Elektros energijos tiekimo klausimai Lietuvoje yra nuolat tobulinami, siekiant užtikrinti vartotojų interesus ir kompensuoti patiriamus nepatogumus. Šiame straipsnyje aptarsime teisinius aspektus, susijusius su kompensacijomis už naudojimąsi žemės sklypu Lietuvoje, ypač tais atvejais, kai žemės sklype yra elektros tinklų įrenginiai. Aptarsime servitutus, kompensacijas už elektros įrenginius, saulės elektrinių perteklių, bei audrų padarytą žalą.
Servitutai ir Kompensacijos Už Juos
Servitutas - teisė į svetimą nekilnojamąjį turtą, leidžianti naudotis tuo turtu, arba šio turto savininko teisių apribojimas siekiant, kad šis turtas būtų tinkamai naudojamas.
Pavyzdžiui, ESO (Energijos Skirstymo Operatorius) prižiūri, tvarko ir įrengia elektros oro linijas, kabelių linijas ir kitus elektros įrenginius, kurie gali būti montuojami gyventojų ar įmonių žemėje arba pastatuose. Elektros tinklų ir įrenginių užimamą plotą, kurie žemės sklype ar pastatuose įrengti iki 2004 m., ESO paskaičiuoja kiek konkrečios žemės ar pastato savininkui turėtų būti kompensuojama, jei jo žemėje įrengtos elektros oro ar kabelių linijos, ar pastate įrengta transformatorinė, kitas įrenginys.
Iki vasario 1 dienos ESO gavo daugiau nei 32 tūkst. prašymų, iš kurių ESO specialistai operatyviai išnagrinėjo daugiau nei 30 tūkst. Iš jų, kiek daugiau nei pusei - beveik 16 tūkst. pareiškėjų, jau išmokėtos kompensacijos. Beveik 16 tūkst. pareiškėjų pasiekė 1 008 472 eurų suma.
Kompensacijos už servitutus pradėtos mokėti nuo 2018 m. lapkričio ir išmokamos periodiškai.
Kompensacijos Apskaičiavimas Už Servitutą
Galima sužinoti preliminarų kompensacijos dydį už žemės sklype esantį servitutą.Vienkartinė kompensacija = 0,1 x Vidutinė 1 ha sklypo vertė, Eur x Servituto plotas, ha, kai Vidutinė 1 ha sklypo vertė = Viso sklypo vertė, Eur / Viso sklypo plotas, ha.
Tikslų kompensacijos dydį už žemės sklype esantį servitutą apskaičiuos ESO specialistai, kai tik gaus jūsų prašymą. Vienkartinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal Vyriausybės Metodiką. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Metodikos nuostatas vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti yra naudojama 2017-11-01 masinio vertinimo būdu nustatyta sklypo vertė.
Svarbu: Kompensacija už nustatytą servitutą mokama tik už tuos elektros įrenginius, kurie NT savininkų nuosavybėje įrengti iki 2004 m.
Servituto Nustatymas
Servitutas gali būti nustatytas įstatymu, teismo sprendimu arba administraciniu aktu. Servitutai administraciniu aktu, kurį priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau - NŽT) teritorinio padalinio vedėjas, nustatomi formuojant naujus žemės sklypus ir kt.
Taip, esant tam tikroms aplinkybėms (pvz. keičiasi sklypo ribos, sutartyje nebuvo nurodytas servituto plotas ir kt.) sudaryta sutartis gali būti keičiama notariškai patvirtinu šalių susitarimu*.
Ne, tais atvejais, kai žemės sklypas, kuriam buvo nustatytas sutartinis servitutas, performuojamas (padalijamas, atidalijamas, sujungiamas), servitutas perkeliamas į naujai suformuoto (-ų) žemės sklypo (-ų) registro įrašą, kuriam po kadastrinių matavimų parengtame žemės sklypo plane yra nurodytas servitutas.
ESO primena, kad kiekvienas svarstantis ar teikti paraišką kompensacijai, gali pasinaudoti eso.lt esančia skaičiuokle, kuri bent preliminariai leis įvertinti ar žemės savininkui verta ir ar reiktų teikti paraišką kompensacijai gauti. Patį prašymą, kompensacijai už įstatymu nustatytą servitutą, klientas gali teikti prisijungęs el. priemonėmis per svetainę www.manogile.lt, siųsti prašymą paštu - adresu Aguonų g. ESO bendradarbiauja taip pat su bibliotekomis ir savivaldybėmis, jose klientai gali gauti popierinę prašymo formą, kurią užpildžius gali siųsti adresu Aguonų g. 1.
Kontaktai pasiteiravimui:
- Adresas, telefono Nr., el. p.
- Adresas, telefono Nr., el. p.
- Adresas, telefono Nr., el. p.
- Adresas, telefono Nr., el. p.
Teismų Sprendimai Dėl Kompensacijų Už Servitutus
Ieškovas, kurio žemės sklype stovi 19 atsakovei priklausančių elektros perdavimo linijos stulpų ir elektros pastotė, prašė priteisti kompensaciją už naudojimąsi servitutu ir neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškinį atmetė.
Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją - tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami.
Kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas, įsigydamas žemės sklypą, turėjo matyti, jog žemės sklypas buvo apsunkintas servitutu, ir turėjo žinoti, jog pagal tuometinį teisinį reglamentavimą nustatytas servitutas nebuvo atlygintinis, negali būti visa lemianti sprendžiant klausimą dėl servituto atlygintinumo. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir teisės aktuose nustačius atlygintinį servitutą po 2004 m. liepos 10 d. įrengtiems elektros energetikos objektams ir įrenginiams eksploatuoti ar naudoti naujiems objektams, iki 2004 m. liepos 10 d. žemės sklypą įsigijusio asmens teisės tampa labiau suvaržytos lyginant su naujai įgyto žemės sklypo savininko teisėmis, o tokiu būdu būtų pažeistas civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnio 1dalis), nes žemės sklypų savininkai, iki Energetikos įstatymo nuostatų pakeitimo įsigiję žemės sklypus, apsunkintus servitutu, prarastų teisę reikalauti už jų naudojimą atlyginimo, o kitoks teisės aktų aiškinimas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams (CK 1.5 straipsnis).
Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad aplinkybė, jog ieškovas įgijo servitutu apsunkintą žemės sklypą iki kitokio (naujo) servituto atlygintinumo teisinio reglamentavimo, nereiškia, kad toks servitutas yra neatlygintinis ir žemės sklypui netaikomas naujas servituto teisinis reglamentavimas. Naujos normos taikomos ir jau galiojantiems servituto teisiniams santykiams.
Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, nurodo, kad, nustatant kompensacijos dydį, būtina įvertinti abiejų susijusių nekilnojamojo turto objektų savininkų interesus bei teisingą jų derinimą.
Reklamos sąnaudų priskyrimo ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tvarka
Konstitucinio Teismo Išaiškinimai
Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 17 d. priėmė nagrinėti prašymą ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja teisinis reguliavimas, kuriuo nustatytas maksimalus vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, dydis.
Pareiškėjo teigimu, Metodikoje apibrėžus servitutų žemės sklypuose nustatymo teisinį pagrindą, - jie gali būti nustatomi įstatymu arba sutartimi, - yra reglamentuojami itin skirtingi, priklausomi nuo servituto nustatymo pagrindo, vienkartinių kompensacijų už naudojimąsi žemės servitutu apskaičiavimo metodai: asmenys, kurių atžvilgiu servitutai tinklų operatorių naudai nustatomi jų žemės sklype sutarties pagrindu, turi teisę gauti nuo 0,5 iki 1 karto (koeficiento) žemės sklypo dalies (ploto), kuriai taikytina apsaugos zona, vertės kompensaciją, t. y. kompensaciją, lygią pusei užimamos žemės vertės arba visai tai vertei, taip pat turi teisę gauti kompensaciją už iškertamą mišką, o asmenys, kuriems toks servitutas nustatytas įstatymo pagrindu, už tokio paties žemės sklypo dalies (ploto) suvaržymus ir medžių nuolatinį iškirtimą gali gauti tik 0,1 karto (koeficiento), t.
Taigi, pareiškėjo nuomone, Vyriausybė Metodikoje nustatytu kompensacijų už naudojimąsi žemės servitutais mokėjimo teisiniu reguliavimu privilegijavo asmenis, kuriems servitutai nustatomi sutartimi, palyginti su kita asmenų grupe, kuriems servitutai nustatyti įstatymu, nors ir vienų, ir kitų nuosavybės teisės į turimą žemės sklypą, jam nustačius servitutą, suvaržomos vienodai, nepriklausomai nuo to, kokiu teisiniu pagrindu tas servitutas nustatytas. Tokiu teisiniu reguliavimu, pareiškėjo manymu, neproporcingai ribojama asmenų, kuriems priklausiančiame žemės sklype servitutas nustatytas įstatymu, nuosavybės teisė, taip pat pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo 2004 m. liepos 1 d. priimtu Elektros energetikos įstatymu (EEĮ) buvo įtvirtinti du skirtingi elektros tinklų operatoriams nepriklausančios žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutų (kitiems asmenims priklausančios žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų naudojimo apribojimų) nustatymo pagrindai: elektros tinklų ir kitų elektros energetikos objektų, įrengtų iki minėto įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. liepos 10 d.), eksploatavimui, aptarnavimui, remontui bei naudojimui žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai nustatyti įstatymu, o naujų elektros tinklų tiesimui ir kitų elektros energetikos objektų statymui (t. y. tų, kurie tiesiami ir statomi 2004 m. liepos 10 d.
Kitaip Konstitucinis Teismas įvertino ginčytame Metodikos 16 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą tiek, kiek pagal jį maksimali vienkartinė kompensacija už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu, lygi dešimtadaliui žemės sklypo dalies nurodytos rinkos vertės, apskaičiuojama ir mokama asmenims, kurie iki 2004 m. liepos 10 d. nuosavybės teises į žemę įgijo be atitinkamų žemės naudojimo apribojimų. Šiems asmenims žemės naudojimo apribojimai jiems priklausančioje žemėje buvo nustatyti jau įgijus nuosavybės teises į žemę.
Todėl tarp šių asmenų ir tų asmenų, kuriems priklausančioje žemėje nauji elektros tinklai tiesiami ir (arba) kiti įrenginiai statomi 2004 m. liepos 10 d. ir vėliau, o servitutas nustatomas sutartimi, ir kuriems mokama kompensacija, lygi pusei žemės sklypo dalies nurodytos rinkos vertės arba visai tokios dalies nurodytai rinkos vertei, nėra tokio pobūdžio teisinės padėties skirtumų, kurie pateisintų šioms asmenų grupėms taikomą Metodikoje nustatytą skirtingą maksimalių vienkartinių kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo teisinį reguliavimą.
Šioms grupėms priklausančių asmenų teisinė padėtis yra lygiavertė tuo aspektu, kad naudojimasis jiems nuosavybės teise priklausančia žeme iki elektros tinklų nutiesimo ar kitų energetikos įrenginių pastatymo nebuvo apribotas, nepriklausomai nuo to, ar elektros tinklai buvo tiesiami ir (arba) kiti įrenginiai buvo statomi iki 2004 m.
Taigi pagal Konstituciją, be kita ko, jos 23, 29 straipsnius, abiem minėtoms grupėms asmenų, kuriems priklausančioje žemėje elektros tinklai buvo tiesiami ir (arba) kiti įrenginiai buvo statomi po to, kai jie įgijo nuosavybės teises į tą žemę, praradimai, patirti dėl nuosavybės teisės apribojimų tinklų operatorių naudai nustačius žemės servitutą, turi būti atlyginami vienodai, o tai reiškia, kad jiems turėjo būti mokama vienodo dydžio kompensacija.
Vyriausybė 2018 metų liepą patvirtino maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodiką.
Už jau esamą servitutą (jeigu už jį dar nebuvo atlyginta) savininkas gauna 10 proc. sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, vertės, 2017 metais paskelbtos Registrų centro.
Už naujai nustatomus servitutus kompensacijos dydis lygus 50 proc.sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, vertės, skelbiamos Registrų centro servituto nustatymo metu.
Pagal naują tvarką elektros tinklų operatoriai žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams privalės aiškiais ir nediskriminaciniais pagrindais atlyginti už įstatymu ar sutartimi nustatytus ir planuojamus nustatyti servitutus.
Kompensacijos Už Saulės Elektrinės Perteklių
Gyventojai, įsigiję saulės elektrines ir pagaminę daugiau elektros energijos nei reikia jų individualiems poreikiams, gali gauti kompensacijas už sukauptą energijos perteklių. Šiais metais kompensavimo tvarka pasikeitė - nuo šiol kompensacijos bus mokamos kas dvejus metus lyginiais metais (2024, 2026 ir t. t.). Artimiausio kaupimo apskaitos laikotarpio pabaiga - 2024 m.
Vartotojams, gaunantiems garantinio tiekimo paslaugą, sukauptą elektros energijos kiekį kompensuos ESO už faktinį, bet ne didesnį kaip 5 proc.
Svarbu: Energetikos ministerija atsižvelgė į Lietuvos saulės energetikos asociacijos ir gaminančių vartotojų prašymą ir kaupimo laikotarpį pratęsė iki dvejų metų.
Pasak A. iš Lietuvos energetikos agentūros, didžiausias iššūkis būsimam saulės elektrinės savininkui yra susiplanuoti teisingo galingumo elektrinę. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, nepaisant per metus išaugusių saulės fotomodulių kainų, saulės elektrinės išlieka patraukliu investiciniu sprendimu.
Už į tinklus patiektą ir vėliau atsiimtą elektrą privatūs klientai atsiskaito pagal pasirinktą vieną iš trijų atsiskaitymo būdų. Atsiskaitymo būdo pasirinkimas priklauso nuo saulės elektrinės galios, jos sugeneruojamo elektros energijos kiekio ir nuo jūsų metinio elektros energijos suvartojimo.
Kompensacijos Už Audros Padarytą Žalą
ESO informuoja klientus, kuriems buvo arba vis dar yra sutrikęs elektros energijos tiekimas dėl audros, apie kompensacijų tvarką. Jei elektros energijos tiekimas sutrikęs ilgiau nei 72 valandas, ESO išmokės kompensacijas, kaip numato įstatymai.
Kompensacijų dydis skaičiuojamas individualiai, atsižvelgiant į atjungimo trukmę ir klientui priskaičiuotus persiuntimo paslaugos mokesčius per kalendorinius metus.
Jeigu vidutiniam vartotojui Lietuvoje, kurio suvartojimas yra apie 150 kWh/mėnesį, elektros tiekimas nebuvo atnaujintas per 72 val., jam priklauso beveik 35 eurų dydžio fiksuota kompensacijos dedamoji bei 0,82 Eur dedamoji už kiekvieną vėlavimo valandą.
Žingsniai Gauti Kompensaciją:
- Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turi priimti sprendimą dėl avarijos fakto ir teritorijos.
- Po priimto VERT sprendimo, ESO susisieks su klientais, kuriems priklauso kompensacija.
- Kompensacija skaičiuojama nuo elektros tiekimo sutrikimo pradžios iki elektros tiekimo atstatymo.
Pernai vasarą per liepos pabaigoje kilusią audrą dėl 0,4‒10 kV ir aukštesnės įtampos įrenginių gedimų elektros tiekimas buvo sutrikdytas beveik 0,5 mln. vartotojų. Pagal jį kompensacijas už audros metu patirtus tiesioginius nuostolius galėjo gauti tie gyventojai, kuriems elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs ilgiau nei 72 val. 2024 m.
ESO atstovė atkreipia dėmesį, kad bendrovė po 2024 m. liepos 28-29 d. audros, vartotojams buvo kompensuojami tiesioginiai nuostoliai.
„Absoliuti dauguma klientų prašė kompensuoti už sugedusius maisto produktus (daugiau nei 1700), daugiau nei 600 klientų prašė kompensuoti patirtas išlaidas už generatorių nuomą, jų įsigijimą, taip pat kurą, kuris buvo naudojamas generatoriams. Gerokai mažesnė dalis - iki 100 - klientų kreipėsi su prašymais kompensuoti apgyvendinimo išlaidas“, - sako R. Juodkienė. Visi pateikti prašymai buvo išnagrinėti ir klientams išmokėtos kompensacijos.
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir toliau intensyviai šalina audros padarinius. Anot ESO atstovės ryšiams su visuomene Rasos Juodkienės, visi bendrovės ir rangovų darbuotojai šiuo metu yra savo darbo vietose - remontuoja linijas ir šalina elektros energijos sutrikimus.
Teisės aktai numato, kad avarijos atveju elektros energijos tiekimo neatstačius daugiau nei per 72 valandas, vartotojui turi būti išmokama kompensacija. Jos dydis priklauso nuo atjungimo trukmės ir klientui priskaičiuotos persiuntimo paslaugos mokesčių sumos per kalendorinius metus (vienkartinė fiksuota 30 proc.
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) šią savaitę daugiau kaip 35 tūkst. klientų, kuriems pernykštės vasaros audros metu elektros tiekimas buvo atnaujintas vėliau nei po 72 valandų, išsiuntė pranešimus apie jiems priklausančią kompensaciją.
„Jeigu gavote ESO pranešimą, kad jums priklauso kompensacija, nes ilgiau nei 72 val. neturėjote elektros, ir anksčiau nesikreipėte dėl nuostolių atlyginimo, kitas žingsnis - jums patogiu būdu pateikti prašymą, nurodant sąskaitos numerį, ir pinigai jums bus pervesti.
tags: #kompensacija #uz #naudojimasi #zemes #sklypu