Mokslininkai jau seniai žino, kad oro tarša gali pakenkti fizinei sveikatai. Jungtinių Tautų Aplinkos programos duomenimis, dėl užteršto oro sukeltų kvėpavimo takų infekcijų, širdies ligų, insulto ir plaučių vėžio kasmet anksčiau laiko miršta apie 7 mln. žmonių. Tačiau vis daugiau įrodymų liudija, kad tai atsiliepia ir psichikos sveikatai.
Tyrimas, kuriame analizuojami oro kokybės duomenys ir pranešimai apie savižudybes iš visos Kinijos, patvirtina ankstesnius pastebėjimus, kad didelė oro tarša, susidariusi dėl intensyvaus eismo, gamyklų, anglimi kūrenamų elektrinių ir namų šildymo gali padidinti savižudybių riziką. Tačiau tyrimas taip pat rodo, kad prieš dešimtmetį Kinijoje pradėtas įgyvendinti oro taršos mažinimo planas nuo 2013 iki 2017 m. atnešė teigiamų rezultatų.
Visoje Kinijoje surinkti meteorologiniai duomenys ir 1400 oro taršą fiksuojančių prietaisų stebėjimai parodė, kad vidutiniškai apskrityse per savaitę susidaro 4-5 terminės inversijos. Kiekviena iš jų paprastai trunka 2-3 valandas, tačiau vidutinį savaitės KD2,5 kiekį tai gali padidinti 1 proc. Atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad beveik 10 proc. bendro savižudybių skaičiaus sumažėjimo 2013-2017 m. galima priskirti oro taršos mažinimui.
Viena svarbių tyrimo išvadų - vyresnės nei 65 metų amžiaus moterys daug dažniau nei bet kuri kita demografinė grupė linkusios atimti sau gyvybę dėl oro taršos.
Pasak Londono universitetinio koledžo psichiatro Josepho Hayeso, šis tyrimas yra „pažangesnis už ankstesnius“, kuriuose buvo nagrinėjamos sąsajos tarp PM2,5 ir savižudybių. Vis dėlto, pasak J. Hayeso, negalima visiškai atmesti tyrimo rezultatus galinčių iškreipti veiksnių.
Kaip rašo theverge.com, 1,2 mln. priešlaikinių mirčių 2010 m. gali būti siejamos su lauko oro tarša Kinijoje. Tokios išvados skelbiamos Global Burden of Disease Study atliktame tyrime, kurį išspaudino „The Lancet“. Panašios išvados daromos ir kitoje publikacijoje „The New York Time"s, kurioje skelbiama, kad aplinkos kietųjų dalelių tarša buvo ketvirta pagal populiarumą mirties priežastis šalyje. Oro taršą aplenkė tik mitybos sutrikimai, aukštas kraujo spaudimas bei rūkymas.
Robertas O’Keefe, Poveikio sveikatai instituto Bostone atstovas, teigė, kad tokios tyrimo išvados gali būti aiškinamos paprastai: oro taršą šalyje labiausiai didina sparčiai augantis pramonės sektorius. „Keliuose daugėja lengvųjų automobilių ir sunkvežimių, šis skaičius didžiuosiuose miestuose didėja rekordiniu tempu. Elektrinės degina labai prastos kokybės akmens anglį, dramatiškai auga elektros energijos vartojimas“, - aiškino R. O' Keefe.
Nors oro tarša Kinijoje jaučiama itin stipriai, kinai nėra vienintelė tauta, išgyvenanti neigiamus oro taršos padarinius. Atlikto pasaulinio tyrimo duomenimis, ankstyvų mirčių skaičius dėl oro taršos pasaulyje 2010 metais siekė 3,2 mln., taigi Kinijos rodikliai sudarė tik apie 40 proc. bendros statistikos. Kaip skelbia tyrėjai, oro tarša itin opi problema ir Indijoje, kurioje 2010 m. ankstyvos mirtys dėl lauko oro užterštumo ištiko 620 tūkst. žmonių.
Oro taršos poveikis aplinkai - neabejotinas, tačiau neretai laikomasi klaidingų įsitikinimų. Turbūt kiekvienas girdėjome istorijų ar skaitėme naujienas apie rimtas oro taršos problemas Kinijoje. Vis tik realybėje yra kitaip. 2018 metų vasarą miškuose kilę gaisrai sukėlė kur kas didesnį oro užterštumą didžiuosiuose Šiaurės Amerikos miestuose nei jis yra Kinijos miestuose.
Problemų daugėja ir dėl to, kad oro tarša iš Kinijos patenka į Jungtines Amerikos Valstijas. JAV gali sumažinti sukuriamą oro taršą, tačiau valstybės pastangas sujaukia vėjai, nešantys užterštą orą iš Azijos į JAV oro erdvę. Dėl šios priežasties oro tarša JAV ir toliau didėja.
Oro tarša Pekine
Oro taršos šaltiniai
Pagrindiniai oro taršos šaltiniai yra autotransportas ir pramonės įmonės, energetikos objektai. Dulkės arba kai kurios kietosios dalelės yra mažesnės nei 2,5 mikronų skersmens ir gali būti nematomos. Šios dalelės yra ypač žalingos, nes jas galima lengvai įkvėpti į plaučius.
- Azoto dioksido dujų gali atsirasti patalpoje iš prietaisų, tokių kaip vandens šildytuvai ir dujinės viryklės. Azoto oksidą į aplinką išmeta transporto priemonės ir elektrinės.
- Anglies monoksidas - itin kenksmingos dujos, susidarančios deginant bet kokią medžiagą, įskaitant gamtines dujas.
- Formaldehidas - ore esantis cheminis junginys, kurį galima aptikti daugelyje namų ūkio produktų, jis taip pat susidaro deginant bet kokią medžiagą, įskaitant gamtines dujas.
- Švinas patenka į orą iš tokių gaminių, kaip papuošalai ar dažai.
Tyrimas parodė, kad dėl sumažėjusios spinduliuotės, Kinija iki 2016-ųjų metų prarado 1,9 mlrd. dolerių. Per 55-erius metus buvo galima papildomai pagaminti tiek energijos, kad jos visiems metams užtektų 1,3 mln. gyventojų. Šis tyrimas aiškiai parodo, kad Kinija privalo rasti sprendimą, kaip išvalyti užterštą orą.
Atėjęs šaltasis metų sezonas dažnai šaldo ne vien kūną, bet ir piniginę. Normalu, jog pakilusios šildymo kainos nuosavų namų gyventojus priverčia pamąstyti apie alternatyvius šildymo būdus bei ieškoti galimybių sutaupyti. Dėl vietos sąlygų ir transformacijų, teršalų koncentracijos gali dar labiau išaugti. Pagrindiniai oro taršos šaltiniai Lietuvos miestuose yra transportas, pramonės įmonių ir individualiųjų namų kaminai.
Smogas
Žiemos smogo tikimybė yra didelė miestuose, kur yra intensyvi pramonė, kūrenama daug akmens anglies ir yra didelės sieros oksidų emisijos į aplinką. Šio tipo smogo pavyzdys yra 1952 metų Londono smogas. Lietuvoje akmens anglies deginama palyginti mažai, tačiau intensyvesnio šildymo laiku, tam tikruose regionuose esant didesnei SO2 emisijai, šaltam orui ir didesnei drėgmei, gali imti formuotis antrinės dalelės. Lietuvoje kiek pavojingesnis fotocheminis smogas, kuris atsiranda šiltuoju metų laikotarpiu.
Jeigu Lietuvoje oro temperatūra ilgą laiką išliktų labai žema, žmonės ir toliau aktyviai kūrentų savo būstus, nepakiltų vėjas, tikėtina, kad pagal užterštumo kiekį pasiektume Kinijos didmiesčių lygį.
Smogas Pekine
Oro kokybė patalpose
KTU atlikti tyrimai parodė, kad net iki 40 proc. oro taršos gali patekti į vidines patalpas, nepaisant to, kad gyventojai nebuvo išėję į lauką. Kietosios dalelės gali prasiskverbti pro mažiausius plyšelius. Kuo sandaresnis pastatas, tuo mažesnė tikimybė, kad užterštas oras pateks į vidų.
Žiemą patalpose KD2,5 koncentracija vidutiniškai buvo 1,5-2 kartus mažesnė nei aplinkos ore, o vasarą buvo stebima atvirkščia tendencija. Teršalų koncentracijai patalpose įtakos turi jose vykstanti veikla. Tai gali būti maisto gaminimas, buitinės chemijos gaminių naudojimas, rūkymas, atviro degimo procesai ir kt. Kita dedamoji, turinti įtakos teršalų koncentracijai patalpose, yra degimo produktai, prasiskverbiantys iš lauko.
KTU mokslininkai konstatavo, kad priklausomai nuo pastato sandarumo, vyraujančios vėjo krypties pastato požiūriu, vėjo stiprumo ir kitų vietos sąlygų - iki 30 procentų teršalų iš aplinkos oro gali prasiskverbti į pastato vidų.
Sprendimo būdai
Pirmiausia reikėtų mažinti ore esančias chemines medžiagas tiek patalpose, tiek lauke. Apsvarstykite, kokių rūšių produktus perkate savo namams. Asmeninės priežiūros produktuose esantys chemikalai, ypač lakieji organiniai junginiai, gali prisidėti prie oro taršos kaip ir automobiliai.
Šiuos klausimus reikia spręsti kompleksiškai kartu su savivaldybės administracija, bendruomene. Padidėjus oro užterštumui patartina būsto šildymui nenaudoti prastos kokybės kuro, netinkamų deginti atliekų, rūpestingai prižiūrėti deginimo įrenginius ir išmetamųjų dujų sistemas, diegti technologiškai pažangius katilus.
Siekiant populiarinti elektrinį transportą, Aplinkos apsaugos institutas šių metų pradžioje pristatė svetainę www.elv.lt.
Kai kuriuose Indijos, Irano, Pakistano, Kinijos miestuose oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra dešimtį kartų didesnis nei Lietuvoje. Neatsitiktinai Azijos prekybos centruose oro valymo įrenginiams skiriamos ne lentynos, o ištisi skyriai. Stambesnėms dalelėms sugaudyti jau yra sukurta daugybė filtrų. Visgi, patys smulkiausi elementai sugeba prasiskverbti, tad bandoma rasti būdą, kaip sugaudyti submikronines daleles, kurios yra pačios kenksmingiausios.
Viena iš KTU mokslininkų tyrimo sričių - nanopluoštų kūrimas ir jų naudojimas oro filtravimo procese. Mokslininkai pažymi, jog dėl didelio paviršiaus ploto ir porėtumo bei mažų mikroporų dydžio, šios medžiagos gali būti sėkmingai taikomos dalelėms filtruoti oro sraute. Nanopluoštai idealiai tinka filtruoti ne tik mikroninėms, bet ir submikroninėms dalelėms.
Tiesa, nanopluoštai, kurių efektyvumas gali viršyti 99 procentų ribą, yra netinkami filtruoti didelį kiekį kietųjų dalelių turintį orą, nes gali greitai užsikimšti, todėl nanopluoštų filtrai gali būti naudojami paskutiniuose filtravimo etapuose, t. y.
Geriausias ir efektyviausias būdas norint pakankamai išvalyti ir sudrėkinti patalpų orą - oro drėkintuvai ir valytuvai.
Šildymo ir vėdinimo sistemas reiktų projektuoti taip, kad patys žmonės galėtų keisti tiek oro temperatūrą, tiek oro judėjimo greitį savo patalpoje. Svarbus ir medžiagų pasirinkimas. Rekomenduojama naudoti tokias medžiagas, kurioms pagaminti reikia mažiau išteklių ir energijos.
Anglies dioksido koncentracija mokyklose
2018 metų gruodžio mėnesį Nacionalinė pasyvaus namo asociacija atliko mokyklų klasių oro tyrimą. Pasirodė, kad vidutinė CO2 koncentracija mokyklose pamokų metu siekia 1660 milijoninių dalių (ppm) - tai yra 1,6 karto daugiau už rekomenduojamą normą.
JAV Harvardo ir Sirakjuso universiteto mokslininkų eksperimentais yra nustatyta, kad, ore esant 1400 ppm CO2 koncentracijos, žmonės mąstymo įgūdžių testus atliko 50 proc. prasčiau nei esant 500 ppm CO2 koncentracijai.
Berklio nacionalinės laboratorijos tyrimas, rodo, kad mokydamiesi klasėse, kuriose CO2 koncentracija viršija 1000 ppm, vaikai praleidžia 10-20 proc. pamokų.
Šalia visų technologinių sprendimų, medžiagų parinkimo, reikia keisti ir žmonių įpročius. Privalu suprasti, jog patys galime prisidėti prie geresnės oro kokybės namuose. Tai galima padaryti ir mokyklose, pavyzdžiui, atidarę per pertrauką visus langus per. Namuose pirmiausia reikia išsiaiškinti, kur yra oro taršos šaltiniai. Tai gali būti ir paprasčiausia kiliminė danga.
Biuruose reikia kurti tiek ir darbo, tiek ir poilsio zonas, kad darbuotojai turėtų galimybę pailsėti. Taip pat ir pats pastatas turėtų generuoti energiją. Dabar populiarėja vertikalūs sodai.
| Šalis | Ankstyvų mirčių skaičius dėl oro taršos (2010 m.) |
|---|---|
| Kinija | 1,2 milijono |
| Indija | 620 tūkstančių |
| Visas pasaulis | 3,2 milijono |