Seime priimtas Turto civilinio konfiskavimo įstatymas ir toliau kelia aistras.
Teisininkai perspėja, kad turto konfiskavimo mechanizmas primena vilką avelės kailyje, mat valstybė įgaus itin stiprius svertus prieš piliečius, nors anksčiau buvo deklaruota, kad įstatymas bus nukreiptas kovai su stambiąja korupcija ir organizuotu nusikalstamumu.
Art. 52. Procedure
Įstatymo esmė ir taikymas
Šių metų sausio viduryje Seimas priėmė Turto civilinio konfiskavimo įstatymą, kuriuo leista asmens turtą konfiskuoti, jei asmuo buvo įtariamas, kaltinamas, nuteistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus.
Taip pat konfiskuoti turtą būtų galima, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst.
Prieš pradedant konfiskavimą, būtų atliktas turto tyrimas.
Sprendimą dėl to priimtų prokuroras, nustatęs, kad yra pagrindas įtarti, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu ar 100 tūkst. eurų viršija asmens teisėtas pajamas.
Turto civilinio konfiskavimo procesas susidėtų iš dviejų etapų.
Pirmiausia asmuo būtų įpareigojamas deklaruoti ir pagrįsti turimą turtą bei pajamas.
Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad civilinio proceso tvarka gali būti konfiskuotas ir turtas, įgytas iki įstatymo įsigaliojimo, bet ne anksčiau nei 2010 m.
Kritika ir abejonės
Liberalų sąjūdžio, kurio atstovai Seime nepalaikė Turto civilinio konfiskavimo įstatymo, lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen LRT.lt pabrėžė, kad minėtu įstatymu siekta kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, tačiau spektras nusikaltimų, dėl kurių asmenų turtas gali būti tikrinamas, anot jos, esąs per platus.
„Pavyzdžiui, įstatymas būtų taikomas nuteistiems, įtariamiems asmenims dėl neteisėtos įmonės veiklos, dėl apgaulingo buhalterijos tvarkymo.
Paimama patranka, sunkioji artilerija, kuri skirta kovai su sunkiais nusikaltimais, su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, bet nusitaikoma ir į ganėtinai tipinius nusižengimus, kurie Baudžiamajame kodekse egzistuoja, su jais pakankamai efektyviai kovojama.
Iš esmės įstatymas būtų taikomas ypač plačiai.
Šiaip civilinio turto konfiskavimo institutas taikomas daugelyje valstybių.
Pati idėja nėra bloga, bet įstatymo nuostatos kelia abejonių.
Pavyzdžiui, jei asmuo buvo įtariamas nusikalstama veika, jo atžvilgiu gali būti pradėtas turto tyrimas, nors tie įtarimai jau yra panaikinti.
Šiuo atveju nebelieka nekaltumo prezumpcijos, kitaip tariant, užtenka apkaltinti žmogų, jeigu kaltinimų nepavyksta paneigti, tai mechanizmas įsijungia“, - tikino V.
Liberalės manymu, platus nusikaltimų, kuriais įtariami asmenys, spektras teisėsaugos pareigūnus gali įklampinti į mažareikšmius tyrimus.
Diskusijas dėl Turto civilinio konfiskavimo įstatymo Seime stebėjęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, advokatas Laurynas Didžiulis teigė iki šiol nesupratęs, kodėl Lietuvai prireikė turto konfiskavimo mechanizmo.
Jis tikino suprantantis, kad Lietuvoje siekiama aktyviau kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, tačiau, kelia klausimą L.
Didžiulio įsitikinimu, Turto civilinio konfiskavimo įstatymas iš tikrųjų yra valstybės vykdomos baudžiamosios politikos dalis, kurią siekiama perkelti į civilinę teisę, tokiu būdu tarsi parodant, kad baudžiamoji politika nėra efektyvi.
Nors Seime Turto civilinio konfiskavimo įstatymas buvo ne kartą tobulintas, advokato manymu, jame išliko ne viena abejonių kelianti nuostata.
Analizuodamas Turto civilinio konfiskavimo įstatymą, teisininkas L. Didžiulis tikino, kad viena didžiausių šio įstatymo spragų - asmenų, kurių atžvilgiu būtų pradėtas turto tyrimas, gynybos teisės.
Jos, pasak pašnekovo, nėra užtikrintos.
Anot advokato, šiuo metu baudžiamojoje teisėje numatyta, kad, jei asmeniui valstybė savo veiksmais padaro žalą, jos atlyginimas yra garantuojamas.
Kalbėdamas apie Seimo palaimintą turto konfiskavimo mechanizmą, L.
„Tai vilkas avelės kailyje.
Kur visa tai veda? Kas nutinka, kai teisėsauga yra nevaldoma?
Valstybė tampa iš tiesų policinė, nes galbūt keliami tikslai yra gražūs, galbūt reikia kovoti su nusikaltėliais, bet kai teisėsaugai suteikiama neproporcingai daug teisių, kyla pavojus.
Kiekvienas iš tokių instrumentų gal ir turi teisę gyvuoti, bet klausimas - kokiomis sąlygomis ir kada?
Ar tikrai pas mus dabar tokios sąlygos, kad reikia tokio intervencinio instrumento?
Įstatymo šalininkų argumentai
Vienas iš Turto civilinio konfiskavimo įstatymo rengėjų, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys V.
„Tai labiau politinio apsisprendimo klausimas - ar vis dėlto valstybė pasiryš po keliasdešimties metų sukurti mechanizmus, kuriais susigrąžintų turtą, kuris buvo neteisėtai arba nepagrįstai pasisavintas iš mūsų?“ - teigė V.
Parlamentaras ramino, kad teisėsaugos pareigūnų akiratyje eiliniai piliečiai neatsidurs.
„Ne bet kuris pilietis dalyvauja kyšininkavimo schemose, dalyvauja prekyboje žmonėmis, išnaudoja žmones vergovei, organizuoja prostitucijos verslą.
Mes kalbame apie pačias sudėtingiausias, pavojingiausias veikas, kurios susijusios su dviem dalykais.
Pirma, susiję su korupcija, ir antra - susiję su organizuotu nusikalstamumu.
Tai žmonės, darantys labai didelį verslą iš korupcijos, iš organizuoto nusikalstamumo, turintys didžiulę įtaką ir politinei sistemai, siekiantys į ją įsiskverbti, kurie daro didžiulę įtaką ir teisinei sistemai“, - komentavo V.
V. Bakas akcentavo, kad galutinį sprendimą dėl turto konfiskavimo, kaip numatyta įstatyme, priims teismas, tad nerimauti dėl neproporcingų teisėsaugos veiksmų esą nėra pagrindo.
V. Bakas, reaguodamas į kritiką, kad Turto civilinio konfiskavimo įstatyme numatytų nusikaltimų, dėl kurių turtas gali būti konfiskuotas, ratas per platus, pabrėžė, kad kai kurios nusikalstamos veikos tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti mažareikšmės.
Turto civilinio konfiskavimo įstatymui pritaria ir dabartinis NSGK pirmininkas, „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
Prezidentas G.
„Kitų valstybių pavyzdys rodo, kad griežtos prevencijos priemonės yra efektyvios.
Kaip pranešė prezidentūra, G.
„Konstitucinis Teismas yra išsakęs aiškią poziciją, kad teisės aktų galiojimas negali būti nukreiptas į praeitį.
Tai yra esminis teisinės valstybės principas, į kurį būtina atsižvelgti teisėkūros procese“, - prezidentūros pranešime cituojamas G.
tags: #konfiskuotas #turtas #nepriklausantis #pazeidejui