Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra aktuali tema, kurią svarbu aptarti atsižvelgiant į nuolat kintančią teisinę aplinką ir visuomenės interesus. Šiame straipsnyje aptarsime nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams teisinius aspektus Lietuvoje, atsižvelgiant į Konstituciją, Civilinį kodeksą ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.
Visų pirma, svarbu paminėti, kad nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams reglamentuojamas ne tik nacionaliniais, bet ir tarptautiniais teisės aktais. Lietuva be išlygų ratifikavo Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvenciją bei jos pirmąjį protokolą, kuriame nustatytos nuosavybės apsaugos garantijos ir įtvirtintos sąlygos, kuriomis remiantis pateisinamas nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams.
Nuosavybės Apsauga ir Ribojimo Pagrindai
Vienas iš nuosavybės ribojimų - nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams. Konstitucinis Teismas nutarime pabrėžė, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies nuostata, jog atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę turi būti teisingas, aiškintina kaip reiškianti ir tai, kad nustatant tokį atlyginimą turi būti įvertinamos visos šiame kontekste reikšmingos su visuomenės poreikiams paimamu turtu susijusios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, iš Konstitucijos, be kita ko, jos 23 straipsnio 3 dalies, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos individualiai nustatant atlyginimo už paimamą turtą dydį, atsižvelgus į visas šiame kontekste reikšmingas su visuomenės poreikiams paimamu turtu susijusias aplinkybes, visuomenės poreikiams paimamo turto savininkui atlyginti ir kitus, tarp jų ir neturtinio pobūdžio, praradimus, atsiradusius dėl išskirtinės visuomenės poreikiams paimamo turto reikšmės jo savininkui.
Tačiau, pagal Konstituciją, negali būti nustatytas toks atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę teisinis reguliavimas, kuriuo būtų sudarytos prielaidos visuomenės poreikiams paimamos nuosavybės savininkui piktnaudžiauti savo teise gauti atlyginimą, be kita ko, reikalauti atlyginti dėl visuomenės poreikiams paimamo turto patiriamus neturtinio pobūdžio praradimus visais atvejais, o ne tik tada, kai jų atsirado dėl išskirtinės paimamo turto reikšmės jo savininkui.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad ginčytame Žemės įstatymo 47 straipsnyje buvo įtvirtintas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę teisinis reguliavimas, kuriuo, be kita ko, buvo nustatyta, kokie nuostoliai atlyginami žemės savininkui, kai visuomenės poreikiams paimamas jam priklausantis žemės sklypas. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, remiantis Žemės įstatymo nuostatomis, įgaliojimai nustatyti kitų dėl žemės sklype esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams patirtų nuostolių dydį suteikti žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, o žemės sklypo savininkui nesutinkant su siūlomu atlyginimu, teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą, visus atlygintinus dėl kartu su žemės sklypu visuomenės poreikiams paimamų statinių praradimo savininko patirtus nuostolius turėjo nustatyti teismas, spręsdamas ginčą iš esmės.
Visuomenės Poreikio Samprata
Nepaisant to, kad nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindai nustatyti LR įstatymuose, visuomenėje nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams laikomas ekstremalia situacija. Temos aktualumą ir problematiką pagrindžia ir tai, kad visuomenės poreikio sąvoka yra neapibrėžta. Nesant apibrėžtos ,,visuomenės poreikio" sąvokos, praktikoje kyla problemų nustatant ,,visuomenės poreikį".
Lietuvos teisės aktuose nėra įtvirtintos ,,visuomenės poreikio" sąvokos turinys; pateiktas sąrašas atvejų, kuriems esant nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra pateisinamas, sudarant prielaidas sąrašo plėtimui.
Nuosavybės Samprata
Analizuojant CK normas akivaizdus daikto kaip turto ir turtinių teisių išskyrimas įvairiuose CK straipsniuose. Remiantis CK sistemine analize, darytina išvada, kad nuosavybės teisės objektu yra ne tik daiktas, bet ir kitas turtas. Kyla klausimas ar turtas laikytinas nuosavybės teisės objektu, ar jis įgauna atskirą kategoriją. Dviprasmybę nagrinėjant nuosavybės teisę pastebi ne vienas autorius - nuosavybės teisę pagal CK priskiriant daiktinei teisei, o ją sutapatinant su daiktu.
Kaip nurodo V. Pakalniškis ,,tokie prieštaravimai atsirado tikriausiai todėl, kad atskirų Civilinio kodekso knygų projektų rengėjams įtakos turėjo skirtingos nuosavybės teisės doktrinos. Jau romėnų teisė pripažino ,,res incorporales", nematerialius objektus, turtines teises. Pagrindinis kriterijus nematerialius objektus atskiriant nuo materialaus - galimybė pastarąjį paliesti. ius asmens poreikius. iantis civilinei apyvartai ir sudėtingėjant gamybai, iškilo poreikis palengvinti tiek daikto, tiek turto judėjimą, įvedant dirbtinį konstruktą - nematerialius objektus.
Nuosavybės Teisės Objektai Europos Žmogaus Teisių Teismo Praktikoje
Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo: ,,pagal Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio nuostatas ginamos teisės objektu gali būti bet koks turtas, atitinkantis ekonominės vertės ir realaus egzistavimo kriterijus, į kurias ieškovas turi teisėtą lūkestį".
Įvertinus Europos Žmogaus Teisių Teismo nagrinėtas bylas dėl nuosavybės teisės pažeidimo ir gynimo, paminėtina, kad nuosavybe Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio prasme laikoma nekilnojamojo daikto vertės sumažėjimas dėl ekspropriacijos leidimo išdavimo ir uždraudimo statyti, betono maišyklių, prievolės įvykdymo užtikrinimo teisė, teisė patekti prie savo teritorijos ar ja naudotis ir kt.
Teisę į pensiją (paskirtą ir mokamą) - nuosavybės teisės objektu pripažino Konstitucinis Teismas, ,,paskirta ir mokama senatvės pensija yra saugoma ir ginama pagal Konstitucijos 23 straipsnį".
Nacionaliniai teismai, priešingai nei Europos Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdami bylas dėl nuosavybės teisės gynimo nepateikia kriterijų, kurias remiantis turtinės teisės yra ginamos pagal nuosavybės teisės apsaugos normas.
Nuosavybės Teisės Turinys
Nuosavybės samprata yra neatsiejama nuo nuosavybės teisės turinio analizės. Tokio reglamentavimo pasekoje nuosavybės teisė apima savininko išimtinę teisę į daiktą, kuris yra nuosavybės teisės objektas. Naujajame CK nuosavybės teisės turinys reglamentuojamas per savininko teisių triadą ,,valdyti, naudoti ir disponuoti".
2000 m. CK 4.37 straipsnyje nuosavybės teisės turinys reglamentuojamas per... „ ‰(U*cBp¼Äÿe¬]¨ÔZ. lÇ6Æ…XC\W‹5L·+n"튃mA$ý°? -n‘ š¥¥‹ZcÀÈð ^`X#†Ñµd³æ¬š´-¶¥áR:5}|o(Ò ÚÚ,MÀE/>8pÛ8¨òzfv. M-ê®_5òö ÷ïáÝv¿+ [×ÍXa¿»;Z Þ}ë²u/~ùÓ·udc^! AvYUoÖUröV¼^x•ÁäÃHå{uoWO¥+½º(¡! û^z¤TyÃFSñŸOãßØï¥+ŒR;Â>ýý³ú_u¶39ý?Ýö7„ÿ|úïnMùkúº5dlêý? H4I’$AöÙd?ƒ rÈ9ä ƒ rÈ! (¦;¬jYØ*’IÆ(ÔdWžø“âæ…¢î†Å¿´®‡a? ÕÞ ? [ÿùÖ •“CŸñ=’‰ß·ßš¤Ü&’u? Œ_É1†Ž’“úúœ%§?TïlëÉÞ5}Ëu]Ê{?. ¦}ÁŒ`? xœÅ ÙnGò]€þaÞ-\˜£éc. TËY¤Lt#JN? ‘c‰KºÊ¤Eô£? ¿îcÛø5†ýŒ_÷³Ÿók,{_°_°ý¼‡øUÄ=ãqöyÖË~ÏWË øUÌþį/²?ó«„]fç}¿Æþ‹=Èúù5Q…,V&dsÏ8E¸ƒ{ÆG¹gÌeS¹gÌgåÂhá>ö¸p¿p?›Î=e«ä¾Ra3¸¯ô²*! 6Ýœv°‘ŒƒõÍE6"r;XkC8 p<çx×qÁqÕqÍ! ^'ç.‡DË)¨ å•Ü‘.r®x¤"N'¯¤€ÂÉ»*þKrlàç6bFÙE*äTRªò½ÑKýÏÉñ/ÁÚ? } B-èpRz¬! _B)ìöÁ~(‡TÀ¨„ƒPÕê3''ý;ÿŸeÞ ì=aw? üwµ8¢r~¿`d¾^ ê¯þ¼¾Ž˜èç_-Žx¸ëÎ?
tags: #konstitucijos #str #del #turto #paemimo