Krašto Apsaugos Ministerijos Teritorijos: Statybos Apribojimai ir Planuojami Pakeitimai

Šiame straipsnyje pateikiama informacija žemės savininkams apie kelių apsaugos zonas, statybos apribojimus ir galimybes gauti kompensacijas už patirtus nuostolius. Taip pat aptariami Krašto apsaugos ministerijos planuojami įstatymų pakeitimai, susiję su statybos procedūrų supaprastinimu ir naujo karinio poligono steigimu.

Kelių Apsaugos Zonos: Apribojimai ir Patikrinimas

Žemės savininkas gali patikrinti, ar jam priklausančiame žemės sklype buvo įregistruota kelių apsaugos zona. Tai galima padaryti adresu: Apsaugos zonų planai, žemėlapiai, schemos | Susisiekimo ministerija (lr.lt). Minėtoje nuorodoje galima atsidaryti valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų brėžinį bei žemės sklypų sąrašą.

Apsaugos Zonų Dydžiai

Pagal kelio kategoriją, kelio apsaugos zona yra skirtinga:

  • Prie magistralinių kelių - 70 m
  • Prie krašto kelių - 50 m
  • Prie rajoninių kelių - 20 m

Atkreipiame dėmesį, kad šis pranešimas yra informacinio pobūdžio, jokie nauji apribojimai nėra taikomi.

Kreipimasis Dėl Informacijos ir Kompensacijų

Kreiptis reikia į AB „Via Lietuva“:

Žemės Įstatymo Pakeitimai: Specialiosios Paskirties Projektai

2025 m. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 9, 13¹, 23, 37, 42 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurį parengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Šiuo projektu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas gynybos ir saugumo pramonės projektams įgyvendinti, stiprinant valstybės saugumo ir gynybos interesus, kartu reguliuojant tiek valstybinės, tiek privačios žemės naudojimą strateginiams tikslams.

Įstatymo projektu įvedamos ir tikslinamos sąvokos, susijusios su specialiosios paskirties projektais. 2 straipsnio 61 dalyje apibrėžiama, kad specialiosios paskirties projektas yra „žemės valdos projektas, kuriame nustatomas žemės sklypo (-ų) formavimas, pertvarkymas, paėmimas visuomenės poreikiams, naudojimo sąlygos (paskirtis, naudojimo būdas, apribojimai, servitutai)“.

Projektas numato valstybinės žemės sklypų rezervavimo ir nuomos mechanizmų tobulinimą. Pagal 9 straipsnio 18 dalį, „rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis galioja tol, kol galioja sprendimas dėl gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto statuso suteikimo“. Be to, 9 straipsnio 181 dalis papildomai reglamentuoja ne aukciono būdu išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties galiojimą gynybos ir saugumo pramonės projektams.

45 straipsnio 1 dalies pakeitimai numato, kad žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačių žemės savininkų gali būti paimami tik išimtiniais atvejais, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, remiantis valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymu. Toks paėmimas galimas, kai žemė reikalinga pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, savivaldybės ar vietovės lygmens bendruosius planus, valstybei svarbių projektų planavimo dokumentus ar specialiosios paskirties projektus.

23 straipsnio pakeitimai detalizuoja žemės sklypų naudojimo paskirties ir būdo nustatymo tvarką. Pavyzdžiui, valstybinės žemės sklypų, reikalingų gynybos ir saugumo pramonės projektams, naudojimo būdas nustatomas pagal specialiosios paskirties projektą.

37 straipsnio 111 dalis numato, kad specialiosios paskirties projektus inicijuoja Vyriausybės įgaliota institucija, o jų rengimą organizuoja gynybos ir saugumo pramonės projektus įgyvendinantis subjektas.

Projektas numato, kad įstatymas, išskyrus 9 straipsnio 2 dalį, įsigalios 2025 m. lapkričio 2 d. Iki 2025 m. lapkričio 1 d.

Statybos Įstatymo Pakeitimai: Gynybos Pramonės Projektų Supaprastinimas

2025 m. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 ir 272 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurį parengė Krašto apsaugos ministerija. Šis teisės aktas siekia reikšmingai supaprastinti statybos procedūras, susijusias su gynybos ir saugumo pramonės projektais, taip prisidedant prie Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimo ir strateginių tikslų įgyvendinimo.

Taip pat Krašto apsaugos ministerija planuoja pakeisti ir statybos įstatymą, kurio pagrindinis tikslas - sumažinti biurokratinius barjerus, kurie šiuo metu trukdo greitai įgyvendinti gynybos ir saugumo pramonės projektus.

Kaip nurodoma dokumente, vienas esminių pakeitimų yra 27 straipsnio 11 dalies papildymas nauju punktu, kuris numato, kad statant, rekonstruojant ar nugriaunant statinius, skirtus Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatyme numatytiems projektams, nebus reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Šis pakeitimas leidžia ženkliai pagreitinti statybos procesą, kuris anksčiau galėjo užtrukti iki trejų metų, o dabar, priklausomai nuo projekto specifikos, gali būti sutrumpintas iki 6-15 mėnesių, o kai kuriais atvejais - net iki 2 mėnesių.

Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad šis įstatymo projektas yra platesnės strategijos dalis, kuria siekiama stiprinti Lietuvos gynybos pramonę ir didinti šalies konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Sparčiai kintanti saugumo aplinka, ypač Rusijos karinė agresija Ukrainoje, išryškino būtinybę greitai plėtoti gynybos infrastruktūrą ir užtikrinti tinkamą pasirengimą galimoms grėsmėms.

Projekto rengėjai taip pat akcentuoja, kad įstatymo pakeitimai atitinka Lietuvos įsipareigojimus stiprinti NATO kolektyvinę gynybą.

Jei Seimas pritars šiam įstatymo projektui, jis įsigalios 2025 m. lapkričio 2 d. Tikėtina, kad projektas sulauks plataus palaikymo, atsižvelgiant į jo strateginę svarbą ir aiškiai apibrėžtas nuostatas, užtikrinančias skaidrumą bei atitiktį teisės aktams.

Kapčiamiesčio Poligonas: Naujas Karinis Objektas

Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Kapčiamiesčio karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo projektas numato naujo karinio poligono steigimą Lazdijų rajone, reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją regione. Dokumente aiškiai konstatuojama, kad Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą turėjo reikšmingą poveikį Lietuvos nacionaliniam saugumui, o esamų poligonų kariuomenės rengimui nebeužtenka.

Projektas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos projektu. Tai reiškia, kad jam taikoma speciali, pagreitinta tvarka, o pagrindine įgyvendinančia institucija tampa Krašto apsaugos ministerija.

Įstatyme numatyta, kad į poligono teritoriją patenkanti valstybinė žemė perduodama Krašto apsaugos ministerijai patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti[1]. Taip pat ministerijos žinion bus perleidžiami visuomenės poreikiams paimti privatūs žemės sklypai, statiniai bei kita nekilnojamoji infrastruktūra, kai tik bus atliktos žemės paėmimo procedūros ir įregistruota valstybės nuosavybė.

Be to, poligono teritorijoje esantys valstybei priklausantys vietinės reikšmės keliai ir kitas nekilnojamasis turtas perduodami Lietuvos kariuomenei patikėjimo teise. Savivaldybių turtas taip pat pereina valstybės nuosavybėn ir toliau valdomas krašto apsaugos sistemos reikmėms. Tai reiškia, kad visa teritorija faktiškai konsoliduojama Krašto apsaugos ministerijos ir bus kariuomenės kontrolėje.

Įstatymas taip pat numato, kad poligono teritorijoje netaikoma dalis teritorijų planavimo, statybos leidimų ir poveikio aplinkai vertinimo reikalavimų.

Žemės savininkams bus atlyginama rinkos kaina bei mokamos papildomos kompensacijos - iki 45 minimalių mėnesinių algų už gyvenamosios paskirties statinius.

Kompensacijos Gyventojams

Planuojama teritorija Lazdijų rajone apimtų apie 14 600 hektarų, iš kurių mažiau nei pusė - privatūs sklypai. Karinio mokymo teritorijoje esančių 77 sodybų savininkai galės pasirinkti - išsaugoti turtą arba per 60 mėnesių jį parduoti valstybei. Tai taikoma tik karinio mokymo teritorijai, o pardavimas yra savanoriškas.

Ministerija teigia surengusi apie 250 konsultacijų su vietos gyventojais ir suskaidžiusi teritoriją taip, kad būtų mažesnis tiesioginis poveikis namų valdoms.

Projektas siūlomas ypatingos skubos tvarka, todėl numatomos ne tik išmokos pagal atkuriamąją ar lyginamąją turto vertę, bet ir papildomos kompensacijos. Gyvenamųjų pastatų savininkams poligono teritorijoje siūloma 45 MMA (51 885 eurai), už miško ir žemės sklypus - 5 MMA (5 765 eurai), o mokymo teritorijoje nusprendusiems parduoti turtą - papildomi 22 MMA (25 366 eurai).

Kompensacijos ir specialiosios sąlygos netaikomos tiems, kurie turtą įsigijo po 2026 m. vasario 10 d., išskyrus paveldėjimą.

Taip pat žadama laikytis aplinkosaugos reikalavimų ir įrengti triukšmą mažinančias bei susisiekimo infrastruktūros priemones.

Įstatymas įsigaliotų 2026 m. gegužės 1 d. Tai vienas didžiausių pastarųjų metų gynybos infrastruktūros projektų, kuriuo reikšmingi žemės ir turto plotai centralizuotai perleidžiami Krašto apsaugos ministerijos žinion nacionalinio saugumo tikslais.

Registrų Centras Neatskleidė Sandorių

Tuo tarpu dar praėjusią savaitę 77.lt kreipėsi į Registrų centrą su prašymu pateikti apibendrintus ir nuasmenintus duomenis apie 2020-2025 metais sudarytus sandorius planuojamo Kapčiamiesčio karinio poligono teritorijoje, apimančioje apie 14,6 tūkst. hektarų.

Prašyme buvo aiškiai nurodyta, kad reikalingi tik bendri Nekilnojamojo turto registro duomenys, neatskleidžiant fizinių ar juridinių asmenų tapatybės, o teritorija apibrėžta remiantis Krašto apsaugos ministerijos dokumentais bei Seimui pateiktais teisės aktų projektais.

Tačiau 2026 m. vasario 12 d. Registrų centras informavo, kad šios informacijos neteiks. Institucija sprendimą grindė tuo, kad teisė gauti informaciją nėra absoliuti ir gali būti ribojama, jei jos atskleidimas galėtų pakenkti valstybės saugumo ar gynybos interesams.

Registrų centras pabrėžė, kad planuojamas poligonas yra karinės paskirties objektas, susijęs su valstybės gynybos planavimu, o specialusis įstatymas dėl Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo dar nėra priimtas. Anot institucijos, ankstyvas su šia teritorija susijusios informacijos atskleidimas galėtų sudaryti prielaidas neteisėtam jos panaudojimui ir neatitiktų valstybės interesų užtikrinti atsakingą bei saugų gynybos sprendimų rengimą.

Kompensacijos už žemę Kapčiamiesčio poligono teritorijoje
Turtas Kompensacijos dydis
Gyvenamieji pastatai 45 MMA (51 885 eurai)
Miško ir žemės sklypai 5 MMA (5 765 eurai)
Turtas karinio mokymo teritorijoje (pardavus valstybei) Papildomi 22 MMA (25 366 eurai)

tags: #krasto #apsaugos #ministerija #teritorijos #kur #gali