Lietuvõs Respùblikos Konstitùcija - tai pilietinės Tautos nustatyta ypatinga aukščiausioji teisė, kuri nubrėžia valstybinės bendruomenės gyvenimo norminį pagrindą ir nustato teisės sistemos gaires.
Lietuvos Konstitucija
Preambulė ir Pagrindiniai Principai
Preambulėje įtvirtinti svarbiausi principai: atvira, teisinga, darni pilietinė visuomenė ir teisinė valstybė, puoselėjanti tautinę santarvę, bei esminės vertybės - Lietuvos valstybės ir jos teisės tęstinumas, gimtosios (lietuvių) kalbos, rašto, papročių perimamumas, žmogaus teisių prigimtiškumas, neatsiejama asmens teisės į saviraišką dalis - teisė laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje. Pagrindinė dalis susideda iš 14 skirsnių (149 straipsniai).
Žmogaus Teisės ir Laisvės
II skirsnyje „Žmogus ir valstybė“ (18-37 straipsniai) nustatyta, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, įtvirtintos pilietinės ir politinės asmens teisės ir laisvės - teisė į gyvybę, žmogaus laisvės, asmens ir jo orumo, privataus gyvenimo, būsto, nuosavybės neliečiamumas, teisė turėti ir reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją, minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė, visų asmenų lygybė prieš teismą ir kitas valstybės institucijas ar pareigūnus, privilegijų draudimas, teisė kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą, laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą, dalyvauti šalies valdyme, stoti į valstybės tarnybą, kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, teikti peticijas.
Tautos Ūkis ir Darbas
IV skirsnyje „Tautos ūkis ir darbas“ (46-54 straipsniai) nustatyti ekonominės santvarkos pagrindai (ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, nustatyti išimtinės valstybės nuosavybės objektai ir kita).
Konstitucijos Keitimo Tvarka
XIV skirsnyje „Konstitucijos keitimas“ (147-149 straipsniai) nustatyta Konstitucijos keitimo tvarka. Pateikti Seimui sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją turi teisę 1/4 visų Seimo narių grupė ar ne mažiau kaip 300 000 rinkėjų. Galiojant nepaprastajai ar karo padėčiai Konstitucija netaisoma. Skirsnių „Lietuvos valstybė“ ir „Konstitucijos keitimas“ nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. Pataisos dėl Konstitucijos kitų skirsnių turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime 2 kartus, tarp balsavimų darant ne mažesnę kaip 3 mėn. pertrauką.
Seimo priimtas Konstitucijos pakeitimas ar papildymas atiduodamas spręsti Tautai visuotinio balsavimo keliu, jei per tris mėnesius nuo jo paskelbimo dienos to pareikalaus Respublikos Prezidentas, arba ¼ dalis visų atstovų, arba 50.000 piliečių, turinčių teisės rinkti į Seimą.
Valstybės Gynyba
Svarbiausius valstybės gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Valstybės gynimo taryba, į kurią įeina Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Valstybės gynimo tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas. Už valstybės ginkluotųjų pajėgų tvarkymą ir vadovavimą joms Seimui yra atsakingi Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas.
Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, įveda karo padėtį visoje Valstybėje ar jos dalyje, skelbia mobilizaciją ir teikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui, o tarp Seimo sesijų - nedelsdamas šaukia neeilinę Seimo sesiją.
Jeigu karo veiksmų metu turi būti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų įgaliojimus.
Jeigu Valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai, Seimas gali visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje įvesti nepaprastąją padėtį. Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą turi teisę priimti Respublikos Prezidentas, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo.
Konstitucijos Rengimo Istorija
1990 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas patvirtino Konstitucijos projekto rengimo grupę, kuri turėjo parengti Lietuvos Respublikos Konstitucijos koncepciją ir iki 1990 m. gruodžio 31 d. pateikti ją prezidiumui. 1992 m. sausio 22 d. Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas priėmė nutarimą „Dėl Laikinosios komisijos Konstitucijos projektui parengti darbo organizavimo“, kuriuo buvo patvirtinti Komisijos nuostatai, t. p. darbo grupės nariai.
Nuo birželio vidurio Aukščiausiojoje Taryboje susidarė neformalios, tarpfrakciniu pagrindu veikiančios deputatų grupės, siekiančios ieškoti ir rasti bendrų susitarimų prielaidas. Taip pradėjo veikti ir Konstitucijos problemų derinimo grupė, ji stengėsi parengti suderintą Konstitucijos projektą. 1992 m. spalio 12 d. Aukščiausiosios Tarybos deputatams įteiktas suderintas Konstitucijos projektas ir pradėtas svarstyti Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose.
Lietuvos Konstitucija priimta 1992 m. spalio 25 d. referendumu, jai pritarė daugiau kaip pusė visų Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę. Pagal Konstitucijos 151 straipsnį ji įsigaliojo 1992 m. lapkričio 2 d., t. y. kitą dieną po oficialaus referendumo rezultatų paskelbimo.
Konstitucijos ir jos įsigaliojimo įstatymo tekstą 1992 m. lapkričio 6 d. pasirašė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis. 1992 m. lapkričio 10 d. Konstitucija buvo paskelbta valstybiniame laikraštyje „Lietuvos aidas“, o 1992 m. lapkričio 30 d. - „Valstybės žiniose“.
Konstitucijos Keitimo Pavyzdžiai ir Naujienos
Seimas imasi svarstyti Konstitucijos pataisą, kuri leistų savivaldos rinkimuose balsuoti nuo 16 metų. Moksleivių atstovų teigimu, tai skatintų jaunimo pilietiškumą, padėtų jiems labiau įsitraukti į visuomeninį gyvenimą.
Seimui pateiktos įstatymo pataisos, kurios palengvina LRT vadovo atleidimą. Seimo teisininkai įžvelgia LRT vadovo atleidimą lengvinančių pataisų galimą neatitikimą Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimams bei Europos Sąjungos (ES) reglamentui dėl visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo užtikrinimo.
Civilinio proceso kodekse numatytos „skolų atostogos“ tiek, kiek dėl jų sustabdomas ir nepilnamečių vaikų išlaikymo išieškojimas, prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos Skirsniai
- I SKIRSNIS
- II SKIRSNIS
- III SKIRSNIS
- IV SKIRSNIS
- V SKIRSNIS
- VI SKIRSNIS
- VII SKIRSNIS
- VIII SKIRSNIS
- IX SKIRSNIS
- X SKIRSNIS
- XI SKIRSNIS
- XII SKIRSNIS
- XIII SKIRSNIS
- XIV SKIRSNIS
Konstitucijos svarba
Pagal Konstitucinį aktą Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas bet kokie mėginimai įtraukti Lietuvą į buvusios SSRS pagrindu kuriamas valstybių sąjungas ar sandraugas laikomi priešiška Lietuvos nepriklausomybei veikla, uždraustas Rusijos, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ar jai priklausančių valstybių karinių bazių ir dalinių buvimas Lietuvos teritorijoje.
Įstatyme Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos įtvirtintos nuostatos dėl priimtos Konstitucijos pasirašymo ir paskelbimo tvarkos, pateiktas Seimo nario priesaikos tekstas.
Lietuvos žemėlapis
tags: #konstitucija #valstybes #sienos #gali #buti #keiciamos