Kuo Maironis galėtų būti svarbus mokiniui?

Kaip šiandienos mokiniams kalbame apie literatūros klasiką? Kas jis jiems? Kuo Maironis galėtų būti svarbus mokiniui? Kodėl galėtume Maironio nebeišgirsti? Dažnam atrodo, kad senstantis poetas moderniam gyvenimui nebetinka.

Neringa Butnoriūtė analizuoja poetų požiūrį į Maironį 2000-2011 m., Antanas Šimkus renka margas publikacijas apie Maironį, o kun. Robertas Grigas ir Alma Vijeikytė teigia, kad Maironis - kaip aksioma: privalomas, nebesvarstytinas, kanoninis.

Maironis: Tarp praeities ir dabarties

Jonas Mačiulis, pasirašinęs Maironio slapyvardžiu, gimė 1862 metais Raseinių apskrityje, Šiluvos valsčiuje, netoli nuo Tytuvėnų, laisvų nuo baudžiavos, vadinamųjų „karališkųjų“, valstiečių šeimoje.

Namų aplinkoje buvo vartojama lietuvių kalba, nors tėvai, bendraudami su vietos dvarininkais mokėjo ir lenkiškai. Namie įgijęs pradinių mokslo žinių ir pramokęs lenkų kalbos, Jonas Mačiulis, dokumentuose „subajorintai“ vadinamas Maciulevičium, įstojo į Kauno gimnaziją 1873 m.

Rašyti pradėjo mokydamasis šeštoje klasėje. Pirmuosius eilėraščius jaunasis poetas rašė lenkų kalba; vėliau šiuos bandymus jis sunaikino.

Gimnazijoje Maironis susipažino su lenkų poetų - A. Mickevičiaus, J. Kraševskio, J. Slovackio - kūryba, kuri jam padarė didelę įtaką: romantinis patosas, praeities tematika tapo ryškiomis tuometinės ir vėlesnės Maironio poezijos savybėmis.

Baigęs gimnaziją 1883 m., Maironis išvyko į Kijevo universitetą studijuoti literatūros. Kijeve naujai atsivėrė A. Puškino, M. Lermontovo ir kitų rusų, taip pat ukrainiečių poetų kūrybos lobiai; klasikinės rusų poezijos įtaka pastebima Maironio tematikoje bei eilėdaroje. Čia sustiprėjo Maironio patriotinė nuotaika.

Metus studijavęs literatūrą Kijevo universitete, Maironis, atsižvelgdamas į tėvų norą, taip pat paveiktas savo bičiulio A. Vytarto, įstojo į Kauno dvasinę seminariją (1884). Lietuvių kalbą ir literatūrą seminarijoje tuo metu dėstė A. Baranauskas. Jaunąjį Maironį stipriai ir teigiamai veikė Anykščių šilelis, taip pat vėlesnis gilus A. Baranausko susidomėjimas lietuvių kalba.

Maironis tapo aktyviu lietuvių nacionalinio judėjimo dalyviu. Maironis kaip poetas pirmą kartą sutinkamas „Aušros“ laikraštyje: 1885 m. Zvalionio slapyvardžiu. Čia buvo išspausdintas jo eilėraštis Lietuvos vargas, kuriame reiškiamas Maironiu būdingas motyvas - romantiškas susižavėjimas Lietuvos senove.

Baigęs Kauno dvasinę seminariją (1888), Maironis toliau tęsė mokslus Peterburgo dvasinėje akademijoje (1888 - 1892). Vienas iš negausių šio laikotarpio eilėraščių Ne taip senovės tėvai gyveno pirmą kartą pasirašomas Maironio slapyvardis. 1895 m. pasirodė įžymusis Maironio eilėraščių rinkinys Pavasario balsai.

Buržuazijos valdymo metais Maironis ėjo Kauno dvasinės seminarijos rektoriaus pareigas. Kurį laiką (nuo 1922 m.) jis profesoriavo Kauno universitete, dėstydamas, be kitų dalykų, ir pasaulinės literatūros kursą. Maironis mirė 1932 metais Kaune, palaidotas Katedros kriptoje.

Maironio kūrybos bruožai ir temos

Maironio kūryba tiesiogiai susijusi su XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios pokyčiais lietucių literatūroje. Tai tautinio atgimimo laikas, kai arinės Rusijos sudėtyje esančioje Lietuvoje nelegaliai plinta laikraštis „Aušra“, kai knygnešiai platina draudžiamą spaudą lietuvių kalba.

Patriotinėje-visuomeninėje Maironio kūryboje išpažįstama tėvynės meilė, visuomenė, ypač jaunimas, kviečiami imtis bendrų darbų. Patriotinėje lyrikoje svarbi garbingos Lietuvos praeities tema. Kaip įprasta romantikams, ir Maironiui Lietuvos istorija tampa įkvėpimo šaltiniu, skatina mąstyti apie tuometinę varganą Lietuvos padėtį.

Vis dėlto, be patriotinių šūkių, kvietimo dirbti tautai, aukotis aukštiems idealams, Maironis savo kūryboje kalba ir apie asmeninius žmogaus išgyvenimus, savitą dvasinę patirtį. Taigi Maironio poezijoje vyrauja dvi temos- visuomeninė ir individo saviraiškos, kurios aprėpia ne tik tai, kas svarbu tautai, visuomenei, kas yra bendra, bet ir tai, kas individualu, asmeniškai ir skausmingai išgyventa.

Šios temos neretai jungiasi viename eilėraštyje ir sudaro jo konflikto pagrindą. Maironis mėgo eilėraštį komponuoti iš dviejų dalių: iš pradžių piešiamas epiškesnis vaizdas, o pabaigoje, paprastai paskutinėje strofoje, išreiškiamas asmeninis kalbančiojo požiūris ir jausmai.

Ne viename eilėraštyje Maironis kalba apie poeto misiją, apie norą būti išgirstam, suprastam ir įvertintam. Kartais poetas prisipažįsta, kad nesupratimas slegia, todėl neretai nutyla, neišsako iki galo, neišreiškia žodžiais to, ką nujaučia. Laisvą poetinę jo saviraišką tramdo prisiimti visuomeniniai įsipareigojimai, priklausymas kunigų luomui.

Maironis sukūrė vieną gyvybingiausių lietuvių lyrikos tradicijų. Vėlesnių kartų poetai ne sykį skelbė nusisukę nuo Maironio poezijos, bet melodingos, lietuvių liaudies dainomis paremtos jo lyrikos stilius išlaikė savo vertę ir vėlesniais laikais. Šia tradicija rėmėsi ne vienas lietuvių poetas, pavyzdžiui, Salomėja Nėris, Justinas Marcinkevičius ir kiti.

Bibliografija:

• Pavasario balsai / Maironis. - Kaunas, 1994
• Pavasario balsai ir Kur išganymas / parašė Maironis (J. M-lis). - Sankt-Peterburgas, 1905
• [Rinktinė] / Maironis. - Kaunas, 1959
• Jaunoji Lietuva : poema / Maironis. - Meerbeck, 1948
• Pavasario balsai : 5-tą kartą atspaustą ir žymiai padauginta / Maironis-Mačiulis. - Tilžė, 1920
• Rinktiniai raštai : du tomai / Maironis. - Vilnius, 1956
• Mano gimtinė : eilėraščiai / Maironis. - Vilnius, 1983
• Nuo Birutės kalno / Maironis. - Los Angeles (Cal.), [1982]
• Lietuvos istorija : su kunigaikščių paveikslais ir žemlapiu / parašė Maironis (Š. M-lis). - Petropilis, 1906
• Lyrika / Maironis. - Vilnius, 1994
• Jūratė ir Kastytis : Legenda / Maironis. - Kaunas, 1993
• Kur bėga Šešupė : eilėraščiai / Maironis. - Vilnius, 1980
• Jaunos dienos : [eilėraščiai] / Maironis. - Vilnius, 1972
• Kęstučio mirtis : istoriškoji drama 5 aktais / Maironis Mačiulis. - Kaunas, 1921
• Kame išganymas / libretto keturiais aktais parašė Maironis-Mačiulis. - Tilžėje, [1920]
• Vakaro mintys / Maironis. - Vilnius, 1968
• Baladės / Maironis. - Woodhaven (N.Y.), 1966
• Raseinių Magdė : (poematas) / Maironis. - Vilnius, 1918
• Mūsų vargai / Maironis. - Meerbeck\\'as, 1948

Vertimai į kitas kalbas:

• Избранное : стихотворения / Майронис. - Москва, 1962
• Голоса весны : стихотворения / Майронис. - Вильнюс, 1987
• Gdzie zbawienie? : (libretto w 4-ch aktach) / Maironis. - Wilno, 1921
• Aus der Lyrik des litauischen Dichters Maironis : aus dem Litauischen ins Deutsche übertragen : Nachdichtung / von Alfred Franzkeit. - Wehrbleck, 1990
• Nasze niedole : poemat w 5 częściach / Maironis.

Maironis ir šiuolaikinė mokykla

Regimantas Tamošaitis kelia klausimą: Kuo Maironis galėtų būti svarbus mokiniui? Jo poezija padeda surasti prasmingo gyvenimo orientyrus. Jo poezijoje pasirodė žmogus, atsakingas už praeitį, dabartį, ateitį. Maironis dabartį padeda suprasti.

Mokinius slegia visuomenėje įsigalėjęs abejingumas, tamsumas, nemokšiškumas, užmaršumas, ryšio su praeitimi neturėjimas, ,,neįgalumas būti savo krašto, valstybės, tautos žmogumi.

Mūsų mokiniai, anot R. Tamošaičio, ilgisi ,,asmenybės su principais, aukšta sąmone ir aiškia moraline valia“.

Virginijos Paplauskienės teigimu, XXI amžius, globalizacijos procesai, tautų niveliavimasis, grėsmė prarasti savastį ir vertybių sampratos kaita. Kyla klausimas - kaip atsilaikyti, kaip neprarasti savo veido, individualumo, išskirtinumo? Čia sektinu pavyzdžiu gali tapti daugelis didžiųjų mūsų kūrėjų.

Dainora Eigminienė prisimena prof. Vandą Zaborskaitę, kuri, atsakydama į klausimą, kaip skaityti Maironį, kad jį išgirstume, sokratiškai pradėjo - nežinojimo išpažintimi. Ji prisiminė ankstesnius laikus, kaip jis buvo skaitomas, kaip keitėsi Maironio skaitymo akcentai. Iš Maironio poezijos daug ko galima pasisemti. Peršasi mintis, kad kiekvienas laikas, kiekviena epocha turi surasti savo perskaitymo aspektus ir formas.

Maironis turėtų būti įsiklausomas ir patikrinamas, kiek jis mums gyvas. Galbūt kiekviena karta turi teisę ginčytis su Maironiu, ieškoti, kuo jis svarbus, klausti, ar svarbus. Gerai poezijai jokie pabaksnojimai nebaisūs.

Tik čia turėtume kalbėti apie išskirtinę literatūros mokytojo atsakomybę, nes iš esmės nuo jo priklauso, ar pavyks išsaugoti gyvą ryšį su klasika, su literatūros tradicija. Ne atmesti, nutylėti ar naudoti atgyvenusias, taip pat ir pseudomodernias pateikimo formas, o pajausti, kas šiandien aktualu iš Maironio visiems.

Maironis sieja mane su Lietuva plačiąja, tikrąja prasme. Jis priartina prie Lietuvos praeities, pirmapradžio vaizdo. Poetas skatina susimąstyti, kas apskritai yra Lietuva, kokia ji man?

Maironis atvėrė protą, kad kažkuo būti nėra lengva. Daug apie tai buvo kalbama ir pamokose, ir namie, bet patikėjau tik Maironiu. Maironis pagilino mano santykį su tėvyne. Idealizuodamas Lietuvos praeitį, kultūrą, kraštovaizdį, jis paskatino mane sieti savo ateitį su lietuviškumu bei lietuvybe. Jo eilėraščiuose atradau sau pažįstamų jausenų: nostalgijos, nežinomybės jausmo, taip pat ir maksimalizmo, pasitikėjimo savimi.

Mokiniai ilgisi prasmės, prasmingos veiklos. Mūsų anemiškais laikais, išplaukusių vertybių akivaizdoje, silpnų, bespalvių žmonių apsuptyje Maironio poezijos žmogus jiems yra veiklios, viltingos elgsenos pavyzdys. Daro įspūdį konstruktyvumas, valia, smarki opozicinė dvasia.

Santykis su tėvyne veriasi irgi netikėtu kampu. Poetinės kalbos branda jiems daro įspūdį paveikumu, įtaiga, jie jaučiasi įsipareigoję poetui, kaip autoritetui, jo žodžiui. Bet - svarbiausia - jie nėra abejingi.

Štai 3 priežastys, kodėl Maironis vis dar svarbus mokiniams:

1. Jis universalus. Į mūsų sąmonę įnešė europietiško platumo. Su juo negalime jaustis maži, menkučiai, atsilikę.
2. Idealo sferai priklausanti tėvynės idėja, platoniškoji idėja. Jungianti, formuojanti žmogaus dvasią, įkvepianti atskirą žmogų veiklai, teikianti būčiai prasmę. Tėvynė - ne tik vieta, gimtasis kraštas, bet siekiama dvasinė aukštuma, mūsų įsipareigojimai, išpažįstamos vertybės, pasirinkimai, dėl ko ,,pavargti“.
3. Svarbus Maironio poezijos žmogaus gebėjimas intensyviai išgyventi savo laiką, jį suvokiant kaip istorinį. Jo poezija padeda surasti prasmingo gyvenimo orientyrus. Jo poezijoje pasirodė žmogus, atsakingas už praeitį, dabartį, ateitį.

Maironis teikia vilties, gydo. Jis kuria sveikas formas, o ne fragmentišką šokiravimo estetiką. Jo eilėmis gali ne tik svaigintis, bet ir auginti save. Juk kūrėjas renkasi, kaip kalbėti skaitytojui.

Kaip gyvą ryšį su mokiniu ir su kūriniu užmegzti? Mokykla turi būti gyvybinga struktūra, atvira kaitai, veikianti ir sąmoningai, ir spontaniškai. Kaip ir kultūra.

Alfonsas Nyka-Niliūnas klausia - kaip atsilaikyti, kaip neprarasti savo veido, individualumo, išskirtinumo? Maironis sieja mane su Lietuva plačiąja, tikrąja prasme. Jis priartina prie Lietuvos praeities, pirmapradžio vaizdo. Poetas skatina susimąstyti, kas apskritai yra Lietuva, kokia ji man?

Maironio kūrybos įtaka mokiniams

tags: #kuo #maironis #galetu #buti #svarbus #mokiniui