Vienkiemio Zaslių valsčiuje istorija: pasipriešinimas, kovos ir žmonių likimai

Šiame straipsnyje nagrinėjama vienkiemio Zaslių valsčiuje istorija, apimanti laikotarpį nuo 1944 m. vasaros iki 1946 m., atsižvelgiant į agresiją, pasipriešinimą ir vietos gyventojų gyvenimą. Straipsnyje siekiama nušviesti probleminius dalykus, sąmoningai remiantis esama šaltinių baze bei mokslinių tyrinėjimų lygiu.

Kaišiadorių rajono žemėlapis, kuriame yra Zaslių valsčius.

Bendroji charakteristika

Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant Lietuvos ypatingojo archyvo, kitų archyvų medžiagą, laisvės leidinius, sovietmečio darbus, rezistencinę ir išeivijos istoriografiją.

Šaltiniai ir jų panaudojimas

Medžiagos pažinimą stabdė tiek šaltinių trūkumas, tiek slaptas jų pobūdis. Iš prieinamos medžiagos galima paminėti J.Lukšos-Daumanto "Partizanus" bei kitų archyvų slaptus fondus. Straipsnyje keliami klausimai, sprendžiant dvi pagrindines problemas: bendroji 1944-1946 m. veiklą, kovą, tikslus ir siekius, kovos pobūdį ir jos galios šaltinius ir 1944-1946 m. šaltinių panaudojimas (patikimumo ir informatyvumo lygmuo), jų vietą ir reikšmingumą.

Dokumentų grupės

Nagrinėjamos šios dokumentų grupės: archyvinės bylos lapai, atsiminimai ir užrašai, nuotraukos. Šie šaltiniai leidžia nustatyti pasipriešinimo kovos mastus ir poveikį, slopinimo priemones ir būdus.

Archyvinės bylos

Lietuvoje didžiausia šaltinių 1944-1946 m. bazė yra Lietuvos ypatingajame archyve bei paskelbta spaudinių pavidalu. Taip pat svarbūs šaltiniai yra muziejuose, bibliotekose bei asmeniniuose archyvuose.

Lietuvos ypatingasis archyvas

Šiandien yra saugoma apie 0,5 mln. vienetų bylų, leidžiančių susipažinti su 22-iejų buvusių fondų ypatybėmis. Palyginus su 1953 m., 1994 m. archyve yra daugiau informacijos apie 1944-1946 m. laikotarpį. Archyve saugomos literinės, literinės stebėjimo ir kt. bylos, turėjusios operatyvinę reikšmę.

1944 m. saugumo komisarui J.Bartašiūnui, kad Šiaulių aps. viršininkai pplk.Bobčenko ir pplk.Pet-rov(2,9). 1944 m. gruodžio mėn. Kauno aps. vadovams(601,217). partizanai 1944-1945 m. kovinių operacijų, ypač valsčių centrų puolimo metu. dokumentai, bet pasitaikydavo ir NKGB medžiagos. 1945 m. balandžio 27 d. operatyviniais dokumentais pametė Trakų aps. 1954 m. buvo sunaikinta daug periferinio lygio 1945-1947 m. archyvinės medžiagos(587,293). selsovietų ir dalis valsčių dokumentacijos iki 1948 m.(612,11).

Operatyvinės įskaitos bylos

Literinės bylos buvo užvestos Šilutės ir Pagėgių apskritims: 1945 m. mėn. - NKVD ir rugsėjo mėn. apskrities ir miesto bylas(352). buvo užpildyti daugiausia 1944 m. liepos-gruodžio mėn. ir kartais 1945 m. pradžios medžiaga. medžiagą; įrišti daugiau kaip 300 lapų buvo nerekomenduojama. Nuo 1948 m. liko iki 1984 m. Daugiausia medžiagos už 1945-1946 m. Ukmergės, Utenos, Šiaulių, Švenčionių, Telšių, Trakų aps. dokumentų originalų ar jų vertimų į rusų kalbą. spausdinti mašinėle. 1955,1966-1967 m. 1984 m. didžioji bylų dalis tolesnei apskaitai nebuvo imamos. informatorių pavardes. Dėl to šios bylos yra defektuotos.

Baudžiamosios bylos

Baudžiamosios bylos leidžia susidaryti vaizdą apie organizaciją, kovos apimtis bei tikrosios veiklos užmojį. Siekiant spartesnio ir geresnio orientavimosi baudžiamųjų bylų fonde, svarbu atsižvelgti į tai, kad dažnai dienoraščiai pateikiami kaip savarankiški parodymai. Neretai dokumentuose buvo pakeisti nors keli sakiniai, o kartais asmenys išsižadėjo savo kovos, idealo, net artimųjų.

Dalis LYA fondų turėjo žinybinį pobūdį. opersektorių dokumentai apima 1945 m. birželio-1946 m. balandžio mėn. laikotarpį. pranešimai iš kovinių veiksmų arenos, pirminių tardymų protokolai. kovinių veiksmų eigą. informacijos yra fiksuojami gandai ir dar nepatikrinta informacija. m. birželio mėn. Dalis kariuomenės medžiagos pakliuvo ir į kitus fondus. m. buvo atliekamos praktiškai be aukų. sužeistais. ataskaitos".

Pasipriešinimas sovietų agresijai

Pasipriešinimas užgrobėjui 1944-1953 m. gali būti skirstomas į du etapus: ofenzyvinis (1944 m. vasara-1946 m. pavasaris) ir defenzyvinis (nuo 1946 m. vasaros). Pirmasis partizaninių kovų etapas (1944-1946 m.) nusipelno atskiro monografinio tyrinėjimo.

Pradžios etapas (1944 m. vasara-1945 m.)

1944 m. vyko Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų sąjūdis, Vidurio Lietuvos partizanų sąjūdis, Pietų ir Vakarų Lietuvos partizanų organizavimasis. Prasidėjo partizanų kovos ir pirmosios kautynės. Tuo metu priešo pajėgos buvo dislokuotos, o antipartizaninė taktika taikoma. 1944-1945 m. okupantų gruodžio puolimas ir Kalėdų operacija, sausio-vasario operacijos, partizanų veiksmai žiemojimo periodu, okupantų pavasarinis puolimas ir pavasario kovos taktika.

Pradžios etapas (1945 m. vasara-1946 m.)

Šiame etape vyko karinis-politinis "ceitnotas", okupantų veiksmai Pasipriešinimo demoralizacijos ir dezorganizacijos linkme, karinis puolimas 1945 m. vasarą ir slopinimo priemonės. Partizanų veiksmai 1945 m. ir kulminacinio periodo veiksmai. 1945-1946 m. okupantai pradėjo "pabaigos pradžią", vykdė "priešrinkiminę kovą" ir "rinkimų" akcijas, tačiau patyrė žlugimą. Tuo metu keitėsi okupantų taktika.

Žmonių likimai ir atsiminimai

Vietos gyventojų atsiminimai atskleidžia to meto gyvenimo detales, baimes ir viltis. Jie pasakoja apie piliakalnius, senovines gyvenvietes, paslėptus archyvus ir kovas už laisvę.

Kaišiadorių rajone, netoli Piliakalnio, žmonės kasinėjo, tikėdamiesi rasti prancūzų užkastą auksą, tačiau nieko nerado. Anot vietinių gyventojų, ant kalno palei Lanka Pranu kadaise buvo akmenų tvora. Senoliai pasakojo, kad ant kalno buvo apipilta, galbūt ten stovėjo šventyklos ar kiti pastatai. Tačiau dabar viskas užpilta.

Pasak Eleonoros Kralikauskaitės Rumšinienės, gyvenusios palei Piliakalnį, tėvas sakydavo vaikams neiti ten, nes ten rodosi ugnis. Jie kasinėjo ir rado stiprių plytų, kažkas buvo mūryta. Vietiniai bijojo eiti ten, nes sakydavo, kad inpulsi. Ten buvo kaip kalniukas link Kananavičių, paskui krūmai, avietynai, gal tikrai pilkapiai, tokios kaip lovos pailgos, pylimai.

Ona Stankevičiūtė Ganusauskienė pasakojo, kad diedukas atidalino tėvą ir davė jam žemę ant kalnelio Piliakalnyje. Ten jis pasistatė namus ir gyveno. Tėvas buvo radęs giloką duobę su mediniais rąstais, kurioje laikydavo sviestą, grietinę, pieną. Einant an Kananavičių nuo Lanko Prano tenai seniau buvo alksnynėlis. Kai pradėjo arti traktoriai, išvertė kokį tai labai tamsiai raudoną molį su daug plytgalių.

Levosė Pinelytė Kananavičienė prisiminė, kaip gaudė vyrus. Kartą tėvas su dieduku kūlė rugius kluone, kai atvažiavo. Tėvas palindo po pėdais, o diedukas toliau kulia. Atėjo, nieko nėra, tik vienas invalidas. O spragilai du. Mūsų diedukas buvo kontūzytas Pirmajame kare, buvo invalidas, vaikščiojo pasiremdamas lazda, stipriai šlubuodamas. Kai jo sūnus, mano dėdė Bolius pabėgo iš rusų kariuomenės, tai vis atvažiuodavo ir atvažiuodavo, ieškojo. Tai ir mano tėvas, ir jo brolis Ignasius, visi slapstėsi.

Klastotės ir patikimumas

Svarbu atkreipti dėmesį į bendrąją sovietinių dokumentų patikimumo arba falsifikacijos problemą. Šiuo klausimu yra dvi kraštutinės nuomonės. Reikalingas kritinis šaltinių analizės, lyginimo bei kt. metodų taikymas.

Okupantai 1944 m. ir net 1945 m. vykstančio Pasipriešinimo vaizdo, jo neatspindi dokumentika. NKVD vidaus bei pasienio kariuomenės štabų žvalgybos skyriais. "kolegos" iš NKGB ar kariuomenės. 1944 m. d. NKVD karinio dalinio sunaikintos Rokiškio aps. Obelių vls. Antazavės k. "bandos iš 18 šaulių" faktas(390,l). Vėlesnio laikotarpio medžiagoje (nuo 1944 m. privalančiais kaupti skirtingą, viena kitą papildančią informaciją. mus pulke" ir pan.)(548,161). padalinių (NKVD ar NKGB) literinės bylos vis dėlto nėra paprasti dubletai.

1944 m. NKVD "banditų" sampratoje buvo tik 1941 m. agentai (bandit odinočka). besislapstantį 1941 m. vienetas veikia ir šiandien. nariais, šauliais ir pan.) bei naujausiais-atsišaukimų platintojais. tai virsdavo vien kariuomenės problema. vieta, skaičius, ginkluotė ir galimybė smogti karinį smūgį. pobūdį, tiek pagal informatyvumą. penkiadienės, mėnesinės, ketvirtinės ir metinės ataskaitos. operatyvinės-agentūrinės-karinės veiklos pavyzdžių aprašymų"). aprašymai. pvz. už ataskaitoje paminėtos "banditų" grupės sunaikinimo. 1944 m. d. į Švenčionių aps. Melagėnų vls. potvarkius(84,50). pasipriešinimo būdu (moraliniu poveikiu) sustabdyti vietos parsidavėlio veiklą. Gruodžio 20 d. Ukmergės aps. Taujėnų vls. grupė užklupo "3 banditus, kurie miške rūkė papjautą kiaulę. lietuviškos armijos leitenantas Juozas Smalstys"(140,224). Tik nuo 1945 m. galime skirti prie kariaujančių su okupantais žmonių.

Jono Misiūno-Žalio Velnio veikla

Elektrėnų krašto apylinkėse partizaninėse kovose pasižymėjo Jonas Misiūnas-Žalias Velnias, kurio kovos kelius kasmet pamini Abromiškių bendruomenė. Lygiai prieš septyniasdešimt metų, tai yra 1947 m. kovo 11-ąją, dabar prasmingą mums dieną, MGB Maskvos Butyrų kalėjime užgęso partizanų Didžiosios Kovos apygardos (DKA) įkūrėjo ir vado gyvybė.

1944 m. iki sovietams sugrįžtant, J.Misiūno geležinkelio apsaugos būrio vado, būstinė buvo Kaugonių geležinkelio stotelėje. Čia prie stotelės pastato, apsaugininkai prisistatė trisienį, laikė dokumentus ir ginklus, buvo pasiruošę atremti raudonųjų partizanų puolimus, persekiojo juos, pasirodžiusius prie geležinkelio ar jiems užpuolus kaimų gyventojus. 1944 m. vasarą Ukmergės apskrities Musninkų valsčiaus Padvarių kaime apsistojo keliolika gen. P.Plechavičiaus suburtos rinktinės karių. Čiobiškio parapijos klebonui Liudvikui Puzonui būrio vyresnysis dvimetrinis milžinas, prisistatęs viršila Jonu Misiūnu, sakė, kad jis ir bendražygiai nutarę likti Lietuvoje, o kitus išleidžia į Vakarus, kol dar neatėjo bolševikai.

Labai greitai J.Misiūnas - Žalias Velnias suprato, kad vienas svarbiausių uždavinių yra Trakų, Kauno, Ukmergės apskrityse veikiančius pavienius, neorganizuotus partizanus telkti į būrius, vėliau juos pajungti į bendrą karinį darinį. Jis pats keliavo po Trakų apskritį ir susitikinėjo su ten veikiančiais partizanų būriais, priėmė partizanų priesaikas ir juos pajungė savo vadovavimui. Gana greitai, didėjant partizanų skaičiui, Didžiosios Kovos būrys virto rinktine ir buvo pavadintas Lietuvos Laisvės armijos (LLA) Didžiosios Kovos rinktine (DKR). Rinktinė įkurta 1944 m. Pagal LLA numatytas struktūras, rinktinės kovotojai buvo padalinti į du sektorius: veikiantįjį ir organizacinį. Siekdamas koordinuoti veiksmus su Šiaurės rytų Lietuvos Ukmergės apskrities partizanais jau 1944 m. lapkritį Žalias Velnias pasiuntė štabo ryšininkę A.Paulavičiūtę - Laukinukę pas Ukmergės kleboną Edvardą Semašką, kad šis suvestų su Lėno miško partizanais ir asmeniškai su Vyčio apygardos vadu Juozu Krikštaponiu.

Išvados

Vienkiemio Zaslių valsčiuje istorija yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, apimantis agresiją, pasipriešinimą, kovas ir žmonių likimus. Šios istorijos tyrimas reikalauja kritinio požiūrio į šaltinius, atsižvelgiant į jų patikimumą ir galimą falsifikaciją. Vietos gyventojų atsiminimai yra neįkainojamas šaltinis, leidžiantis geriau suprasti to meto gyvenimo realijas. Jono Misiūno-Žalio Velnio veikla yra svarbus pasipriešinimo sovietų agresijai pavyzdys, įkvepiantis ateities kartas kovoti už laisvę ir nepriklausomybę.

tags: #koncepto #vienkiemis #zasliu #valsciuje