Konferencijų salių nuoma: PVM apmokestinimo ypatumai Lietuvoje

Patalpų nuomos paslaugų apmokestinimas PVM mokesčių mokėtojams dažnai sukelia problemų. Retai nuomos sandorių objektu tampa vien tik patalpos, kuriose nėra įrengta jokių įrengimų ar įrangos.

Pagal nusistovėjusią praktiką konferencijų salės - patalpų su jose esančia įranga - nuomos sandoriai nėra laikomi NT nuomos sandoriais ir yra apmokestinami 21 proc.

Šiame straipsnyje aptarsime PVM apmokestinimo ypatumus, susijusius su konferencijų salių nuoma Lietuvoje, remiantis teisės aktų pakeitimais ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) praktika.

Bendrosios nuostatos

Pagal nusistovėjusią ir VMI formuojamą praktiką dėl patalpų su jose esančia įranga nuomos sandorių kvalifikavimo PVM apskaičiavimo tikslais, jau kuris laikas laikomasi nuomonės, jog tuo atveju, kai suteikiamos trumpalaikės paslaugos, pvz., 3 valandoms išnuomojamos patalpos su jose esančia specialia įranga konferencijai surengti, tokios paslaugos nelaikomos nekilnojamojo turto nuoma (PVMĮ 31 str. 2 d.

Remiantis ETT praktika (byla C-41/04, C-251/05 ir kt.), kai kartu su nekilnojamuoju turtu išnuomojamas ir kitas jame esantis turtas (įrenginiai, inžineriniai tinklai ir pan.), t. y. Nagrinėjamu atveju, kai nuomojama įrengta konferencijų salė su joje integruota specialia įranga konferencijoms (demonstracine ir garsinimo sistema, multimedija, integruotu ekranu, sėdimosiomis vietomis), patalpų ir konferencinės įrangos nuoma iš esmės bus neatskiriami elementai.

Todėl šios paslaugos PVM apskaičiavimo tikslais bus vertinamos kaip vienas sandoris. Nagrinėjamu atveju pagrindinis sandorio tikslas - konferencinės įrangos nuoma arba konferencijos organizavimas . Todėl apskaičiuojant PVM toks sandoris nėra laikomas nekilnojamojo turto nuomos sandoriu ir skaičiuojamas 21 proc. PVM.

Pateiktos situacijos atveju matome, kad įmonė išsinuomojo konferencijų salę susitikimui su verslo partneriais, taigi tokia nuoma neturėtų būti apmokestinama PVM.

Tačiau, kaip minėta, galima daryti prielaidą, kad pristatymams buvo panaudota ir tam skirta įranga. Tai reiškia, kad buvo sudarytas būtent „mišrios“ nuomos sandoris.

Jei anksčiau minėta prezentacijų įranga iš tiesų yra neatskiriama patalpos dalis, t. y. įmontuota patalpose ir jos perkelti neįmanoma nesumažinus jos vertės, būtų laikoma, kad buvo sudarytas vienas sandoris.

Tokiu atveju reikėtų išsiaiškinti, koks buvo pagrindinis įmonės siekis, išsinuomojant konferencijų salę. Iš informacijos, pateiktos situacijoje, galime daryti prielaidą, kad pagrindinis šio renginio tikslas buvo informacijos perdavimas klientams pristatymų metu, kuris, be atitinkamos patalpose esančios įrangos, nebūtų buvęs įmanomas.

Taigi, įrangos nuomai esant pagrindiniam sandorio elementui, atlygis už konferencijų salės nuomos paslaugą būtų apmokestinamas PVM, neatsižvelgiant į tai, kad kartu su įranga buvo išsinuomotas nekilnojamasis turtas.

Tačiau, jei pristatymams skirta įranga būtų mobili ir įmonė galėtų ją išsinuomoti iš viešbučio už papildomą užmokestį, būtų laikoma, kad sudarytos dvi atskiros nuomos sutartys: patalpų ir įrangos.

Atsižvelgiant į tai, patalpų nuoma būtų neapmokestinama PVM, remiantis PVMĮ 31 str. Kartu reikia pažymėti, kad atlygis už maitinimo paslaugas susitikimo su verslo partneriais metu taip pat būtų apmokestintas PVM.

Remiantis PVMĮ 62 str. 2 d. 1 punktu, įmonė pirkimo PVM už reprezentacijai skirtas prekes ar paslaugas, jeigu joms įsigyti patirtų išlaidų nebūtų galima atimti iš gautų pajamų apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, pagal LR pelno mokesčio įstatymą (toliau - PMĮ), negalėtų traukti į savo atskaitą.

Pateiktos situacijos atveju, į įmonės PVM atskaitą būtų įtraukta tik 75 proc. pirkimo PVM, apskaičiuoto už įsigytas maitinimo paslaugas ir konferencijų salės nuomą, jei tokios išlaidos būtų pripažintos reprezentacinėmis sąnaudomis, remiantis PMĮ nuostatomis.

Tuo atveju, jei tokios išlaidos nebūtų pripažįstamos reprezentacinėmis sąnaudomis, apskaičiuotas pirkimo PVM už tokias išlaidas galėtų būtų traukiamas į PVM atskaitą, remiantis PVMĮ 58 str. 1 dalimi, t. y.

Kalbant apie reprezentacines sąnaudas, reikia pažymėti, kad, remiantis PMĮ 22 str. 2 dalimi, jos pripažįstamos ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais tik tada, kai tokios sąnaudos yra patiriamos siekiant užmegzti naujus ar pagerinti esamus verslo ryšius su kitais vienetais ar fiziniais asmenimis.

Tokios sąnaudos turi būti patiriamos esamų ar potencialių vieneto produkcijos ar paslaugų pirkėjų, investuotojų ir kitų asmenų, turinčių arba galinčių turėti įtakos užmezgant naujus ir plėtojant esamus ryšius, naudai.

Vieneto patirtos išlaidos, atitinkančios kai kuriuos reprezentacines sąnaudas apibrėžiančius kriterijus, tačiau iš esmės neatitinkančios reprezentacijos sąvokos, nelaikomos reprezentacinėmis sąnaudomis, todėl priskiriamos vieneto neleidžiamiems atskaitymams.

Norint priskirti patirtas išlaidas reprezentacinėms sąnaudoms, jos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais. Tai gali būti laisvos formos dokumentai, turintys LR buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytus privalomuosius rekvizitus, jeigu vienetas reprezentacijai naudoja savo produkciją ar teikiamas paslaugas.

Taip pat juridinę galią turinčiais dokumentais laikomi dokumentai, patvirtinantys prekių arba paslaugų įsigijimą, jeigu prekės arba paslaugos, naudojamos reprezentacijai, buvo įgytos iš kitų subjektų.

Ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams reprezentacinės sąnaudos priskiriamos surašant laisvos formos aktus, patvirtintus vieneto vadovo (jo įgalioto asmens) ir vyriausiojo finansininko (jo įgalioto asmens), kuriuose nurodoma, kiek ir kokių reprezentacinių sąnaudų buvo patirta.

Svarbiausias tokio dokumento rekvizitas yra aprašytas operacijos turinys, kuris nusako atliktos operacijos esmę.

Kai ūkinės operacijos esmė yra aiški iš vienetui už reprezentacinio pobūdžio paslaugas (prekes) išrašytų sąskaitų, tai laisvos formos aktai gali būti nesurašomi.

Pateiktos situacijos atveju nurodoma, kad pagrindinis tokio renginio tikslas buvo susitikimas su svarbiausiais įmonės prekybos partneriais, t. y. buvo siekiama pagerinti ryšius su jau esamais klientais.

Be to, kaip minėta, iš pateiktos informacijos matyti, kad renginio metu įmonės darbuotojai parodė pristatymus klientams, todėl galima daryti prielaidą, kad šio renginio metu buvo pristatoma įmonės veikla, galbūt naujausia jos produkcija.

Atsižvelgiant į tai, įmonė konferencijų salės ir (ar) prezentacijų įrangos nuomos bei maitinimo paslaugų išlaidas galėtų priskirti reprezentacinėms įmonės sąnaudoms.

Tuo atveju, jei, pavyzdžiui, tokiame renginyje dalyvautų daugiau įmonės darbuotojų, nei esamų ar potencialių klientų, ir renginio metu nebūtų reprezentuojama įmonės veikla, o, tarkime, apdovanojami geriausi įmonės metų darbuotojai, įmonės patirtos išlaidos negalėtų būti priskirtos reprezentacinėms sąnaudoms.

Atsižvelgiant į visa tai, reikia pažymėti, kad, sudarant nekilnojamojo turto nuomos sandorius, yra didelė tikimybė, kad sudaromi „mišrios“ nuomos sandoriai, kurie, įvertinus aplinkybes, gali būti apmokestinti PVM net ir tuo atveju, jei kartu yra nuomojamas nekilnojamasis turtas.

Kiekvienu atveju individualiai turi būti įvertinama, ar „mišrios“ nuomos atveju sudaromas vienas, ar keli sandoriai.

PVM Įstatymo pakeitimai ir jų įtaka

Nuo 2025-05-01 įsigaliojo nauja LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 31 straipsnio 3 dalies redakcija, taip pat mokesčių administratorius atnaujino ir papildė PVMĮ 31 straipsnio komentarą.

Šios dalies komentaras papildytas nuostata, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 2) gyvenamosioms patalpoms priskiriami butai (t. y.

Komentaras papildytas paaiškinimu dėl trumpalaikės ir ilgalaikės nuomos. Trumpalaikė gyvenamųjų patalpų nuoma, t. y. nuoma, kurios laikotarpis trumpesnis kaip 2 mėnesiai, apmokestinama PVM, taikant standartinį PVM tarifą.

Asmenys viešbutyje, kuris yra PVM mokėtojas, apsistoja įvairiais laikotarpiais. Nustatant 2 mėnesių laikotarpio termino pradžią ir pabaigą vadovaujamasi Civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatomis.

1 PAVYZDYS. Sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Sutartyje numatyta, kad ji įsigalioja 2025 m. kovo 5 d. ir sudaroma 2 mėnesių laikotarpiui. Šiuo atveju nuomos termino pradžia bus 2025 m. kovo 6 d. 00:00 val., o pabaiga - 2025 m. gegužės 6 d.

2 PAVYZDYS. Fizinis asmuo, PVM mokėtojas, savo turimas, nuosavybės teise priklausančias gyvenamosios paskirties patalpas - butą - nuomoja 2 savaitėms, 10 dienų ar pan., t. y. trumpesniam nei 2 mėn. laikotarpiui.

Šios dalies komentaras papildytas ESST teismo praktika ir nustato, kad pagal suformuotą ESTT praktiką (bylos: C-326/99, C-409/98, C-108/99, C-269/00 ir kt.) nekilnojamojo turto nuoma PVM apskaičiavimo tikslais suprantama kaip nuomotojo įsipareigojimas suteikti teisę nuomininkui naudotis nekilnojamuoju turtu kaip savininkui nustatytu laiku už užmokestį, jokiam kitam asmeniui negalint pasinaudoti šia teise.

ESTT sprendime C-215/19 (41 p.) patikslino, kad PVM direktyvoje numatytas nekilnojamojo turto nuomos neapmokestinimas paaiškinamas tuo, kad nekilnojamojo turto nuoma, nors ir ekonominė veikla, paprastai yra pasyvi ir nesukuria didelės pridėtinės vertės.

Tokia veikla skiriasi nuo kitų veiklos rūšių, susijusių su pramone ir prekyba, arba nuo veiklos, kurios tikslas atitinka paslaugos teikimą, o ne paprastą turto perleidimą, pavyzdžiui, teisės naudotis golfo aikštele, teisės naudotis tiltu už kelių mokestį ar teisės įrengti cigarečių automatus prekybos vietose.

Savo praktikoje ESTT ne kartą akcentavo, kad nekilnojamojo turto nuomos pasyvusis pobūdis, kuris pateisina tokio sandorio neapmokestinimą PVM, susijęs su paties sandorio pobūdžiu, o ne su tuo, kaip nuomininkas naudoja atitinkamą turtą (byla C-278/18, 21 punktas).

Taip pat komentaras patikslintas dėl „mišrių“ sandorių apmokestinimo PVM. Kai kartu su nekilnojamuoju turtu perduodamas ir kitas jame esantis turtas (įrenginiai, inžineriniai tinklai ir pan.), teikiamos papildomos paslaugos, t. y. sudaromas ,,mišrus“ paslaugų sandoris, tai PVM apskaičiavimo tikslais laikoma, kad sandorį sudaro keli elementai.

Tokiu atveju, remiantis ESTT praktika (bylos C-41/04, C-251/05 ir kt.), reikia nustatyti, ar yra sudarytas vienas, du ar daugiau atskirų sandorių.

1 PAVYZDYS. UAB, eksploatuojanti futbolo stadioną, su futbolo klubu sudarė sutartį dėl teisės naudotis futbolo stadiono aikštynu. Sutartyje numatyta, kad futbolo klubas futbolo stadiono aikštynu, taip pat žaidėjų ir teisėjų drabužinėmis galės naudotis ne daugiau nei 18 dienų per sporto sezoną (sporto sezonui prasidedant kiekvienų kalendorinių metų liepos 1 d. ir baigiantis kitų metų birželio 30 d.).

Pagal sutartį UAB: 1) turi visišką ir neribotą teisę suteikti tokias pačias teises kitiems savo pasirinktiems fiziniams arba juridiniams asmenims, išskyrus minėtas 18 dienų; 2) turi teisę bet kada patekti į minėtas patalpas tam, kad užtikrintų tinkamą naudojimąsi jomis ir apsisaugotų nuo bet kokios žalos (keliama tik viena sąlyga - netrukdyti tinkamai sporto rungtynių eigai); 3) išlaiko patekimo į patalpas nuolatinės kontrolės teisę; 4) reikalauja sumokėti fiksuotą 1 750 Eur atlyginimą už kiekvieną naudojimosi aikštynu, drabužinėmis, kavinės, durininko paslaugomis, visų patalpų apsauga ir priežiūra dieną - pagal susitarimą 20 proc. šios reikalaujamos sumos sudaro mokestis už teisę patekti į futbolo aikštę, 80 proc. - mokestis už įvairias priežiūros, valymo, remonto (žolės pjovimas, sėjimas ir kt.) ir žaidimo aikštės atnaujinimo paslaugas, taip pat už papildomas paslaugas.

2 PAVYZDYS. Bendrovė valdo biurų pastatą, skirtą įrengtų darbo vietų nuomai. Biurų pastatas yra naudojamas skirtingų klientų, ieškančių darbui skirtos aplinkos (visiškai įrengtų darbo vietų), poreikiams tenkinti.

- kitas paslaugų paketas: tam tikros darbo vietų erdvės yra izoliuotos - yra pertvaros, yra rakinamos durys. Tai atskiri visiškai įrengti darbo kabinetai, kuriuose gali dirbti vienas ar keli žmonės (toliau - Biuro erdvės).

Biuro erdvės nuomos atveju klientai turi daugiau privatumo, nes gali išsinuomoti visiškai įrengtą darbui tinkamą izoliuotą atskirą rakinamą kabinetą ir jam nereikia dalytis darbo vietos erdve su kitais bendrovės klientais bendroje darbo erdvėje.

Tiek Biuro erdvės, tiek Bendradarbystės erdvės nuomos atveju klientui nereikia niekuo rūpintis - nei darbo vietos įrengimu, nei jos priežiūra, aptarnavimu ar remontu, t. y. Bendradarbystės erdvės paslaugos susideda iš keleto elementų: naudojimosi darbo vieta, bendromis poilsio zonomis, virtuvėle, sanitariniais mazgais, konferencijų salėmis ir kt.

Visi šie elementai yra glaudžiai susiję, neturi savarankiško tikslo, todėl PVM apskaičiavimo tikslais laikoma, kad yra sudarytas vienas sandoris.

Paslaugos gavėjui nėra priskirta konkreti darbo vieta (konkretus darbo stalas) ir vieną dieną jis dirba vienoje darbo vietoje, kuri tuo metu yra laisva, kitą dieną - kitoje, bendroje darbo erdvėje su kitais žmonėmis, t. y. neturi teisės į aiškiai apibrėžtą erdvę.

Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad dominuojantis sandorio elementas - įrengtos darbo vietos nuoma. Tokiu atveju PVM apskaičiavimo tikslais laikoma kad sudarytas darbo vietos nuomos sandoris, kuris apmokestinamas PVM, taikant standartinį 21 proc.

Biuro erdvės nuomos paslauga susideda iš keleto elementų, kurie yra glaudžiai susiję, nėra savarankiški ir objektyviai sudaro vieną ekonomiškai neskaidomą paslaugą.

Biuro erdvės nuomos atveju nuomininkas įgyja aiškią teisę į apibrėžtą erdvę - kabinetą, naudodamasis jam bendrovės suteiktu kabinetu, apriboja kitų asmenų galimybę naudotis tomis pačiomis patalpomis.

Tokiu atveju laikoma, kad dominuojantis sandorio elementas - teisės naudotis patalpomis kaip savininkui nustatytu laiku už užmokestį įgijimas, ir joks kitas asmuo negali pasinaudoti šia teise.

Todėl PVM apskaičiavimo tikslais laikoma, kad bendrovė suteikė kabineto, t. y.

Seminarai ir mokymai PVM klausimais

Siekiant geriau suprasti PVM taikymo ypatumus ir išvengti klaidų, rekomenduojama dalyvauti specializuotuose seminaruose ir mokymuose. Šiuos mokymus veda kvalifikuoti savo srities ekspertai, todėl mokymų dalyviai gali būti užtikrinti, kad gaus aukštos kokybės paslaugas.

Šiuos bei mokymus kitomis temomis galime suorganizuoti jūsų kolektyvui, nepriklausomai nuo organizacijos dydžio ar veiklos srities. Mokymų programas pritaikome pagal kliento poreikius ir veiklos specifiką.

Mokymai gali vykti ir nuotoliniu būdu. Spauskite mygtuką Susisiekti ir užpildykite užklausos formą. Seminarus ir kursus veda kvalifikuoti savo srities ekspertai, todėl mokymų dalyviai gali būti užtikrinti, kad gaus aukštos kokybės paslaugas.

Temos, kurios dažniausiai nagrinėjamos seminaruose:

• PVM įstatymo pasikeitimai nuo 2025-05-01
• Numatomi PVMĮ pakeitimai nuo 2025-09-01 ir 2026-01-01
• Aktualūs PVM įstatymo komentarai. Ką naujo parengė ir pakomentavo VMI?
• PVM objekto ir ekonominės veiklos sampratos
• Sandorių vieta: PVM tarifai ir neapmokestinami sandoriai: 0 proc. PVM tarifas tarptautiniams prekių sandoriams
• PVM atskaita: Apskaitos dokumentai
• PVM sąskaitos faktūros ir kreditiniai dokumentai
• Aktuali Lietuvos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika
• Klausimai - atsakymai

Seminaro programa paruošta pagal naujausius teisės aktų pakeitimus:

• Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2025-05-01
• Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projektas nuo 2025-09-01
• PVM įstatymo projektas nuo 2026-01-01

Taip pat nagrinėjami VMI įsakymai ir atnaujinti komentarai, susiję su PVM taikymu įvairiose situacijose.

Ekspertai PVM klausimais

Lietuvoje yra nemažai PVM srities ekspertų, kurie gali padėti įmonėms ir privatiems asmenims suprasti sudėtingus apmokestinimo klausimus. Štai keletas iš jų:

• Algirdas Kviklys - PVM ekspertas, turintis daugiau nei 10 metų patirtį mokestinių rizikų valdymo ir mokesčių optimizavimo srityse. Veda seminarus PVM taikymo, PVM rizikos valdymo ir dokumentavimo klausimais, teikia rekomendacijas dėl naujausios mokestinės praktikos įgyvendinimo.
• Artūras Kapitanovas - auditorius, mokesčių ekspertas, kurio nuomone pasikliauja tiek mokesčius administruojantys pareigūnai, tiek teisėkūros specialistai. Atstovauja mokesčių mokėtojus valstybės institucijose, sėkmingai gina mokesčių mokėtojų interesus teismuose.
• Karolina Jogminaitė-Matačienė - UAB KJA Consulting vadovė / Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijos valdybos narė / PVM ekspertė. Dirba PVM srityje daugiau kaip 20 m. Konsultuoja, atstovauja klientus ginčuose su mokesčių inspekcija, veda seminarus ir skaito pranešimus PVM taikymo klausimais.

Praktiniai patarimai

Sudarant nekilnojamojo turto nuomos sandorius, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Sandorio turinys: Teisingai nustatyti sandorio turinį PVM tikslais.
• Apmokestinamojo asmens sąvoka: Tinkamai taikyti apmokestinamojo asmens sąvoką.
• Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo vietos taisyklės: Išsiaiškinti prekių tiekimo ir paslaugų teikimo vietos taisykles.
• PVM atskaita: Žinoti PVM atskaitos taikymo reikalavimus ir ribojimus.
• Apskaitos dokumentai: Tvarkingai vesti apskaitos dokumentus, PVM sąskaitas faktūras ir kreditinius dokumentus.

DUK

Ar galima klausimus lektoriams užduoti iš anksto (prieš mokymus)?

Ar mokymai advokatams ir advokatų padėjėjams yra pripažįstami Lietuvos advokatūros?

Ar gausiu mokymų vaizdo įrašą?

Ar galiu apmokėti po renginio?

Ar gausiu mokymų dalyvio pažymėjimą?

Kada gausiu mokymų skaidres?

Kada gausiu sąskaitos faktūros originalą?

Ar nuotolinių mokymų metu galima užduoti klausimus lektoriams?

Kokie yra reikalavimai kompiuteriui dalyvaujant nuotoliniuose mokymuose?

Ar galima įsigijus bilietą į nuotolinius mokymus dalyvauti juose keliems asmenims?

Kokią nuotolinių mokymų platformą naudojate?

Kada gausiu prisijungimus prie nuotolinių mokymų?

tags: #konferencijos #sali7 #nuoma #pvm