Lietuvos Respublikoje yra numatyta kompensacijų teikimo sistema, kuria siekiama padėti šeimoms ir namų ūkiams, kurių pajamos nepasiekia numatytos ribos. Tačiau apie šią galimybę nežino ar nepasinaudoja nemaža dalis gyventojų, nes paprasčiausiai netinkamai vykdo savo pajamų apskaitą.
Portalo tv3.lt skaitytoja Elena pasakojo, kad gyvena nuosavame name, tačiau namus šildo malkomis. „Girdžiu, kad vyresni, mažas pajamas gaunantys žmonės gauna kompensacijas šildymui, bet jie gyvena daugiabučiuose, o aš ne. Tad galiu pretenduoti į kompensaciją ar ne?“ - klausė moteris.
Atsižvelgiant į reikšmingai išaugusias šildymo kainas, būsto šildymo kompensacijoms papildomai skirta 16 mln. eurų. Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. Jų būstas gali būti šildomas centriniu šildymu, malkomis, dujomis ir kt.
Vilniaus savivaldybė skaičiavo, kad gyventojai prašymus šildymo kompensacijoms gauti pradėjo teikti jau nuo rugsėjo 1 d. Dėl kompensacijos šildymui gali kreiptis gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys gyventojai, jeigu nuomos sutartis yra registruota viešajame registre.
Kas laikoma pajamomis?
Lietuvoje pajamos apibrėžiamos kaip visos piniginės ir natūrinės vertybės, kurios pripažįstamos asmens turtu ar turto padidėjimu. Tai gali būti finansinis ar turtinis naudos gavimas, dažniausiai apmokestinamas pagal Lietuvos teisės aktus.
Apmokestinamos pajamos:
- Pajamos iš darbo santykių
- Pajamos iš individualios veiklos (įskaitant verslo liudijimą)
- Pajamos iš turto pardavimo
- Dividendai
- Palūkanos
- Motinystės/tėystės išmokos
- Vaiko priežiūros išmokos
- Pajamos už parduotas/nuosavybėn perleistas atliekas
Neapmokestinamos pajamos:
- Įstatyme numatytos pašalpos ir kompensacijos
- Draudimo išmokos
- Pensijų išmokos ir pensijų anuitetai
- Įstatyme numatyta palūkanų rūšis
- Labdara
- Dovanos iš artimųjų (vaikai, tėvai, broliai/seserys, seneliai)
- Dovanos be giminystės ryšio iki 2 500 Eur per metus
- Darbdavio dovanos (suma iki 200 Eur per metus)
- Paveldėjimo būdu gautos pajamos
- Pajamos iš žemės ūkio veiklos (numatyta įstatymo)
- Teismų priteistos sumos
- Stipendijos
- Prizai, premijos ir loterijų laimėjimai
- Politinės kampanijos metu gautos ir pagal paskirtį panaudotos aukos/dovanos
- Religinių bendrijų aptarnaujančio personalo pajamos
- Pajamos kaip atlygis gautos teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą
- Tam tikros jūrininkų pajamos ir kt.
Kompensacijų rūšys ir kam jos teikiamos?
Kompensacija gali būti piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams ir/arba kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos.
Nepasiturinčiu gyventoju laikomi bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo, kuris, įvertinus jo pajamas ir turtą, turi teisę gauti socialinę paramą. 2023 metais Lietuvoje buvo 211 tūkst. nepasiturinčių šalies gyventojų, kurie gavo socialinę paramą.
Vienas gyvenantis asmuo įgija teisę į socialinę pašalpą, jei vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio. Nuo 2024 m. sausio 1 d. VRP dydis yra 176 Eur, todėl pajamų riba socialinei pašalpai gauti yra 193,60 Eur per mėnesį vienam asmeniui.
Socialinės pašalpos dydis priklauso nuo to - kiek laiko ji yra gaunama:
- Iki 6 mėnesių: skirtumas tarp 1,4 VRP (246,40 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
- Nuo 6 iki 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,2 VRP (211,20 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
- Ilgiau nei 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,1 VRP (193,60 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
Socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:
- pirmam šeimos nariui - skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 193,60 Eur);
- antram šeimos nariui - 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 174,24 Eur);
- trečiam ir paskesniems šeimos nariams - 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 135,52 Eur).
Apskaičiuoti, ar jums priklauso socialinė parama galite naudodamiesi SPIS skaičiuokle.
Šildymo ir vandens išlaidų kompensacija
Šildymas ir geriamasis/karštas vanduo taip pat yra kompensuojamas, jei vienas gyvenantis asmuo ar kartu gyvenantys asmenys nesurenka minimalios pajamų sumos.
Būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 352 Eur) bendrai gyvenantiems asmenims dydžio arba 3 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 528 Eur) dydžio vienam gyvenančiam asmeniui.
- geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. šeimos (asmens) pajamų;
- karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. šeimos (asmens) pajamų.
1 Pavyzdys:
keturių asmenų šeimos (2 tėvai ir 2 vaikai) darbinės pajamos siekia 1418 Eur (2 MMA**).
Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
((1418 Eur - 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) - 1408 Eur (2 VRP* x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = 0,0 Eur
Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (70 m2) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.
* Nuo 2024-01-01 Valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) - 176 Eur
** MMA -924 Eur (bruto), 709 Eur (neto)
2 Pavyzdys:
vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 644 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą).
Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
644 Eur - 528 Eur ( 3 VRP*)= 116 Eur
116 Eur x 10 proc. = 11,6 Eur
Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) gali mokėti ne daugiau kaip 11,6 Eur. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.
* Nuo 2024-01-01 Valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) - 176 Eur
Pasak jos, kompensacijos už būsto šildymą dydis priklauso nuo asmens ar šeimos pajamų ir patiriamų išlaidų už šildymą. „Nepasiturintiems gyventojams, kurie už būsto šildymą išleidžia daugiau kaip 10 proc. savo pajamų iš jų atėmus valstybės remiamų pajamų dydį, taikomą asmeniui ar šeimai, kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti nustatytą ribą“, - aiškino ministerija.
Ji pateikė ir pavyzdį. „Tarkime žmogus pajamos siekia 440 eurų. Tai yra vidutinė senatvės pensija. Dabar šiam žmogui kompensacija būtų apskaičiuojama taip - iš pajamų atimamas 1,5 VRP dydis. Tada gaunama suma padauginama iš 10 proc.
440 Eur - 192 Eur (1,5 VRP)= 248 euro
248 Eur x 10 proc. = 24,8 euro
Žmogus už būsto šildymą pagal savo pajamas turi mokėti ne daugiau kaip 24,8 euro, likusi būsto šildymo išlaidų dalis už normatyvinį - 50 m2 būsto naudingąjį plotą kompensuojama. Taigi, jeigu vieno gyvenančio asmens sąskaitą už būsto šildymą sudaro, pavyzdžiui, 50 eurų, jam būtų kompensuojama 25,2 euro.
Tačiau nuo kitų metų siūloma šią sumą apskaičiuoti kitaip. Iš pajamų būtų atimamas didesnis 3 VRP dydis, kuris siektų 387 eurus.
440 Eur - 387 Eur (3 VRP)= 53 Eur
53 Eur x 10 proc. = 5,3 Eur
Tad žmogus už būsto šildymą pagal savo pajamas turėtų mokėti ne daugiau kaip 5,3 euro, likusi būsto šildymo išlaidų dalis už nustatytą - 50 kv. m būsto naudingąjį plotą kompensuojama. Taigi, jeigu vieno gyvenančio asmens sąskaitą už būsto šildymą sudaro, pavyzdžiui, 50 eurų, jam būtų kompensuojama 44,7 euro.
Kaip apskaičiuoti vidutines pajamas?
Vidutinių asmens ir šeimos pajamų apskaičiavimas Lietuvoje atliekamas pagal teisės aktus, susijusius su pinigine socialine parama, šildymo ir vandens kompensacijomis bei kitomis socialinėmis išmokomis.
Pajamų apskaičiavimo pagrindas
- Skaičiuojant pajamas, vertinamas pajamų vidurkis per pastaruosius 3 mėnesius prieš paramos gavimo mėnesį arba pagal kitus teisės aktuose numatytus terminus.
- Į pajamas įskaičiuojamos visos gautos pajamos, išskyrus tas, kurios teisės aktais priskiriamos neapmokestinamosioms ar neįtraukiamoms pajamoms.
Į pajamas, skaičiuojant vidutines pajamas, neįtraukiama:
- Vaiko pinigai (universali išmoka vaikui);
- Vienkartinės valstybės ar savivaldybės išmokos;
- Socialinė pašalpa;
- Kompensacijos už šildymą, karštą vandenį ir geriamąjį vandenį;
- Parama daiktais ar kitomis nepiniginėmis formomis;
- Parama studijoms ir stipendijos, kurios nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu.
Formulė vidutinėms pajamoms apskaičiuoti
3 Pavyzdys:
Šeima per pastaruosius 3 mėnesius gavo šias pajamas:
- Darbo užmokestis: 1 200 Eur/mėn.
- Pensija: 400 Eur/mėn.
- Vaiko pinigai: 100 Eur/mėn.
Šeima sudaryta iš 3 asmenų. Vaiko pinigai neįtraukiami, todėl:
Kokios pajamos įtraukiamos į kompensacijos apskaičiavimą?
Lietuvos respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas numato, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas įskaitomos šios šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) gaunamos pajamos:
- su darbo santykiais susijusios pajamos;
- autorinis atlyginimas;
- pensijos;
- dividendai;
- palūkanos;
- individualios (personalinės) įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;
- pajamos iš žemės ūkio veiklos;
- išmokos žemės ūkio veiklai;
- piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
- stipendijos;
- socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus vienkartines pašalpas ir kompensacijas, transporto bei specialių lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas invalidams, kompensacijas diabetikams, donorams ir slaugos pašalpą visiškos negalios invalidams, draudimo išmokas, mokamus alimentus.
Skiriant šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) socialinę pašalpą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa bei šiuo Įstatymu nustatytos kompensacijos;
- išeitinė pašalpa arba kompensacija, išmokama, kai darbo sutartis nutraukiama;
- išeitinė išmoka arba kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;
- ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa;
- turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (iš jų vienkartinė netekto darbingumo kompensacija);
- labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius;
- gautos dovanų piniginės lėšos;
- paveldėtos piniginės lėšos;
- užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;
- valstybės kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą turtą;
- turto pardavimo pajamos;
- turto nuomos pajamos;
- loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai.
Būsto šildymo ir vandens kompensacijos skaičiuoklė
Norint sužinoti ar jums priklauso kompensacija, pasinaudokite socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
SVARBU. Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.
Pasirinkite, ar nurodysite paskutinių trijų mėnesių ar vieno paskutinio mėnesio pajamas:
Nurodykite šildymo kainos vidurkį per mėnesį. Jei nežinote einamojo sezono kainų, nurodykite to paties mėnesio įmokos dydį už praėjusį sezoną:
Paspaudus Pirmyn matysite, kokia išlaidų dalis jums kompensuojama. Atitinkamai galite užpildyti prašymą kompensacijai gauti.
Kokius dokumentus pateikti šildymo kompensacijai gauti?
Kreipiantis dėl kompensacijos su savimi reikia turėti šiuos dokumentus:
- Asmens dokumentą
- Prašymą socialinei paramai gauti
- Pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius
Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).
Jei naudojamas kietasis kuras, gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Išimtiniais atvejais savivaldybės gali paprašyti pateikti kietojo kuro pirkimo dokumentus.
Kur kreiptis kompensacijai gauti?
Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt. Prisijunkite jums patogia identifikavimo sistema ir spauskite Naujas prašymas > Piniginės išmokos.
Šioje skiltyje galite pateikti prašymą tiek šildymo kompensacijai, tiek socialinei paramai gauti. Spauskite Toliau ir Pildyti prašymą. Prašymas nebus pradedamas pildyti, jei kontaktiniai duomenys ir banko sąskaita nėra nurodyta ar patikslinta. Nukreipti į prašymą pateikite prašomą informaciją, nurodykite už kokį laikotarpį ir kokias paslaugas norite gauti kompensaciją ir pateikite prašymą:
Lietuvos valstybėje veikia įrankiai, kurie yra skirti mažinti socialinę atskirtį ir neturtą. Socialinė piniginė pašalpa arba kompensacija už būsto šildymą ir/ar geriamą/ karštą vandenį padeda sunkiai besiverčiantiems gyventojams ar šeimoms lengviau sudurti galą su galu.
Puslapyje Kas man priklauso galite susipažinti su teikiamomis lengvatomis ir kompensacijomis, apmokamomis iš valstybės biudžeto. Visi gyventojai raginami pasitikrinti, ar jiems priklauso kompensacija šildymui. Surinkti duomenys rodo, kad dauguma galinčiųjų gauti kompensacijas jų negauna - veikiausiai dėl to, kad nežino turintys tokią galimybę.
Dabar jau užteks tik vieno prašymo, kad sunkiau besiverčiantys ar vidutines pajamas gaunantys gyventojai galėtų ramiai visu šaltuoju laikotarpiu naudotis šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijomis. Prašymą dėl kompensacijos galima teikti ir internetu per Socialinės paramos informacinę sistemą (SPIS).
- Vidutinę senatvės pensiją (su būtinuoju stažu) 513 Eur gaunantis ir vienas gyvenantis pensininkas už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (50 kv.
- Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 1 099 Eur į rankas (2 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m) nemokėtų nieko. 100 proc.
- Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 2 174,80 Eur į rankas (2 VDU), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv.
- Penkių asmenų šeima (2 tėvai ir 3 vaikai), gaunanti 2 724,45 Eur į rankas (2 VDU ir 1 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (80 kv.
- Trijų asmenų šeima (vienišas tėtis/mama ir 2 vaikai), gaunanti 2 174,80 Eur į rankas (2 VDU), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (60 kv.
- Trijų asmenų šeima (2 tėvai ir 1 vaikas), gaunanti 1 637,05 Eur į rankas (1 VDU ir 1 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (60 kv.
Marijampolės savivaldybės administracija primena, kad nuo rugsėjo 1 d. gyventojai jau gali teikti prašymus dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų skyrimo ateinančiam šildymo sezonui.
Jeigu dėl kompensacijų bus kreipiamasi nuo kalendorinių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne vėliau kaip iki einamojo šildymo sezono pabaigos, kompensacijos skiriamos visam šildymo sezono laikotarpiui, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę gauti kompensacijas. Taigi, kompensacijas gyventojai galės gauti atgaline tvarka, t. y.
Taip pat, skiriant kompensacijas, atskirai bus vertinamos ir turimos piniginės lėšos, kurios turės neviršyti piniginių lėšų normatyvo šeimai - 15 VRP dydžio vienam ar pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui, 10 VRP kitam suaugusiam gyvenančiam asmeniui ir 5 VRP dydžio vaikui iki 18 m. VRP-221,0, Eur.
Pvz., vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas -3315,0 Eur, 3 asmenų šeimai (2 suaugę ir 1 vaikas - 3315,0+2210,0+1105,0 = 6630,0 Eur).
Jeigu šeimos turimo turto vertė viršys nustatytą turto vertės normatyvą daugiau kaip 15,0 tūkst. Eur kompensacijos nebus skiriamos. Tačiau, esant mažoms šeimos pajamoms, jeigu turimo turto vertė viršys turto vertės normatyvą ne daugiau kaip 15,0 tūkst. Eur, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo nuosavybės teise turi tik vieną gyvenamąjį būstą, vieną gyvenamųjų teritorijų žemės sklypą, vieną mėgėjų sodų žemės sklypą, žemės iki 1 ha, ne daugiau kaip 2 žemės ūkio technikos priemones, vienas gyvenantis asmuo turi ne daugiau kaip vieną motorinę transporto priemonę, bendrai gyvenantys asmenys - ne daugiau kaip 2 motorines transporto priemones ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą, tačiau negauna ar negali gauti paramos iš kitų šaltinių ar jų nepakanka.
Marijampolės savivaldybės taryba yra patvirtinusi vidutines kietojo ar kitokio kuro kainas, t. y. malkų, medienos pjuvenų granulių, pjuvenų medienos briketų, durpių briketų, akmens anglies, suskystintų naftos dujų, dyzelinio krosnių kuro, kurios bus naudojamos kompensacijoms skaičiuoti.
Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas.
Tačiau, atskirais atvejais Marijampolės savivaldybės administracija, siekdama išvengti galimo piktnaudžiavimo teikdama šildymo išlaidų ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijas, naudojant kietąjį ar kitokį kurą gali paprašyti pateikti kuro įsigijimą patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, kai šildymui naudoja granules, briketus, akmens anglį, suskystintas naftos dujas, dyzelinį krosnių kurą.
Norint gauti kompensaciją už konkrečią kuro rūšį kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra, granulėmis, naftos dujomis, krosnių kuru (dyzelinu) pildant prašymą dėl kompensacijos gavimo gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą ir kt.
Kreipimosi dėl kompensacijų metu kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų turi atitikti sąlygas, numatytas LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims įstatymo 8 straipsnyje, t. y.
Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc.
Pvz. Dviejų asmenų šeima, šeimos pajamos - 1000,0 Eur. Tokia šeima už šildymą (normatyvinį plotą -50 kv. m. (38+12)) gali mokėti: 1000,0 Eur-442,0 Eur -442,0 Eur = 116, 0 Eur x 10 proc., t. y. ne daugiau 11,60 Eur.
Asmuo gyvena vienas. Pajamos - 700,0 Eur. Asmuo už šildymą (normatyvinį plotą -50 kv. m.) gali mokėti: 700,0 Eur-663,0,0 Eur = 37,0 Eur x 10 proc., t. y. ne daugiau 3,70 Eur.
Marijampolės miesto seniūnija: Marijampolė, Laisvės g.
Igliaukos seniūnija: Marijampolės sav., Igliauka, Vytauto g.
Marijampolės sav., Gudeliai, Vytauto g.
Liudvinavo seniūnija, Marijampolės sav., Liudvinavas, Vytauto g.
Mokolų seniūnija: Marijampolė, Lietuvininkų g.
Marijampolės sav., Šunskai, Varpo g.
Patašinės seniūnija, Marijampolė, Lietuvininkų g.
Sasnavos seniūnija, Marijampolės sav., Sasnava, Sūduvos g.
Užpildžius šią prašymo-paraiškos formą, pateikti savivaldybės administracijai ją galima ir paštu.
tags: #kompensacija #uz #sildyma #nuosavame #name