Patalpų nuomos paslaugų apmokestinimas PVM mokesčių mokėtojams dažnai sukelia problemų. Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2016-01-12 Nr. nagrinėsime, kaip apmokestinama konferencijų salių nuoma pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).
PVM įstatymo nuostatos
Pagal LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 31 str. 2 dalį, PVM neapmokestinama kitų nei gyvenamosios paskirties patalpų nuoma. Tačiau PVMĮ numatyta išimtis, nurodanti, kad bet kokių įrenginių ar įrangos, kurią galima priskirti prie nekilnojamų pagal prigimtį daiktų, nuomai anksčiau minėta PVMĮ nuostata negalioja, todėl atlygis už tokias paslaugas apmokestinamas PVM.
Retai nuomos sandorių objektu tampa vien tik patalpos, kuriose nėra įrengta jokių įrengimų ar įrangos.
Kas yra nekilnojamas pagal prigimtį daiktas?
Nekilnojamo pagal prigimtį daikto sąvoka yra nustatyta PVMĮ 2 str. 18 dalyje, nurodant, kad tokiais daiktais yra laikomi žemė ir daiktai, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.
Mišrūs nuomos sandoriai
Tais atvejais, kai kartu su nekilnojamuoju turtu yra išnuomojami ir kiti nekilnojami pagal prigimtį daiktai, pagal PVMĮ, laikoma, kad sudaromas „mišrus“ nuomos sandoris.
Vieno ar kelių sandorių nustatymas
Kai yra sudaromas „mišrios“ nuomos paslaugų sandoris, norint nustatyti, ar toks sandoris turi būti apmokestintas PVM ar ne, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar yra sudarytas vienas nuomos sandoris ar keli atskiri sandoriai.
Tais atvejais, kai sandorį sudarantys elementai yra glaudžiai susiję, kad objektyviai ekonominiu požiūriu sudaro visumą, kurios išskaidymas būtų dirbtinio pobūdžio, ir kiekvienas elementas neturi atskiro savarankiško tikslo, o pagrindinį sandorį padaro tik patrauklesnį ir yra tik priemonė geriausiomis sąlygomis įvykdyti šį pagrindinį sandorį, tuomet, pagal PVMĮ, laikoma, kad sudarytas vienas sandoris.
Pagrindinės paslaugos nustatymas
Jei nuomos sandorio elementai sudaro visumą, atliekamas antras žingsnis - nustatoma, kurio iš elementų nuoma būtų laikoma pagrindine teikiama paslauga. Siekiant išsiaiškinti tai, turi būti atsižvelgiama į tokio „mišrios“ nuomos sandorio sudarymo tikslą.
Jei pagrindinis sandorio sudarymo tikslas yra pasyvaus tam tikro ploto suteikimas, suteikiant teisę nuomininkui naudotis šiuo plotu, laikoma, kad sudarytas nekilnojamojo turto nuomos sandoris, kuris yra neapmokestinamas PVM. Tačiau, jei nustatoma, kad sandoriu siekiama išsinuomoti tam tikrus įrenginius ar įrangą, laikoma, kad sudaromas pastarojo elemento nuomos sandoris, kuris, kaip numato PVMĮ 31 str. 2 d.
Konferencijų salės nuomos pavyzdys
Pateiktos situacijos atveju matome, kad įmonė išsinuomojo konferencijų salę susitikimui su verslo partneriais, taigi tokia nuoma neturėtų būti apmokestinama PVM. Tačiau, kaip minėta, galima daryti prielaidą, kad pristatymams buvo panaudota ir tam skirta įranga. Tai reiškia, kad buvo sudarytas būtent „mišrios“ nuomos sandoris.
Jei anksčiau minėta prezentacijų įranga iš tiesų yra neatskiriama patalpos dalis, t. y. įmontuota patalpose ir jos perkelti neįmanoma nesumažinus jos vertės, būtų laikoma, kad buvo sudarytas vienas sandoris. Tokiu atveju reikėtų išsiaiškinti, koks buvo pagrindinis įmonės siekis, išsinuomojant konferencijų salę.
Iš informacijos, pateiktos situacijoje, galime daryti prielaidą, kad pagrindinis šio renginio tikslas buvo informacijos perdavimas klientams pristatymų metu, kuris, be atitinkamos patalpose esančios įrangos, nebūtų buvęs įmanomas. Taigi, įrangos nuomai esant pagrindiniam sandorio elementui, atlygis už konferencijų salės nuomos paslaugą būtų apmokestinamas PVM, neatsižvelgiant į tai, kad kartu su įranga buvo išsinuomotas nekilnojamasis turtas.
Tačiau, jei pristatymams skirta įranga būtų mobili ir įmonė galėtų ją išsinuomoti iš viešbučio už papildomą užmokestį, būtų laikoma, kad sudarytos dvi atskiros nuomos sutartys: patalpų ir įrangos. Atsižvelgiant į tai, patalpų nuoma būtų neapmokestinama PVM, remiantis PVMĮ 31 str.
Kartu reikia pažymėti, kad atlygis už maitinimo paslaugas susitikimo su verslo partneriais metu taip pat būtų apmokestintas PVM.
Nuo 2025-05-01 – naujos PVM prievolės nuomojant būstą per Airbnb ir Booking
Reprezentacinės sąnaudos
Remiantis PVMĮ 62 str. 2 d. 1 punktu, įmonė pirkimo PVM už reprezentacijai skirtas prekes ar paslaugas, jeigu joms įsigyti patirtų išlaidų nebūtų galima atimti iš gautų pajamų apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, pagal LR pelno mokesčio įstatymą (toliau - PMĮ), negalėtų traukti į savo atskaitą.
Pateiktos situacijos atveju, į įmonės PVM atskaitą būtų įtraukta tik 75 proc. pirkimo PVM, apskaičiuoto už įsigytas maitinimo paslaugas ir konferencijų salės nuomą, jei tokios išlaidos būtų pripažintos reprezentacinėmis sąnaudomis, remiantis PMĮ nuostatomis. Tuo atveju, jei tokios išlaidos nebūtų pripažįstamos reprezentacinėmis sąnaudomis, apskaičiuotas pirkimo PVM už tokias išlaidas galėtų būtų traukiamas į PVM atskaitą, remiantis PVMĮ 58 str. 1 dalimi, t. y.
Kalbant apie reprezentacines sąnaudas, reikia pažymėti, kad, remiantis PMĮ 22 str. 2 dalimi, jos pripažįstamos ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais tik tada, kai tokios sąnaudos yra patiriamos siekiant užmegzti naujus ar pagerinti esamus verslo ryšius su kitais vienetais ar fiziniais asmenimis.
Tokios sąnaudos turi būti patiriamos esamų ar potencialių vieneto produkcijos ar paslaugų pirkėjų, investuotojų ir kitų asmenų, turinčių arba galinčių turėti įtakos užmezgant naujus ir plėtojant esamus ryšius, naudai. Vieneto patirtos išlaidos, atitinkančios kai kuriuos reprezentacines sąnaudas apibrėžiančius kriterijus, tačiau iš esmės neatitinkančios reprezentacijos sąvokos, nelaikomos reprezentacinėmis sąnaudomis, todėl priskiriamos vieneto neleidžiamiems atskaitymams.
Norint priskirti patirtas išlaidas reprezentacinėms sąnaudoms, jos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais. Tai gali būti laisvos formos dokumentai, turintys LR buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytus privalomuosius rekvizitus, jeigu vienetas reprezentacijai naudoja savo produkciją ar teikiamas paslaugas. Taip pat juridinę galią turinčiais dokumentais laikomi dokumentai, patvirtinantys prekių arba paslaugų įsigijimą, jeigu prekės arba paslaugos, naudojamos reprezentacijai, buvo įgytos iš kitų subjektų.
Ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams reprezentacinės sąnaudos priskiriamos surašant laisvos formos aktus, patvirtintus vieneto vadovo (jo įgalioto asmens) ir vyriausiojo finansininko (jo įgalioto asmens), kuriuose nurodoma, kiek ir kokių reprezentacinių sąnaudų buvo patirta. Svarbiausias tokio dokumento rekvizitas yra aprašytas operacijos turinys, kuris nusako atliktos operacijos esmę. Kai ūkinės operacijos esmė yra aiški iš vienetui už reprezentacinio pobūdžio paslaugas (prekes) išrašytų sąskaitų, tai laisvos formos aktai gali būti nesurašomi.
Pateiktos situacijos atveju nurodoma, kad pagrindinis tokio renginio tikslas buvo susitikimas su svarbiausiais įmonės prekybos partneriais, t. y. buvo siekiama pagerinti ryšius su jau esamais klientais. Be to, kaip minėta, iš pateiktos informacijos matyti, kad renginio metu įmonės darbuotojai parodė pristatymus klientams, todėl galima daryti prielaidą, kad šio renginio metu buvo pristatoma įmonės veikla, galbūt naujausia jos produkcija.
Atsižvelgiant į tai, įmonė konferencijų salės ir (ar) prezentacijų įrangos nuomos bei maitinimo paslaugų išlaidas galėtų priskirti reprezentacinėms įmonės sąnaudoms. Tuo atveju, jei, pavyzdžiui, tokiame renginyje dalyvautų daugiau įmonės darbuotojų, nei esamų ar potencialių klientų, ir renginio metu nebūtų reprezentuojama įmonės veikla, o, tarkime, apdovanojami geriausi įmonės metų darbuotojai, įmonės patirtos išlaidos negalėtų būti priskirtos reprezentacinėms sąnaudoms.
Išvados
Atsižvelgiant į visa tai, reikia pažymėti, kad, sudarant nekilnojamojo turto nuomos sandorius, yra didelė tikimybė, kad sudaromi „mišrios“ nuomos sandoriai, kurie, įvertinus aplinkybes, gali būti apmokestinti PVM net ir tuo atveju, jei kartu yra nuomojamas nekilnojamasis turtas. Kiekvienu atveju individualiai turi būti įvertinama, ar „mišrios“ nuomos atveju sudaromas vienas, ar keli sandoriai.
PVMĮ 31 straipsnio pakeitimai nuo 2025-05-01
Nuo 2025-05-01 įsigaliojo nauja LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 31 straipsnio 3 dalies redakcija, taip pat mokesčių administratorius atnaujino ir papildė PVMĮ 31 straipsnio komentarą. Šios dalies komentaras papildytas nuostata, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 2) gyvenamosioms patalpoms priskiriami butai (t. y.
Komentaras papildytas paaiškinimu dėl trumpalaikės ir ilgalaikės nuomos. Trumpalaikė gyvenamųjų patalpų nuoma, t. y. nuoma, kurios laikotarpis trumpesnis kaip 2 mėnesiai, apmokestinama PVM, taikant standartinį PVM tarifą. Asmenys viešbutyje, kuris yra PVM mokėtojas, apsistoja įvairiais laikotarpiais. Nustatant 2 mėnesių laikotarpio termino pradžią ir pabaigą vadovaujamasi Civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatomis.
Pavyzdžiai
1 PAVYZDYS. Sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Sutartyje numatyta, kad ji įsigalioja 2025 m. kovo 5 d. ir sudaroma 2 mėnesių laikotarpiui. Šiuo atveju nuomos termino pradžia bus 2025 m. kovo 6 d. 00:00 val., o pabaiga - 2025 m. gegužės 6 d.
2 PAVYZDYS. Fizinis asmuo, PVM mokėtojas, savo turimas, nuosavybės teise priklausančias gyvenamosios paskirties patalpas - butą - nuomoja 2 savaitėms, 10 dienų ar pan., t. y. trumpesniam nei 2 mėn. laikotarpiui.
Šios dalies komentaras papildytas ESST teismo praktika ir nustato, kad pagal suformuotą ESTT praktiką (bylos: C-326/99, C-409/98, C-108/99, C-269/00 ir kt.) nekilnojamojo turto nuoma PVM apskaičiavimo tikslais suprantama kaip nuomotojo įsipareigojimas suteikti teisę nuomininkui naudotis nekilnojamuoju turtu kaip savininkui nustatytu laiku už užmokestį, jokiam kitam asmeniui negalint pasinaudoti šia teise.
ESTT sprendime C-215/19 (41 p.) patikslino, kad PVM direktyvoje numatytas nekilnojamojo turto nuomos neapmokestinimas paaiškinamas tuo, kad nekilnojamojo turto nuoma, nors ir ekonominė veikla, paprastai yra pasyvi ir nesukuria didelės pridėtinės vertės.
Tokia veikla skiriasi nuo kitų veiklos rūšių, susijusių su pramone ir prekyba, arba nuo veiklos, kurios tikslas atitinka paslaugos teikimą, o ne paprastą turto perleidimą, pavyzdžiui, teisės naudotis golfo aikštele, teisės naudotis tiltu už kelių mokestį ar teisės įrengti cigarečių automatus prekybos vietose.
Savo praktikoje ESTT ne kartą akcentavo, kad nekilnojamojo turto nuomos pasyvusis pobūdis, kuris pateisina tokio sandorio neapmokestinimą PVM, susijęs su paties sandorio pobūdžiu, o ne su tuo, kaip nuomininkas naudoja atitinkamą turtą (byla C-278/18, 21 punktas).
Taip pat komentaras patikslintas dėl „mišrių“ sandorių apmokestinimo PVM. Kai kartu su nekilnojamuoju turtu perduodamas ir kitas jame esantis turtas (įrenginiai, inžineriniai tinklai ir pan.), teikiamos papildomos paslaugos, t. y. sudaromas ,,mišrus“ paslaugų sandoris, tai PVM apskaičiavimo tikslais laikoma, kad sandorį sudaro keli elementai.
Tokiu atveju, remiantis ESTT praktika (bylos C-41/04, C-251/05 ir kt.), reikia nustatyti, ar yra sudarytas vienas, du ar daugiau atskirų sandorių.
Praktiniai pavyzdžiai
1 PAVYZDYS. UAB, eksploatuojanti futbolo stadioną, su futbolo klubu sudarė sutartį dėl teisės naudotis futbolo stadiono aikštynu. Sutartyje numatyta, kad futbolo klubas futbolo stadiono aikštynu, taip pat žaidėjų ir teisėjų drabužinėmis galės naudotis ne daugiau nei 18 dienų per sporto sezoną (sporto sezonui prasidedant kiekvienų kalendorinių metų liepos 1 d. ir baigiantis kitų metų birželio 30 d.).
Pagal sutartį UAB: turi visišką ir neribotą teisę suteikti tokias pačias teises kitiems savo pasirinktiems fiziniams arba juridiniams asmenims, išskyrus minėtas 18 dienų; turi teisę bet kada patekti į minėtas patalpas tam, kad užtikrintų tinkamą naudojimąsi jomis ir apsisaugotų nuo bet kokios žalos (keliama tik viena sąlyga - netrukdyti tinkamai sporto rungtynių eigai); išlaiko patekimo į patalpas nuolatinės kontrolės teisę; reikalauja sumokėti fiksuotą 1 750 Eur atlyginimą už kiekvieną naudojimosi aikštynu, drabužinėmis, kavinės, durininko paslaugomis, visų patalpų apsauga ir priežiūra dieną - pagal susitarimą 20 proc. šios reikalaujamos sumos sudaro mokestis už teisę patekti į futbolo aikštę, 80 proc. - mokestis už įvairias priežiūros, valymo, remonto (žolės pjovimas, sėjimas ir kt.) ir žaidimo aikštės atnaujinimo paslaugas, taip pat už papildomas paslaugas.
2 PAVYZDYS. Bendrovė valdo biurų pastatą, skirtą įrengtų darbo vietų nuomai. Biurų pastatas yra naudojamas skirtingų klientų, ieškančių darbui skirtos aplinkos (visiškai įrengtų darbo vietų), poreikiams tenkinti.
- kitas paslaugų paketas: tam tikros darbo vietų erdvės yra izoliuotos - yra pertvaros, yra rakinamos durys. Tai atskiri visiškai įrengti darbo kabinetai, kuriuose gali dirbti vienas ar keli žmonės (toliau - Biuro erdvės).
Biuro erdvės nuomos atveju klientai turi daugiau privatumo, nes gali išsinuomoti visiškai įrengtą darbui tinkamą izoliuotą atskirą rakinamą kabinetą ir jam nereikia dalytis darbo vietos erdve su kitais bendrovės klientais bendroje darbo erdvėje.
Tiek Biuro erdvės, tiek Bendradarbystės erdvės nuomos atveju klientui nereikia niekuo rūpintis - nei darbo vietos įrengimu, nei jos priežiūra, aptarnavimu ar remontu, t. y. Bendradarbystės erdvės paslaugos susideda iš keleto elementų: naudojimosi darbo vieta, bendromis poilsio zonomis, virtuvėle, sanitariniais mazgais, konferencijų salėmis ir kt.
Visi šie elementai yra glaudžiai susiję, neturi savarankiško tikslo, todėl PVM apskaičiavimo tikslais laikoma, kad yra sudarytas vienas sandoris. Paslaugos gavėjui nėra priskirta konkreti darbo vieta (konkretus darbo stalas) ir vieną dieną jis dirba vienoje darbo vietoje, kuri tuo metu yra laisva, kitą dieną - kitoje, bendroje darbo erdvėje su kitais žmonėmis, t. y. neturi teisės į aiškiai apibrėžtą erdvę.
Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad dominuojantis sandorio elementas - įrengtos darbo vietos nuoma. Tokiu atveju PVM apskaičiavimo tikslais laikoma kad sudarytas darbo vietos nuomos sandoris, kuris apmokestinamas PVM, taikant standartinį 21 proc.
Biuro erdvės nuomos paslauga susideda iš keleto elementų, kurie yra glaudžiai susiję, nėra savarankiški ir objektyviai sudaro vieną ekonomiškai neskaidomą paslaugą. Biuro erdvės nuomos atveju nuomininkas įgyja aiškią teisę į apibrėžtą erdvę - kabinetą, naudodamasis jam bendrovės suteiktu kabinetu, apriboja kitų asmenų galimybę naudotis tomis pačiomis patalpomis.
Tokiu atveju laikoma, kad dominuojantis sandorio elementas - teisės naudotis patalpomis kaip savininkui nustatytu laiku už užmokestį įgijimas, ir joks kitas asmuo negali pasinaudoti šia teise. Todėl PVM apskaičiavimo tikslais laikoma, kad bendrovė suteikė kabineto, t. y.
tags: #konferncijos #sali7 #nuoma #pvm