nuosavybės teise priklausantis arba įsigyjamas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), nurodytas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje.

Tarpininkavimo mokestis nuomojantis būstą

Ketinant nuomotis būstą, dalyje skelbimų nurodoma, jog reikės ne tik sumokėti depozitą, sumą už einamąjį mėnesį, bet ir tarpininkavimo mokestį. Socialinių tinklų grupėse ir skelbimų portaluose gausu pasiūlymų, kuriuose brokeriai dalijasi nuomojamų būstų nuotraukomis ir informacija.

Kai kuriuose skelbimuose konkretus mokesčio dydis nenurodytas, tik akcentuojama, kad jis bus taikomas. Tačiau yra ir nemažai skelbimų, kur nurodoma, kad tarpininkavimo mokestis yra netaikomas.

Nekilnojamojo turto (NT) agentūros „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada LRT.lt komentavo, kad, kalbant apie nuomos rinką, tarpininkavimo mokestis būna nevienodas net skirtinguose Lietuvos miestuose. „Skirtingos agentūros taiko skirtingus principus netgi tame pačiame mieste. Mūsų įmonė komisinio (arba tarpininkavimo mokesčio) iš nuomininkų neima, nes mums jį sumoka savininkas. Anot M. Čiulados, su tokiu pasiūlymu dažnas nuomotojas sutinka, nes jam iš esmės niekas nekainuos.

Kalbėdamas apie tarpininkavimo mokesčio perkėlimą nuomininkui, M. Čiulada teigia: „Tik man sunku suprasti tai, jog paslauga buvo atlikta savininkui, bet atlygio nori iš nuomininko. Čia toks neatitikimas. <...> tam tikra prasme nesąžiningai elgiasi ir pats savininkas, kuris sutiko su tokia paslauga pirminiame etape, kai paskambino brokeris ir pasakė, kad padės išnuomoti ir tai jums nieko nekainuos. Taip nebūna - kas nors kuriame nors gale vis tiek sumoka.“

Nuomos sutarties ypatumai

Būsto (buto ar namo su sklypu) nuomos sutartis - tai dviejų šalių sandoris, kuomet viena šalis perduoda kitai šaliai valdyti ir naudoti nekilnojamojo turto objektą už sąlyginai nedidelį mokestį per mėnesį. Be abejo, abiem sandorio šalims būtina tokį susitarimą užfiksuoti ir aprašyti. Vis dar pasitaiko atvejų, kai šalys vengdamos mokesčių valstybei ar dėl klaidingų įsitikinimų nesudaro nuomos sutarties, tačiau nuoma vyksta. Sutartys turi būti sudaromos raštiškai, nes rašytinė nuomos sutartis padės išvengti ginčų. Be to, pagal teisės aktus ilgesnė nei 1 metų nuomos sutartis privalo būti rašytinė.

Sutartis privalo būti sudaryta valstybine kalba. Tačiau esant poreikiui, pavyzdžiui, nuomojant butą užsieniečiui, sutartis gali būti sudaroma ir kitomis kalbomis. Nuomos sutartis gali būti sudaryta ir patvirtinta notaro arba sudaroma be notaro (didžioji dalis nuomos sutarčių netvirtinamos notaro). Taip pat šios sutartys gali būti užregistruotos Registrų centre. Paprastai to reikia norint deklaruoti gyvenamąją vietą ar apsaugoti savo interesus prieš trečiąsias šalis. Nuomininkas gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame bute ar name tik gavęs savininko sutikimą.

Sutartyje būtina:

• Nurodyti terminą, kuriam laikui turtas nuomojamas. Aiškus baigtinis terminas leidžia tiek savininkui, tiek nuomininkui turėti aiškius rėmus laike, prognozuoti būsimus veiksmus.
• Nurodyti nuomos kainą. Pasibaigus nuomos terminui, nuomos kaina gali būti peržiūrima ir keičiama.
• Aptarti ir kitus mokėjimus (mokesčius valstybei, komunalinius mokesčius), mokėjimo formą (grynais ar pavedimu) ir periodiškumą (paprastai tai mėnesinis mokestis).
• Nurodyti nuomos užstatą (depozitą).

Taip pat prie sutarties įprastai pridedamas ir priėmimo-perdavimo aktas, kuriame raštiškai užfiksuojama perduodamo turto būklė (tvarkingas, išvalytas ir pan.), inventorius, užfiksuojami skaitliukų parodymai, aprašomi defektai ir kt. Dar geriau, jei padaromos turto nuotraukos (fotofiksacija) ir pridedamos prie priėmimo-perdavimo akto. Tai padeda išvengti interpretacijų bei nesusipratimų nuomos termino pabaigoje.

Nuomininko ir nuomotojo teisės ir pareigos

Kapitalinis ir einamasis remontas

Esant poreikiui, kapitalinį remontą turi atlikti savininkas. Paprastai tai apima esmines buto ar viso pastato konstrukcijas (stogą, sienas, pamatus, langus ar inžinerinius įrengimus). Smulkų remontą gali atlikti ir nuomininkas, ir nuomotojas, priklausomai nuo susitarimo ir nuo to, kodėl atsirado tokio remonto poreikis.

Sugedusi buitinė technika

Dažnas klausimas būna, kas turi dengti sugedusios buitinės technikos remonto ar keitimo nauja įranga išlaidas. Bendra taisyklė yra tokia - jei buitinė technika sugedo dėl senumo, tuomet išlaidas kompensuoja nuomotojas, tačiau jei sugedo dėl netinkamo naudojimo - be abejo, kompensuoja nuomininkas.

Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nuomos pajamų apmokestinimas

Nuomojant gyvenamosios paskirties patalpas turite teisę pasirinkti, kaip apmokestinti nuomos pajamas: įsigyti verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“, už kurį sumokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis (šis verslo liudijimas tinka tik nuomojant gyventojams) arba; nuo nuomos pajamų sumokėti 15 proc. pajamų mokestį.

Svarbu: Nuo 2020-07-01 privaloma įsigyti atskirus verslo liudijimus kiekvienam nuomojamam gyvenamosios paskirties objektui.

Žemiau pateikiama lentelė su VDU sumomis:

tags: #kompensacija #tiems #kas #nuomoja