Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje nuolat kinta, o būsto kainos priklauso nuo daugelio veiksnių: vietos, statybos metų, įrengimo kokybės ir bendros ekonominės situacijos šalyje. Registrų centro duomenys rodo, kad suaktyvėjus naujo būsto pirkėjams, kyla ir kainos. Vilniuje jos pasiekė 2008 metų lygį.
Šiame straipsnyje aptarsime, kiek kainuoja įrengti kubinį metrą buto įvairiuose Lietuvos miestuose, kokie veiksniai daro įtaką kainoms ir ko tikėtis artimiausiu metu.
Būsto kainų tendencijos Lietuvoje
Registrų centro būsto pirkimo sandoriuose fiksuotų kainų duomenimis, per pastaruosius tris mėnesius lietuviai būstui išleido 442,3 mln. eurų, o tai kone 5 procentais daugiau nei praėjusį ketvirtį. Didesnė nei įprastai rinkos dalis teko naujos statybos būstui įsigyti. Vien naujesnės statybos butų nupirkta už 111,5 mln. eurų. Registrų centro duomenimis, šio segmento rinkos augimą lėmė ne tik išaugusi paklausa, bet ir aukštesnė naujų butų kaina. Sparčiai augo ir naujų namų kaina - 8,8 procento per ketvirtį. Paklausūs ir senos statybos butai, kurie, palyginti su pernai, taip pat brango.
Anot Aruodas.lt duomenų, nuo 2015-ųjų metų rugsėjo, vidutinė būsto kvadratinio metro kaina sostinėje augo vidutiniškai po 100 eurų už kvadratinį metrą kasmet. Kiek lėtesniu tempu būstai taip pat brangsta ir Kaune bei Klaipėdoje.
2015-ųjų rugsėjį vidutinė buto kvadratinio metro kaina Vilniuje buvo 1542 eurai. Lygiai po metų - jau 1678 eurai. Prieš metus, 2017-aisiais, vieną kvadratinį metrą Vilniuje buvo galima įpirkti už vidutiniškai 1782 eurus, o šiemet rugsėjį - už 1826 eurus. Per trejus metus kainos sostinėje užaugo beveik penktadaliu (18 %), dar sparčiau jos šoktelėjo Kaune (37 %). Rugsėjo mėn. vidutinė buto kvadratinio metro pasiūlos kaina Kaune buvo 1114 eurų. Lėčiausiai kainos augo Klaipėdoje - dešimtadaliu nuo 1061 euro už kvadratinį metrą 2015-ųjų rugsėjį iki 1168 eurų šiemet tą patį mėnesį.
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vilniaus Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pastebėjo, kad iki šiol galėjome (ir vis dar galime) mėgautis rekordiškai žemomis paskolų palūkanomis, tačiau stambūs bankai ir analitikai jau kalba apie jų kilimą.
Nekilnojamojo turto brokeris taip pat pastebėjo, jog dėl aukščiau minėtų priežasčių vis labiau išsiskiria naujo ir seno būsto kainos. Pirkdamas naują būstą tu gauni „naujus“ kaimynus: jaunus, mokius. Tai vis tik lemia gyvenimo kokybę. Kita vertus, nauji projektai turi ir minusų: infrastruktūra, vaikų darželiai vis dar yra likusi senuosiuose rajonuose, todėl vaikus tenka vežti būtent ten.
Paklaustas apie aukštas nekilnojamojo turto kainas, M.Čiulada juokauja: „Dirbu nekilnojamojo turto srityje 17 metų ir dar niekad niekas nepasakė, kad, žinote, visai pigiai kainuoja būstai šiuo metu. Vis dėlto nekilnojamasis turtas labai glaudžiai susijęs tiek su pinigų infliacija, tiek su ekonomikos ciklais ir tendencijomis. Pagalvokite apie mūsų pajamų lygį - jis dar niekada nėra buvęs toks aukštas ir nuolat auga“.
Butų įrengimo kainos
Naujos statybos butai Lietuvoje dažniausiai parduodami su daline apdaila. Dalinės apdailos butas neturi pilnai paruoštų grindų, sienų, elektros instaliacijos ar santechnikos įrangos. Pirkėjui tenka visas buto įrengimo procesas, kuris apima nuo darbų planavimo iki baldų ir buitinės technikos pirkimo.
Norint įrengti butą reikia detaliai suplanuoto biudžeto. Detaliai suplanuotas biudžetas padeda išvengti streso ir nereikalingų išlaidų. Daugelis peržengia numatytą sumą net 50 % ar daugiau, nes neturint konkretaus plano padidėja tikimybė viršyti biudžetą.
Realių kainų pavyzdžiai: Lietuvoje įrengti 60 kv. m butą kainuoja nuo 10 000 eurų. Mažiausias biudžetas yra apie 10 000 eurų - pasiekiamas planuojant išlaidas iš anksto, renkantis akcijines prekes ir dalį darbų atliekant savarankiškai. Baldai ir buitinė technika (virtuvės komplektas, spintos, miegamojo ir svetainės baldai, šaldytuvas, viryklė, gartraukis) gali kainuoti apie 8 500 eurų.
Pilnas buto įrengimas dažniausiai trunka nuo 4 savaičių iki 3 mėnesių. Didmiesčiuose, kaip Vilnius ar Kaunas, standartinis 60 kv. m butas dažniausiai įrengiamas per 2 - 4 mėnesius. Greitesnį procesą užtikrina lygiagretus veiksmų planavimas. Medžiagų pirkimas neturėtų būti atskirtas nuo meistrų paieškos - abu procesai turi vykti tuo pačiu metu. Svarbu atminti, kad kiekviena papildoma diena - ypač kai butas įsigytas su paskola ir gyvenama nuomojamame būste, yra papildomos išlaidos.
Pagrindinės klaidos įrengiant butą:
- Neplanuoti biudžeto iš anksto.
- Vėluojama pradėti darbus dėl meistrų ar medžiagų.
- Spontaniški pirkimai be išankstinio sąrašo.
- Avansiniai mokėjimai be garantijų.
- Pamirštami darbų terminai.
Kaip sumažinti buto įrengimo išlaidas:
- Sudarykite smulkų sąmatos dokumentą.
- Rinkite kainas iš skirtingų šaltinių.
- Įtraukite 10 % rezervą netikėtoms išlaidoms.
- Laikykitės plano be išimčių.
Regioniniai skirtumai
Būsto kainos ir įrengimo išlaidos labai skiriasi priklausomai nuo regiono. Didmiesčiuose, tokiuose kaip Vilnius ir Kaunas, kainos yra didesnės nei mažesniuose miestuose ar rajonuose.
Pavyzdžiui, Turto bankas parduoda 1 kambario butą su bendro naudojimo patalpomis Rokiškio rajone, greta Rokiškio esančiame Kavoliškio kaime. Buto vidaus apdaila nusidėvėjusi. Už šį būstą prašoma pradinė suma - 1 100 eurų. Už 1 300 eurų Radviliškio rajone siūlyta įsigyti 1 kambario (28,45 kv. m) butą su rūsiu.
Ieškant pigių butų skelbimų portale Aruodas.lt, galima pastebėti, kad vieną ar kitą NT variantą galima rasti ir už daugiau nei 1 tūkst. Pavyzdžiui, skelbiama, kad Zarasų rajone parduodamas 2 kambarių butas, jo plotas - beveik 40 kv. m, o kaina - beveik 1 400 eurų.
Taigi atitinkamai už 40 kv. m butą Joniškyje pardavėjai norėtų gauti vidutiniškai beveik 18 tūkst. eurų, o Zarasuose - daugiau nei 25 tūkst. eurų. Mažiausia NT kaina buvo Pagėgiuose - 391 euro už kv. metrą.
Anot nekilnojamojo turto brokerio, Vilniuje to paties dydžio buto kaina yra gerokai aukštesnė negu regione. Investuotojas, kuris nori pradėti investuoti į NT, gali tai daryti regione, nes už mažesnius pinigus gaus panašios kokybės būstą.
Panevėžio butų kainos
Panevėžyje naujų būstų nėra daug, tačiau senos statybos butų kaina kai kuriais atvejais kone susilygino su naujos. Nekilnojamojo turto ekspertas pažymi, kad mieste daugėja naujos statybos butų - Suvalkų, Vasario 16-osios, Ukmergės, Šaltinio gatvėse. Pasak R. Paulausko, naujos statybos su daline apdaila butų kainos labai įvairios. Lofto su langais į kiemą kvadratinis metras parduodamas už 700 eurų, o į Nevėžio pusę - siekia ir apie 1 000 eurų. Suvalkų gatvėje už kvadratinį metrą prašoma apie 900 eurų, Vasario 16-osios - 950 eurų ir panašiai. Eksperto teigimu, tai labai brangu.
Pasak R. Paulausko, prastesnis dviejų kambarių butas Panevėžyje dabar kainuoja apie 30 tūkst. eurų, geresnis - šiek tiek brangiau. Trijų kambarių buto kaina gali siekti ir 40 tūkst., o gali šoktelti ir iki 50 tūkst. eurų.
Anot „Asimono“ vadovo, naujesnės statybos standartinių dviejų kambarių 51-52 kvadratinių metrų butų kainos prasideda nuo maždaug 32 tūkst. ir pasiekia net 45 tūkst. eurų. Vieno kambario būstai brangesni. Jų kaina gali būti nuo 18 iki 27 tūkst. eurų.
Korporacijos „Matinininkai“ Panevėžio regiono skyriaus viršininkė Rita Kairaitienė pasakoja, kad dabar patrauklesni nebe maži 80-100 kvadratinių metrų namai, o jau 150 kvadratinių metrų ploto ir didesni. Ji taip pat teigia, kad labai pakilo senos statybos butų kainos, ypač jei jis suremontuotas. R. Kairaitienės pastebėjimu, šiuo metu populiariausios vietos, kur pirkėjau ieško būsto, Statybininkų ir Molainių g. kvartalai. Ten ir kainos nemažos. Domina ir Dainavos g. rajonas, tačiau ten maža pasiūla. Centre kainos didelės, o pasiūla - maža. „Geras butas 750 eurų už vieną kvadratinį metrą jau yra didelė kaina. Prašo ir per 800, 900, mačiau ir 1000 eurų, tačiau beveik niekam nepavyksta už tokią kainą parduoti“, - R.
Ekonominės klasės būstas Vilniuje
Ekspertus stebina tai, kad sparčiausiai brangsta ne prestižiniai būstai, o ekonominės klasė, tai yra labiausiai prieinamas būstas. Pastaroji Vilniuje per kelerius metus pabrango dviženkliai: vidutiniškai apie 11 proc., tačiau vietomis augimas siekė ir 30 proc. Ekonominės klasės kainų šuolio fenomeną aiškina šios klasės daugiabučių vystytojas, švedų kapitalo gyvenamojo būsto plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras.
Jo teigimu, už šio intriguojančio kainų šuolio slypi keletas logiškai paaiškinamų priežasčių. Pirmų jų - nuolatos augantis ekonominės klasės populiarumas. „Šiandien Vilniuje ekonominės klasės būsto kvadratinio metro kaina viršija 2019-aisiais fiksuotą prestižinio būsto kvadratinio metro kainą. Vidutiniškai ji siekia 3 tūkst. eurų už kvadratinį metrą su daline apdaila. Palyginimui, dar 2022 metais tokio būsto kvadratinio metro kaina siekė 1,9 tūkst. eurų. Viena to priežasčių - itin spartus šios klasės išpopuliarėjimas. Pavyzdžiui, pernai metais Vilniuje perkamiausi buvo ekonominės klasės butai, kurių pardavimų dalis sudarė 55 proc. nuo bendro realizuotų naujų butų skaičiaus. Šiemet statistika labai panaši“, - sako R.Pleteras.
Pasak eksperto, kadangi auga paklausa, auga ir tokios klasės pasiūla: šiuo metu Vilniaus pirminėje butų rinkoje yra statoma apie 5 tūkst. naujų butų, iš kurių mažiausiai pusė yra ekonominės klasės, apie 30 proc. - vidutinės klasės. Likusieji - tai brangiausios, prestižinės klasės butai. R.Pleteras pažymi, kad ekonominės klasės populiarumo priežastis yra patraukli kaina, kuri labiausiai atitinka vidutines Lietuvos šeimų galimybes.
„Be to, bankai tokiems pirkėjams paskolas suteikia noriau, nes įžvelgia mažesnę riziką. Pirkėjų auditorija šiame segmente yra pati plačiausia, o tai reiškia, kad net kilus sunkumams su paskolos grąžinimu, tokį turtą būtų nesunku realizuoti rinkoje. Prestižiniam būstui kreditavimas visada bus griežtesnis, nes tokių pirkėjų skaičius ribotas, o likvidumas mažesnis“, - sako R.Pleteras, „Bonava Lietuva“ vadovas. Ekspertas priduria, kad ir vystytojai įžvelgia aiškią tendenciją: pirkėjams lengviausia gauti kreditavimą labiau prieinamam, ekonominės klasės būstui, todėl labiausiai ir pildo tokių būstų pasiūlą.
Ekonominė klasė - tai ne kokybės trūkumas
R.Pleteras pabrėžia, kad terminas „ekonominė klasė“ pirmiausia nusako būsto vietą mieste, o ne jo kokybę. Visi naujai Lietuvoje statomi gyvenamieji pastatai privalo atitikti A++ energetinės klasės reikalavimus, todėl tiek statybinių medžiagų, tiek darbų kokybė dažniausiai nesiskiria nepriklausomai nuo būsto klasės.
„Būtent tai yra viena iš priežasčių, kodėl ekonominės klasės būstų kainos pastaraisiais metais ne tik susilygino, bet ir viršijo 2019 m. fiksuotas prestižinio būsto kvadratinio metro kainas. Kokybiškam pastatui pastatyti reikia gerų medžiagų, o jos nuosekliai brango visus pastaruosius metus. Taip pat pabrango darbo jėga bei energijos ištekliai“, - sako R.Pleteras.
Kalbėdamas apie vietą, NT ekspertas atkreipia dėmesį, kad didmiesčių teritorijos yra ribotos, o ypač vertingos vietos - Senamiestis, centras, zonos prie upių ar parkų - sunkiai plečiamos. „Žemė tokiose vietose tampa prabanga, todėl būstai čia neišvengiamai kainuoja daugiau. Gyvenimas tokiose vietose dažnai siejamas su prestižu, tad dauguma gyventojų renkasi tokią pat kokybę už mažesnę kainą, bet mažiau prestižinėje miesto dalyje“, - teigia jis.
Kaip pavyzdį ekspertas pateikia, kad prestižinės klasės būstai dažniausiai statomi Senamiestyje, Užupyje, Žvėryne ar Paupyje. Vidutinės klasės butai koncentruojasi arčiau centro - Naujamiestyje ar Žirmūnuose. Tuo tarpu ekonominės klasės būstai dominuoja miegamuosiuose rajonuose, tokiuose kaip Fabijoniškės, Pašilaičiai ar Pilaitė, kur dėl įperkamumo ir patogios infrastruktūros pardavimai bei statybos yra aktyviausi.
NT plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras teigia, kad šiandien Vilniuje ekonominės klasės būsto kvadratinio metro kaina su daline apdaila siekia apie 3 tūkst. eurų. Vidutinės klasės būsto kvadratinis metras kainuoja 4 tūkst. eurų ir daugiau, o prestižinės klasės - nuo 6 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.
„Ekonominė klasė, kaip jai ir priklauso, išlieka labiausiai įperkama, Visgi, ji nuolatos brangsta, o priežasčių pigti kol kas horizonte nesimato: jos statoma daugiausia, kokybė prilygsta aukščiausiai klasei, o tokių butų paklausa - didžiausia ir toliau auganti“, - sako R.Pleteras.
Vidutinės butų kainos Vilniuje pagal klasę (2024 m.)
| Klasė | Kaina už kvadratinį metrą (su daline apdaila) |
|---|---|
| Ekonominė | ~3000 EUR |
| Vidutinė | 4000+ EUR |
| Prestižinė | nuo 6000 EUR |
Parduodami butai visoje Lietuvoje: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Druskininkuose, Palangoje ir kt. Platus parduodamų naujų butų pasirinkimas: parduodami kokybiški naujos statybos butai. Nauji butai parduodami su daline apdaila arba pilna apdaila. Parduodami senos statybos butai: parduodami suremontuoti ir tvarkingi butai. Buto pardavimas ir buto pirkimas gali užtrukti nuo 1 iki 6 mėnesių. Parduodami butai miesto centre, miegamuosiuose rajonuose, mikrorajonuose, užmiestyje. Parduodami butai pagal kainą skirstomi į: ekonominis, pigus butas, vidutinės klasės butas, prabangus, prestižinis butas. Populiariausi parduodami butai: 1 kambario butas, 2 kambarių butai, 3 kambarių butai.