Nusikalstamumas yra savitas ir sudėtingas socialinis reiškinys, kuris siejasi su daugybe kitų socialinių reiškinių, yra jų nuolat veikiamas bei pats daro jiems poveikį. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, turtiniai nusikaltimai sudaro didžiąją dalį visų nusikaltimų. Būtent šiais nusikaltimais yra pažeidžiama viena prigimtinių žmogaus teisių - teisė į nuosavybę. Šios, nuosavybė kiekvieno asmens gyvenime užima svarbią vietą, kadangi turtas yra laikomas ne tik žmogaus biologinės ir kultūrinės egzistencijos įtvirtinimo priemone, bet ir visų jo teisių bei laisvių įgyvendinimo pagrindas ir garantas.
Kiekvienas turtinio nusikaltimo auka patiria ne tik materialinę žalą, bet ir moralinę, psichologinę traumą. Turtinių nusikaltimų aukos dažnai išgyvena didelę baimę, depresiją, priešiškumą ir somatinius simptomus, kurie tęsiasi ilgesnį laiką. Neišsiaiškinus, kokios yra nusikalstamumo šaknys, negalima rimtai galvoti apie efektyvią šio reiškinio kontrolę. Tačiau egzistuoja įvairios teorijos, kurios neretai prieštarauja viena kitai, todėl atsakyti, kuri yra patikimiausia, net ir šiandien sunku.
Šiame straipsnyje aptarsime turto prievartavimą, jo kriminologinius rodiklius, struktūrą, dinamiką ir lygį. Taip pat apžvelgsime priežastis ir sąlygas, kurios lemia šio reiškinio atsiradimą.
Nusikalstamumo samprata ir rūšys
Nusikalstamumo sąvoka yra viena iš pagrindinių kriminologijos moksle, todėl kyla nemažai diskusijų dėl jo sampratos. Prof. J. Bluvasteinas nusikalstamumą apibrėžia kaip procesą, kurį sudaro visuma įstatymo baudžiamų veikų, padarytų tam tikroje valstybėje ar regione per tam tikrą laikotarpį. Tai yra socialinis procesas ir reiškinys, reikalaujantis nuolatinės kontrolės.
Vienas iš nusikalstamumo požymių - neišvengiamumas, kuris pasireiškia tuo, kad jis egzistuoja bet kurioje visuomenėje ir visiškai panaikinti jo neįmanoma. Dėl didelės nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų įvairovės paprastai jie skirstomi į atskiras kategorijas ar grupes, kad būtų lengviau juos nagrinėti. Yra du būdai tai padaryti: teisinis ir kriminologinis.
Teisinis požiūris atsispindi bet kurios valstybės baudžiamajame kodekse, kur nusikalstamos veikos grupuojamos į atskirus skyrius pagal kėsinimosi objektą, pavyzdžiui, nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, nusikaltimai nuosavybei, nusikaltimai šeimai ir t. t. Kriminologijos enciklopedijoje išskirtos trys nusikaltimų grupės pagal viktimizacijos šaltinį - nusikaltimai prieš asmenį, nusikaltimai nuosavybei ir nusikaltimai viešajai tvarkai.
Turtinis nusikalstamumas
Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, turtiniai nusikaltimai arba nusikaltimai nuosavybei sudaro didžiąją dalį visų nusikaltimų. Prieš pradedant juos nagrinėti, būtina apsibrėžti turtinio nusikalstamumo sąvoką. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad turtinis nusikalstamumas apima ir ekonominius ar finansinius nusikaltimus, kadangi asmenys, darantys tokio pobūdžio nusikaltimus, siekia materialinės naudos ir tai daro dėl savanaudiškų paskatų. Tačiau šie nusikaltimai skiriasi pagal kėsinimosi objektą, todėl yra išskirti į atskirus LR BK skyrius.
Turtinis nusikaltimas tiesiogiai kėsinasi į atskiro individo nuosavybę, o ekonominiai nusikaltimai - tai neteisėti, nusikalstami veiksmai ekonomikos srityje, kuriais kėsinamasi į ekonominius valstybės bei gyventojų interesus, nuosavybę, ūkinę, komercinę, finansinę veiklą. Prie ekonominių nusikaltimų priskiriami tokie nusikaltimai kaip fiktyvi ūkinė komercinė veikla, kontrabanda, vartotojų apgaudinėjimas ir kiti. Šie nusikaltimai pasižymi tuo, kad daro didžiausią žalą valstybės ekonominei ir finansinei sistemai.
Nuosavybė yra viena iš svarbiausių ir įvairiomis teisės normomis saugomų gėrybių. Jos neliečiamumas užtikrinamas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Jungtinių Tautų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnyje teigiama, kad kiekvienas žmogus turi teisę turėti nuosavybę tiek vienas, tiek kartu su kitais ir kad iš nieko negali būti savavališkai atimta jo nuosavybė.
Pagal F. von List'ą nuosavybė gali būti pažeista trim būdais:
- sugadinus ar sunaikinus daiktą (nesvarbu, tai kilnojamasis ar nekilnojamasis daiktas);
- pasisavinus daiktą, t. y. svetimas pradeda valdyti daiktą kaip nuosavą;
- pasisavinus jo naudojimosi teisę.
K. Jovaišas pagal 1961 m. BK nusikaltimus nuosavybei išskyrė į tris grupes:
- grobimai (vagystė, plėšimas);
- veikos, kuriomis siekiama gauti turtinės naudos (turto prievartavimas, radinio pasisavinimas);
- turto sunaikinimas ar sužalojimas.
Didžiojoje Britanijoje turtinis nusikalstamumas apima įvairius būdus, kuriais asmenys, namų ūkiai ar įmonės dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų netenka savo turto arba jų turtas yra sugadintas, tai vagystės iš namų (angl. burglary), vagystės, sukčiavimas ir kt. JAV turtiniai nusikaltimai apibūdinami kaip neteisėtas pinigų ar kilnojamojo (materialaus) turto paėmimas ar sugadinimas, t. y. vagystės iš namų, transporto priemonių vagystės, kitos vagystės, vandalizmas, padegimas.
Plėšimas tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek JAV yra priskiriamas prie smurtinių nusikaltimų. Lietuvoje prie turtinių nusikaltimų priskiriama vagystė, plėšimas, turto pasisavinimas, turto iššvaistymas, radinio pasisavinimas, turtinės žalos padarymas apgaule, turto sunaikinimas ar sugadinimas ir nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas.
Turtiniai nusikaltimai sudaro didžiąją dalį visų nusikaltimų ne tik Lietuvoje, bet ir daugumoje pasaulio šalių. Pavyzdžiui, Airijoje 2007 metais 100 000 gyventojų teko 3 427,5, 2008 metais - 3 428,44 turtiniai nusikaltimai, JAV 2007 metais 100 000 gyventojų teko 3 263,5 turtiniai nusikaltimai, nors palyginti su 2006 metais jų sumažėjo 1,4 procento, Kanadoje 2007 metais 100 000 gyventojų teko 3 320 turtiniai nusikaltimai, nors nuo 1991 metų, kai 100 000 gyventojų teko 6 160, kiekvienais metais buvo padaroma vis mažiau tokio pobūdžio nusikalstamų veikų.
Estijoje nusikaltimai nuosavybei sudaro apie 59 procentus, 2007 metais 100 000 gyventojų teko 2 056 turtiniai nusikaltimai, nuo 2003 metų kiekvienais metais tiek bendro, tiek turtinio nusikalstamumo lygis mažėja. Lietuvoje 2007 metais 100 000 gyventojs teko 1 750 turtinis, augs. Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai pasitaikantis turtinis nusikaltimas yra vagystė, plėšimas ir kitos veikos. Vagystė ir turto sunaikinimas ar sugadinimas yra dažniausiai daromos nusikalstamos veikos ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio šalių.
Vagystė - tai slaptas ar atviras svetimo turto pagrobimas. Esant kitoms lygiavertėms aplinkybėms, ji, palyginti su kitais grobimais, yra mažiausiai pavojinga, bet kartu ir labiausiai paplitusi nusikalstama veika. Plėšimas yra vienas pavojingiausių nusikaltimų nuosavybei, kadangi svetimas turtas užvaldomas panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus. Plėšimo pavojingumas pasireiškia per užpuolimą, kuris susijęs su prievartos panaudojimu. Labiau būdingi urbanizuotoms vietovėms, didesniems miestams, kur daug žmonių, pastatų, pereinamų kiemų, kur patogus greitas pasitraukimas iš įvykio vietos.
Turto prievartavimas - tai nusikaltimas, artimas plėšimui, kadangi abu jungia tie patys požymiai - prievarta ir grasinimai. Pagrindinis objektas yra nuosavybė, papildomi - gyvybė, sveikata, laisvė, orumas. Lietuvoje ši veika buvo populiari pirmaisiais nepriklausomybės atgavimo metais, nes, O. Fedosiuko nuomone, turto prievartavimas kaip mažiau ar daugiau paplitęs kriminalinis reiškinys visuomenėse atsiranda esminių socialinių - ekonominių permainų bei krizių metu. Turto prievartavimas pasižymi latentiškumu, kadangi nukentėjusieji bijo kreiptis į teisėsaugos institucijas.
O. Fedosiukas išskyrė tokias reketo rūšis:
- apsaugos reketas;
- skolų išlupimas;
- lupikavimo reketas, kai skolinamas kapitalas už labai didelius procentus;
- išpirkos reikalavimas už pagrobto turto grąžinimą;
- konkurencinis reketas.
Turto sunaikinimas ar sugadinimas taip pat priskiriamas prie turtinių nusikaltimų. Šiomis veikomis padaroma turtinė žala, pavyzdžiui, sugadinamos gyvenamosios patalpos ar automobiliai.
Apibendrinant, turtinis nusikalstamumas yra aktuali problema Lietuvoje ir pasaulyje. Siekiant efektyviai kovoti su šiuo reiškiniu, būtina nuodugniai analizuoti jo priežastis, struktūrą ir dinamiką, taip pat taikyti veiksmingas prevencines priemones.
Turtinio nusikalstamumo priežastys ir prevencija
Turtinio nusikalstamumo didėjimą Klaipėdos mieste lemia blogėjanti finansinė padėtis šalyje. Per 2004-2009 metų laikotarpį ekonominė situacija Lietuvoje ženkiai pasikeitė. Tai turėjo įtakos kiekvienam gyventojui. 2009 m. nedarbas išaugo beveik tris kartus lyginant su 2007 metais.
Siekiant visuomenės socialinės stabilizacijos, įskaitant ir nusikalstamumo plitimą, siekiama baudžiamosios ir bausmių politikos tobulinimo, tinkamai organizuojant nusikalstamumo prevenciją, vedamos užimtumo programos, vykdoma mokyklinė prevencija ir kt. Nepaisant visų dedamų pastangų, galima konstatuoti, kad kol kas nepavyko užkirsti kelio nusikalstamumui ir jis vis auga arba yra stabiliai didelis.
Nuosavybės teisė žinoma jau nuo labai seniai. Romėnų teisėje nuosavybės gynimas nuėjo ilgą kelią, o Lietuvos įstatymuose įtvirtintas nuo XIV amžiaus. Nuosavybės teisė ginama ir dabar. Tačiau, kad ir kiek pastangų būtų dedama apsaugoti nuosavybę, turtinio nusikalstamumo mastai vis dar išlieka stulbinamai dideli.
Lietuvoje ir kitose Pabaltijo valstybėse (Latvijoje, Estijoje) turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos - vagystės - visuomet sudarė didžiausią dalį visų registruotų nusikaltimų. Tai parodo, kokia aktuali ir didelė problema yra turtinio nusikalstamumo mastai. Šis skaičius taip pat kinta. Ne išimtis ir turtinis nusikalstamumas, kuriuo siekiama neteisėtai patenkinti savo poreikius. Šiomis nusikalstamomis veikomis yra pažeidžiama viena prigimtinių žmogaus teisių - teisė į nuosavybę, kuri apskritai yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių.
Bendroji nusikalstamos veikos nuosavybei samprata įstatymuose nėra suformuluota. Mokslininkai, tyrinėjantys baudžiamąją teisę, dažniausiai pasisako tik apie atskiras nusikalstamas veikas nuosavybei, kurios sudaro bendrą turtinio nusikalstamumo sistemą. Taigi bendra turtinio nusikalstamumo samprata nėra išgryninama.
Atskirų nusikaltimų nuosavybei panašumus ir skirtumus padeda suvokti tiesioginis bei rūšinis nusikalstamos veikos objektas - nuosavybė ir nuosavybės teisė, kuri anot LR CK yra teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Baudžiamajame kodekse turtinio nusikalstamumo veiksmas nurodomas kur kas plačiau. Autorių kolektyvas, išleidęs vadovėlį "Baudžiamoji teisė. Specialioji dalis" teigia, kad baudžiamųjų įstatymų analizė leidžia suformuluoti nusikaltimų nuosavybei sampratą. Nusikaltimus nuosavybei galima apibūdinti ir kaip nusikalstamus veiksmus, numatytus BK XXVIII skyriuje.
Svarbiausia, kad nusikalstama veika pažeidžia asmens (nukentėjusiojo) turtines teises arba kėsinasi į turtą. Lietuvos teisės specialistų nuomone, nuosavybės teisė gali būti suprantama objektyviąja ir subjektyviąja prasme. Baudžiamieji įstatymai garantuoja vienodą nuosavybės teisinę apsaugą, ginama bet kokios formos nuosavybė, nepriklausomai nuo nuosavybės įvairumo, veikos kvalifikuojamos vienodai, atsižvelgiama tik į materialiosios vertės skirtumus. Pagal juos skiriama didelės vertės turtas ir mažos vertės turtas. LR BK numato, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės - kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos.
Turtinio nusikalstamumo objektas gali būti šalyje egzistuojanti visų formų ir rūšių nuosavybė: viešoji (valstybės ir savivaldybės), privati (fizinių ar juridinių asmenų), mišrioji. Tai būtina nustatyti kiekvienoje baudžiamojoje byloje, kadangi tai būtinas įrodinėjimo dalykas. Taip pat objektu gali būti ir nuosavybės ar kitos daiktinės, prievolinės ar kitokios kilmės turtinės teisės, turtiniai interesai. Kai kuriose turtinio pobūdžio nusikalstamose veikose objektą sudaro ne tik visų rūšių ir formų nuosavybė, bet ir asmens sveikata ar veiksmo laisvė.
Turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos dalykas - svetimas turtas, priklausantis tam tikram asmeniui, valstybei ar savivaldybėms. Tai gali būti konkretūs daiktai, kuriems būdinga socialinių, ekonominių, fizinių ir teisinių požymių visuma. Baudžiamajame kodekse vartojama turto sąvoka yra platesnė už daikto sąvoką. Turto sąvokai priskiriama ir civilinėje apyvartoje esanti įvairių rūšių energija, dujos ir pan. Turtą sudaro materialūs ir nematerialūs objektai. Daiktai turi savo visuomeninę paskirtį, formą, teisinę priklausomybę bei materialaus įvertinimo piniginę išraišką.
Turtas gali būti skirstomas pagal pobūdį į kilnojamus ir nekilnojamus. Turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos būtinas dalyko požymis - svetimumas. Atsakomybė už nusikalstamas veikas nuosavybei kyla tik tada, kai kaltininkui turtas nepriklauso. Svetimu paprastai laikomas toks turtas, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai savininko valdomas.
Turtinio nusikalstamumo dalykas nėra dokumentai, intelektinės veiklos rezultatai, bagažiniai ir rūbiniai žetonai, daiktai išimti iš apyvartos ir kt. Taip pat nelaikoma turtinio nusikalstamumo dalyku ir narkotinės medžiagos, ginklai.
Turtinis nusikalstamumas gali būti padaromas tiek veikimu tiek neveikimu. Dažniausiai padaroma aktyviais veiksmais, kuriais siekiama neteisėtai paimti, užvaldyti svetimą daiktą. Tačiau padaroma ir neveikimu, kuomet turtinė nauda gaunama apgaule, piktnaudžiaujant ar sunaikinant turtą dėl neatsargumo. Tačiau būna atvejų, kad tokios veikos daromos iš altruistinių paskatų. Dažniausiai nusikaltimai nuosavybei padaromi siekiant savanaudiškai pasipelnyti, t.y. asmens poreikiams tenkinti.
Turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos subjektu gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Svarbu tik paminėti, kad ne už visas turtines nusikalstamas veikas atsako juridiniai asmenys. Pavyzdžiui, juridiniai asmenys negali atsakyti už vagystę, plėšimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, turtinės žalos padarymą apgaule, turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą.
Tikėtina, kad toks šių veiksmų mastas lemia vis didesnes diskusijas, siekiant kuo efektyvesnės turtinių teisių ir nuosavybės apsaugos. Dažniausiai iš nusikalstamų veikų nuosavybei sistemos išskiriamos atskiros veikų grupės, kurių bruožai iš esmės yra skirtingi. Šiame baudžiamajame kodekse išvardintas nusikalstamas veikas nuosavybei galima skirstyti pagal daugelį požymių, kaip pavyzdžiui pagal kaltę, motyvą, veiklos pobūdį, subjektą ir panašiai. Egzistuoja nemažai šių nusikalstamų veikų klasifikacijų, kurias kiekvienas autorius skirsto savaip.
Pavyzdžiui, L. Gauchman ir S. Maksimovas išskiria šias nusikalstamas veikas: vagystę, sukčiavimą, pasisavinimą, iššvaistymą, turto sunaikinimą ar sužalojimą, sukčiavimą siekiant gauti pašalpas, palengvinimus ar kitas išmokas, neteisėtą veiksmą bankrutuojant ar bankrotą nuslepiant, kreditorių reikalavimų nuslėpimą, trukdymą konkurso dalyviams ir kt. Šioms teisėms į nuosavybę. Prie svetimo turto grobimo galima priskirti vagystes ir plėšimus. Veikas, kuriomis siekiama užvaldyti turtą ar juo naudotis, galima vadinti turto prievartavimą ar radinio pasisavinimą, o turto sunaikinimo ar sužalojimo veikos apima turto sunaikinimo ar sugadinimo veikas numatytas LR BK 188 straipsnyje.
P. Matiaševskio turtinio nusikalstamumo sisteminimas nukreiptas į padarytus veiksmus sutaptis, kuomet panaudojamas fizinis smurtas, o kartu ir pasikėsinama į nuosavybę. Toks sisteminimas padeda išvengti kvalifikavimo klaidų. Pavyzdys - fizinio smurto panaudojimas ir daikto pagrobimas - plėšimas. P. O. Gana tiksliai turtinio nusikalstamumo veikas skirsto K. Jovaišas. Toks skirstymas tinkamas ir šiomis dienomis, kadangi neišskiriami jokie specialieji požymiai ar būdai.
Kadangi daugėja pakartotinai nusikaltusių asmenų, svarbu išskirti ir pagal tai ar asmenys padaro nusikalstamą veiką pirmą kartą ar ne. Pagal veikos pobūdį turtiniai nusikaltimai ir nusižengimai gali būti skirstomi į padarytus veikimu ir neveikimu. Juos dar galima išskirti į smurtinius ir nesmurtinius. Svarbus skirstymas pagal turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų dalyko vertę: nedidelės vertės ir didelės vertės. Šis skirstymas svarbus kvalifikuojant veiką, nes dažnai nulemia bausmės dydį.
Apibendrinant, turtinis nusikalstamumas yra kompleksinis reiškinys, kurio priežastis lemia įvairūs socialiniai, ekonominiai ir individualūs veiksniai. Efektyvi kova su šiuo reiškiniu reikalauja nuodugnios analizės, prevencinių priemonių ir veiksmingo teisėsaugos institucijų darbo.
Apsaugokite save nuo emocinio šantažo
tags: #kriminalines #suvestines #turto #prievartavimas