Lietuva pasižymi turtingu kultūros paveldu, kuris yra saugomas ir puoselėjamas. Vienas iš būdų užtikrinti tinkamą kultūros paveldo apsaugą yra nekilnojamojo kultūros paveldo žemėlapio sudarymas ir naudojimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra nekilnojamojo kultūros paveldo žemėlapis, kokie duomenų šaltiniai naudojami jam sudaryti ir kokia jo svarba.
Kultūros Vertybių Registras
Kultūros vertybių registro objektai yra nekilnojamosios ir kilnojamosios kultūros vertybės. Registro duomenys yra esminiai sudarant kultūros paveldo žemėlapius, nes jame fiksuojami visi saugomi objektai.
Duomenų Šaltiniai ir Žemėlapiai
Kultūros paveldo žemėlapiams sudaryti naudojami įvairūs duomenų šaltiniai, kurie leidžia tiksliai identifikuoti ir vizualizuoti kultūros paveldo objektus. Toliau aptarsime pagrindinius duomenų šaltinius, naudojamus Lietuvoje.
Lietuvos Respublikos Saugomų Teritorijų Valstybės Kadastras (STVK)
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre (STVK) registruojami duomenys apie Lietuvos saugomas teritorijas. Šiame duomenų rinkinyje pateikiamos visų saugomų teritorijų ribos ir aprašomoji (juridinė) informacija apie tas teritorijas.
Topografiniai Žemėlapiai
Lietuvos Respublikos teritorijos M1:50 000 topografinis žemėlapis LKS-94 koordinačių sistemoje (TOP50LKS) yra kartografinių duomenų rinkinys, apimantis objektus, susijusius su žemės paviršiaus gamtiniais ir antropogeniniais elementais (vandens telkinius, žemės dangą, transporto tinklus, inžinerines komunikacijas, geodezinius punktus, reljefą, vietovardžius, saugomų teritorijų ribas ir pan.) ir jų kartografinį vaizdavimą (sutartinius ženklus). TOP50LKS duomenys paruošti automatizuotai.
Taip pat teikiama parsisiuntimo paslauga - skaitmeninis rastrinis Lietuvos Respublikos teritorijos M1:50 000 topografinis žemėlapis LKS-94 koordinačių sistemoje (TOP50LKS-SR). Žemėlapis sudarytas naudojant naujausių metų TOP50LKS vektorinius duomenis ir paruoštas spaudai. Teikiamas PDF formatu.
Georeferencinių Erdvinių Duomenų Rinkinys (GDR50LT)
Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:50 000 georeferencinių erdvinių duomenų rinkinys (sutrumpintas pavadinimas - GDR50LT) yra valstybinis erdvinių duomenų rinkinys, kuriame kaupiami Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje duomenys.
Specialiųjų Žemės Naudojimo Sąlygų Duomenų Rinkinys (SŽNS_DR10LT)
M1:10 000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenų rinkinio SŽNS_DR10LT turinį sudaro tradicinio laidojimo kapinių teritorijos ir naujų sanitarinės apsaugos zonos, kultūros paveldo objektai, jų apsaugos nuo fizinio poveikio ir vizualinės apsaugos pozoniai, gamtos paveldo objektai ir jų apsaugos zonos, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos, kelių apsaugos zonos, geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonos, elektros linijų, dujotiekio, naftotiekio, požeminių ryšių apsaugos zonos, saugomų teritorijų ribos, funkcinės zonos ir jų buferinės apsaugos zonos, kurortų apsaugos zonos, Molėtų astronomijos observatorijos apsaugos zona, pastatai, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai ir šių pastatų sanitarinės apsaugos zonos, aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonos, karstinio regiono ribos, valstybinio geodezinio pagrindo punktų apsaugos zonos, hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos, saugotinus želdinius, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinės ribos.
Elektroninė paslauga yra skirta viešinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotų Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (SŽNS teritorijos) informaciją. Duomenų rinkinyje pateikiama informacija apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotas SŽNS teritorijas. LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 143 straipsnio nuostatos dėl to, jog „Ūkinė ir (ar) kitokia veikla, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, gali būti vykdoma, jeigu šios teritorijos nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre“ įsigalioja 2025 m.
Lietuvos Respublikos Bendrojo Plano (LRBP) Saugomų Teritorijų Informacija
Žemėlapyje pateikiama Lietuvos Respublikos bendrojo plano (LRBP) saugomų teritorijų informacija. LRBP yra teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis teritorijos vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus. LRBP patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2021 rugsėjo 29 d.
Duomenų šaltinių apibendrinimas
Apibendrinant duomenų šaltinius, galima sudaryti lentelę, kurioje pateikiama esminė informacija apie kiekvieną šaltinį:
| Duomenų šaltinis | Aprašymas | Prieinamumas |
|---|---|---|
| STVK | Duomenys apie saugomas teritorijas | Viešai prieinamas |
| TOP50LKS | Topografinis žemėlapis | Parsisiuntimo ir peržiūros paslaugos |
| GDR50LT | Georeferencinių erdvinių duomenų rinkinys | Parsisiuntimo ir peržiūros paslaugos |
| SŽNS_DR10LT | Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenys | Archyvinis, nebeatnaujinamas |
| LRBP | Saugomų teritorijų informacija | Žemėlapyje |
Pavyzdinis žemėlapis su saugomomis teritorijomis
Neprižiūrimi Kultūros Paveldo Objektai
Kultūros paveldo departamentas sukūrė Neprižiūrimų kultūros paveldo objektų svetainę. Atliekant kultūros paveldo objektų būklės įvertinimą, atsižvelgta į tokius kriterijus:
- vizualiai apžiūrėjus, statinių laikančiosios konstrukcijos deformavusios;
- nenaudojami pagal savo pirminę paskirtį statiniai (tendencija tiesioginiam būklės blogėjimui);
- akivaizdžios stogo dangos ir stogo konstrukcijų deformacijos;
- supuvusios/sunykusios, griūvančios statinio konstrukcijos;
- yra pavojingai pasvirusių statinio dalių.
Tokių kultūros paveldo objektų pagal statusą Kultūros vertybių registre nustatyta: paminklų - 21, valstybės saugomų - 165, inicijuotų skelbti valstybės saugomu - 1, registrinių, kuriems taikoma pradinė apsauga, - 326, savivaldybės saugomų - 1.
1995-2005 m. galiojo Nekilnojamųjų vertybių registras, kurį tvarkė Kultūros paveldo centras; jo pirmtaku Lietuvoje laikytini Istorijos ir kultūros paminklų sąrašai. Į Nekilnojamųjų vertybių registrą vertybės buvo įrašomos Kultūros vertybių apsaugos departamento (dab. Kultūros paveldo departamentas) direktoriaus įsakymu. Iki 2005 m. balandžio 20 d. į šį registrą buvo įrašyta: 1964 archeologijos objektai, 286 įvykių vietos, 324 mitologiniai objektai, 160 monumentų, 1672 laidojimo vietos, 53 urbanizuotos vietovės, 1073 statiniai, 353 statinių priklausiniai ir 543 statinių kompleksai.
Kilnojamųjų kultūros vertybių registre, kuris veikė nuo 1999 m. registruotos kultūros vertybės, nesančios valstybinėse saugyklose; jos buvo įrašomos Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu, pritarus Valstybinei paminklosaugos komisijai. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras galioja nuo 2005 m., jį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Įsteigtas vietoje Nekilnojamųjų kultūros vertybių ir Kilnojamųjų kultūros vertybių registrų. Nekilnojamosios kultūros vertybės į Kultūros vertybių registrą įrašomos Vertinimo tarybai nusprendus, kad objektui reikalinga apsauga.