Kaip apšiltinti namo sienas renovuojant: išsamus vadovas

Su seno namo renovacija susijusių darbų apimtis gali būti labai skirtinga, priklausomai nuo esamos pastato būklės. Prieš kelis dešimtmečius statant namus nebuvo naudojamos šiltinimo medžiagos arba jos nebuvo pakankamai efektyvios, todėl senesnės statybos pastatai turi energijos suvartojimo problemų. Dėl didelių šilumos nuostolių tokio tipo pastatų eksploatavimui reikia sunaudoti daug daugiau energijos.

Norint padidinti seno namo energinį efektyvumą, dažniausiai reikia apšiltinti visas išorines atitvaras ir pakeisti langus bei duris. Langų ir durų atveju, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas stiklo paketų ir profilių šiluminėms savybėms bei sumontavimo kokybei, kad būtų išvengta linijinių šilumos tiltelių susidarymo rizika.

Jei atliekami statybos darbai, kuriais siekiama tik atkurti pirminę esamo pastato būklę, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant ir taip pat nekeičiamos, nešalinamos, neįrengiamos, nestiprinamos ir nesilpninamos laikančiosios konstrukcijos - tai traktuojama kaip einamieji priežiūros ar paprastojo remonto darbai. Paprastai esamų pastatų ar jų dalių apšiltinimas taipogi priskiriamas paprastojo remonto darbams. Tačiau jei norima pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas ar keisti statinio išorės matmenys, tuomet kalbame apie pastato rekonstrukciją ar kapitalinį remontą. Visais atvejais prieš bet kokių darbų pradžią reiktų konsultuotis su specialistais, kurie jums patars kokią statybos rūšį pasirinkti pagal jūsų senajame name norimus atlikti renovacijos darbus.

Sienų apšiltinimas: medžiagos ir būdai

Seno namo išorines sienas reikia papildomai apšiltinti įrengiant atskirą šilumos izoliacijos sluoksnį. Medžiaga, kuri puikiai tinka šiai paskirčiai, yra akmens vata. Šis produktas gali būti naudojamas įvairių paskirčių ir konstrukcijų sienoms šiltinti. Taigi, akmens vata pravers renovuojant ne tik mūrinį, bet ir medinį namą. Su šia medžiaga taip pat efektyviai galima izoliuoti stogą ar palėpę, pertvaras ir perdangas tarp aukštų.

Puikios šilumos izoliacijos savybės, kuriomis pasižymi akmens vata, sumažina šilumos nuostolius per atitvaras. Todėl sušildytas oras žiemos mėnesiais neištrūks iš namo vidaus, o vasarą patalpos per daug neįkais. Akmens vatos savybė slopinti garsus, aidėjimą ir vibracijas užtikrins puikų akustinį komfortą namo viduje - jo nepasieks varginantis triukšmas iš lauko aplinkos. Taip pat verta prisiminti ir tai, kad akmens vata yra nedegi.

Sienų šiltinimas yra vienas svarbiausių darbų norint, kad pastatas būtų atsparesnis nuolatiniam šilumos netekimui. Tuo galima pasirūpinti tiek statant namą, tiek jį renovuojant, modernizuojant. Tačiau užduotis nėra labai paprasta. Statybų rinkoje naudojamos labai skirtingos sienų šiltinimo medžiagos ir sienų šiltinimo būdai, tad tinkamo sprendimo paieška gali kelti iššūkių. Todėl šiame įraše plačiau panagrinėsime, kada geriau sienas šiltinti iš vidaus, o kada - iš išorės. Taip pat aptarsime dažniausiai naudojamas šiltinimo medžiagas.

Sienų šiltinimo būdai

Esama dviejų sienų šiltinimo būdų - iš vidaus ir iš išorės. Jie skiriasi efektyvumu ir kitais techniniais niuansais, tačiau kartais nėra galimybės rinktis ir lieka tik pritaikyti kažkurį vieną būdą.

• Sienų šiltinimas iš vidaus: rekomenduojamas tuo atveju, kai alternatyva nėra galima. Tai dažniausiai lemia sienų šiltinimo medžiagos poreikiai. Vienaip ar kitaip dėl apšiltinimo iš vidaus sumažėja naudingasis patalpų plotas. Šiltinant sienas iš vidaus, tenka keisti radiatorių, elektros instaliacijos vietą, be to, neišvengiamai prireikia apdailos atnaujinimo. Kitas trūkumas - tai, kad darbų metu patalpos negali būti patogiai naudojamos. Vis dėlto situacija nėra tragiška - padėti gali gerai parinkti sienų šiltinimo būdai ir medžiagos.
• Sienų šiltinimas iš išorės: yra pranašesnis pasirinkimas. Iš lauko pusės sienas apšiltinti yra paprasčiau ir patogiau. Iš išorės apšiltintos sienos atvėsta net 6 kartus lėčiau nei šiltintos iš vidaus. Taigi, šiluma efektyviau kaupiama tiek iš sienų vidaus, tiek iš lauko.

Bet kurio tipo sienų šiltinimas padeda efektyviai sumažinti prarandamos šilumos kiekį.

Populiariausios sienų šiltinimo medžiagos

Sienų šiltinimui iš vidaus ir išorės galima naudoti tas pačias medžiagas. Jos skiriasi reikiamu storiu, funkcinėmis ypatybėmis, kaina.

• Stiklo (mineralinė) arba akmens vata: Šios vatos sukaupia orą tarpeliuose ir sumažina šilumos laidumą tarp paviršių. Jos laikomos mažai degiomis. Tačiau vata sukaupia ne tik orą, bet ir drėgmę, be to, ilgainiui vata „sėda“ - kristalizuojasi.
• Putų polistirolas: Ši medžiaga gana nebrangi, saugi sveikatai. Be to, ji nesugeria drėgmės, puikiai išlaiko formą.
• Poliuretano putos: Kitaip nei alternatyvų, šios sienų šiltinimo medžiagos nereikia pjaustyti, formuoti, tad gaunamas vientisas, tolygus paviršius. Ji idealiai padengia net neparuoštą paviršių, sustiprina konstrukciją ir pasižymi išskirtine garso izoliacija. Tai viena moderniausių ir ilgaamžiškiausių medžiagų.

Kad ir kokios sienų šiltinimo medžiagos ar būdaipasirenkami, rekomenduojame atidžiai įvertinti ne tik juos, bet ir paslaugos teikėjus. Tik griežtai laikantis technologijos taisyklių, naudojant sertifikuotus gaminius galima užtikrintai pagerinti termoizoliacinę patalpų būklę.

Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie energinį pastatų efektyvumą, šilumos nuostolių mažinimą ir tiek apie senų būstų modernizavimo, tiek apie energiškai efektyvių naujų namų statybos sprendimus. Kad pasiektume norimą rezultatą ir gyventume šiltuose jaukiuose namuose, reikėtų atkreipti dėmesį į tinkamą būstų šiltinimą.

Trumpai apžvelkime dažniausiai naudojamus sienų šiltinimo būdus:

• Trisluoksnio mūro sienos: Tai dažnas sprendimas naujai statomiems mažaaukščiams pastatams šiltinti. Sienos laikančioji dalis gali būti mūrijama iš įvairių plytų ar blokelių. Šilumos izoliacijos storis priklauso ir nuo mūrinės dalies šiluminės varžos, tačiau dažniausiai yra ne mažiau kaip 15 cm. Labai svarbu nepamiršti įrengti vėdinamą 30-40 mm pločio oro tarpą ir užtikrinti oro judėjimą jame.
• Mūro arba gelžbetonio sienų šiltinimas iš išorės: Reiktų atskirti du pagrindinius sienų tipus: vėdinamas ir nevėdinamas sienas. Vėdinamos sienos - sienai šiltinti naudojamos specialios vėdinamoms sienoms šiltinti skirtos plokštės, kurios prie sienos tvirtinamos tvirtinimo elementais, o fasado apdailos plokštės tvirtinamos prie karkaso. Nevėdinamos sienos - šilumos izoliacija klijuojama prie sienos ir tvirtinama mechaniškai, įrengiamas armavimo ir apdailos sluoksnis iš tinko. Labai svarbu pasirinkti tinkamą sistemą.

Lietuvoje ypač trūksta kompleksinio požiūrio: dėl neišmanymo ar taupumo dažnai perkame vienos sistemos klijus, kitos - tinklelius ir armavimo sluoksnį, o trečios - apdailos sluoksnį. Tačiau visi sistemos komponentai turi būti kruopščiai derinami tarpusavyje.

Pamatų apšiltinimas: svarbus žingsnis renovuojant

Kai kurie seno tipo gyvenamieji namai taip pat turi problemų su pamatų šilumos izoliacija. Pasitaiko, kad per nesandarius pamatų elementus į pastatą patenka vanduo. Pamatų hidroizoliacijos metu padarytos klaidos taip pat gali sukelti namo atitvarų drėkimą. Jei pamatų elementai nėra apsaugoti nuo drėgmės patekimo į juos, būtina ištaisyti anksčiau padarytas klaidas. Atliekant pamatų hidroizoliavimo darbus nereikia pamiršti ir jų apšiltinimo.

Apšiltintas namas nebus pakankamai šiltas ir efektyvus jei nebus pasirūpinta tinkamu pamatų apšiltinimu - visai kaip ir žmogui nebus šilta ir komfortiška jei šals kojos. Be kita ko, pamatų šiltinimas suteikia ne tik geresnes šilumines savybes, bet taip pat ir didina pamatų ilgaamžiškumą, padeda išspręsti įvairias kitas problemas, tokias kaip pelėsio susidarymas ar drėkstančios sienos.

Verta iš karto pasirūpinti geros kokybės medžiagomis, mat taisyti broką gana brangu ir sudėtinga, todėl verčiau atliekant pamatų šiltinimo darbus pasiruošti deramai.

Pamatų šiltinimo etapai

1. Pamatų atkasimas: Jei namas nėra vis dar statomas, o atliekama renovacija, greičiausiai neišvengiamai teks pamatus atkasti. Pamatai turi būti apšiltinti tiek, kiek siekia grunto įšalas, tai yra, apie 1,5 metro po žeme, priklausomai nuo grunto tipo. Atkasus pamatus galima rasti ir plyšius, pro kuriuos drėgmė ir šaltis plinta į pastato vidų. Jų sandarinimas gali stipriai pagerinti rezultatus.
2. Pamatų hidroizoliacija: Saugant pamatus nuo drėgmės reikalinga pamatų hidroizoliacija. Renovuojant ar šiltinant pastatą atliekama vertikali hidroizoliacija, kuri montuojama išorinėje pamato pusėje. Ši izoliacija padeda apsaugoti betoną nuo drėkimo, saugoma betono struktūra, kurią ypač stipriai veikia šalčio-šilumos kaita.
3. Armavimas: Atkasti ir hidroizoliuoti pamatai gali (netgi tūrėtų) būti šiltinami. Kaip jau minėjome, dažniausiai kasama 1,2-1,5 metro žemyn, nes tiek siekia grunto įšalas. Populiariausias pasirinkimas šiltinant pamatus - putų polistirolas. Kuo šilčiau norite gyventi, tuo storesnis jo sluoksnis turėtų būti, o rekomenduojamas mažiausias storis - 10 cm.
4. Tinkavimas: Uždengus pamatus putų polistirolu šią medžiagą reikėtų apsaugoti nuo išorinių veiksnių, tad dengiama izoliacinė plėvelė, armuojama ir tinkuojama.
5. Membraninės plėvelės sumontavimas: Pasirinkus efektyviausią pilną pamatų šiltinimo metodą mūsų patyrę meistrai sumontuos drenažinę membraną, dažnai vadinamą tiesiog koriu. Jos pagrindinė funkcija yra apsaugoti pamatus nuo išorinių mechaninių pažeidimų bei augalų šaknų įsiskverbimo į pamatus.
6. Apdaila: Kuomet visas pamatas apšiltintas - lieka apdaila. Apdaila atliekama matomoje zonoje. Tai yra, po žeme, kur Jūsų naujai apšiltinti gruntu gali grožėtis nebent tik sliekai, apdailos daryti tiesiog nėra prasmės, svarbiausia, jog pamatas pilnai izoliuotas nuo drėgmės ir kitų išorinių veiksnių.

Apšiltinimas iš vidaus: ar verta?

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros inžinerijos katedros vedėjo doc. dr. Mariaus Mickaičio teigimu, apie apšiltinimą iš vidaus galima galvoti tuomet, kada galimybių pastatą apšiltinti iš išorės nėra - jis yra paveldo objektas, o jo fasadas yra saugomas. Tokioms mintims pritaria ir VGTU Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos vedėjas doc. dr. Arnoldas Šneideris.

„Toks šiltinimas dažniausiai naudojamas rekonstruojant statinius, kurie yra įtraukti į paveldą (pavyzdžiui, senamiesčio pastatai), ir kurių išorės negalima keisti dėl saugojamo atviro mūro ir pan.“ Mokslininko teigimu, gyvenamuosiuose namuose šiltinimas iš vidaus gali pasitarnauti kaip papildoma priemonė darantis remontą ar siekiant turėti geresnę garso izoliaciją. Tačiau naujos statybos statiniai ar renovuojami pastatai yra apšiltinami, visų pirma, iš išorės ir tokiu būdu yra pasiekiami geriausi rezultatai.

Pagrindiniai trūkumai

• Patalpos ploto praradimas: Bene pagrindinis sprendimo imtis šiltinimo iš vidaus trūkumas - prarandamas naudingas patalpos plotas. Šilumos sluoksnį perkėlus į vidų, buto gyvenamojo ploto praradimas gali būti milžiniškas.
• Sienų drėkimas: Antras dalykas, svarbus svarstant apie sienų apšiltinimą iš vidaus, yra galimas drėkimas sienos konstrukcijoje: apšiltinantis sluoksnis gali įšalti, o jame besikaupianti drėgmė reikštų sienos pleišėjimą ir pelėsį.

A. Šneiderio teigimu, šiltintis tik iš vidaus - beveik betikslis dalykas: anksčiau ar vėliau vis tiek reikėtų daryti kosmetinį pastato remontą, rūpintis apdaila. Taigi renovacijos išlaidos būtų panašios.

Rąstinio namo šiltinimas: ypatumai

Renovuojant rąstinį namą rekomenduojama daryti ventiliuojamą fasadą ir šiltinti akmens arba mineraline vata, pagal tai kokią šiluminę varžą norite išgauti, šiltinti 15 ar didesnio storio šilumos izoliacijos sluoksnį. Dedant šiltinimo medžiagą reikėtų, kad siūlės persidengtų, baigus šiltinti iš išorės, dėti vėjo izoliacinę plėvelę arba vėjo izoliacinę vatą. Po to palikus tarpą apie 2 cm montuoti išorinę apdailą.

Iš vidaus susidariusį tarpą galima užpildyti akmens arba mineralinės vatos izoliacija ir iš vidaus būtina po to sumontuoti garo izoliacinę plėvelę ir montuoti apdailą (gipso kartono plokštes ar kitas medžiagas).

Jei apmūrytumėte rąstinį namą klinkeriu su norimu apšiltinti tarpu (mažiausiai - 10 cm, daugiausiai - 50 cm), galima jį užpildyti besiūle, kvėpuojančia celiuliozės pagrindo medžiaga „Thermofloc“. Taip sukurtumėte besiūlį apšiltinimą, išvengtumėte ventiliuojamo fasado išlaidų, sutaupytumėte vietos vidui (darydami tik minimalų karkasą apdailai ir komunikacijoms, kuri, beje, taip pat galima „užpūsti“).

Senų namų renovavimas: nuo ko pradėti?

Renovuoti seną namą, matyti, kaip jis keičiasi nuo grindų iki lubų ir paversti jį savo svajonių būstu gali būti jaudinantis procesas. Tačiau, kad išvengtumėte netikėtų staigmenų, prieš imantis tokio projekto reikėtų žinoti daug įvairių dalykų. Trumpai apžvelgsime, į ką ir kokia tvarka reikėtų atkreipti dėmesį atliekant seno namo renovavimo ir šiltinimo darbus.

Labai svarbios, o gal ir svarbiausios namo dalys yra stogas ir pamatai. Atsiradus problemoms, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į minėtas vietas, nes stogo ar pamatų defektai gali turėti įtakos kitoms namo konstrukcijoms ir jo ilgaamžiškumui.

Tačiau seno namo renovavimą reikia pradėti nuo pamatų. Pamatai ne tik svarbus namo pagrindas - jie taip pat sulaiko drėgmę ir izoliuoja šaltį, todėl sumažėja šilumos nuostoliai ir padeda išvengti galimos drėgmės padarytos žalos.

Sutvarkius stogą ir pamatus, sekantis darbų etapas yra fasado renovavimas, nes išorines namo sienas veikiančios oro sąlygos - vėjas, lietus ir saulė gali pakenkti fasado išvaizdai ir ilgaamžiškumui.

Šiltinant betonines grindis dažniausiai po jomis klojama skalda. Ant viršaus pilamas plonas sluoksnis smėlio, klojamas polistirolas ir plėvelė.

Jeigu sienos yra tiesios ir apšiltintos ir reikalinga tik vidaus apdaila, renovavimo darbai yra lengvesni. Dažniausiai sienos yra dengiamos statybinėmis plokštėmis, pavyzdžiui, gipso kartono ar OSB plokštėmis, kurios apklijuojamos tapetais arba nudažomos.

Lubų šiltinimas yra tokia pat svarbus, kaip ir grindų. Greičiausias, labiausiai paplitęs ir kartu pigiausias lubų apdailos sprendimas yra gipso kartono plokštės, jų tinkavimas ir dažymas.

Dažniausiai pasitaikančios problemos šiltinant sienas polistireniniu putplasčiu

Pasak Polistireninio putplasčio asociacijos prezidento dr. Česlovo Ignatavičiaus, galima išskirti keletą problemų, su kuriomis susiduriama. Tai prie sienų paviršiaus neteisingai pritvirtintos šiltinimo plokštės, neteisingai sutepti klijai, per giliai sukaltos smeigės. Dėl to banguoja ir pleišėja fasadai, atsiranda dėmių. Norint viso to išvengti, reikia laikytis tam tikrų nustatytų reikalavimų.

Pagrindiniai reikalavimai

• Visų pirma šiltinamos sienos turi būti sausos ir švarios.
• Klijuojant šiltinimo plokštes, šiltinamo paviršiaus ir jo aplinkos oro temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 5 °C.
• Pirmoji šiltinimo plokščių eilė ant sienų turi būti dedama ant specialaus cokolinio profiliuočio. Jei šiltinamas pastatas su įtrauktu cokoliu, pirmąją šiltinimo plokščių eilę kartu su cokoliniu profiliuočiu rekomenduojama nuleisti žemyn ant cokolio. Taip būtina padaryti siekiant išvengti šiluminio tiltelio ir apsaugoti nuo šalimo prie cokolio esančias pirmo aukšto grindis.
• „Renovuojant pastatą ir atliekant šiltinimo darbus, ypatingą dėmesį reikia atkreiptiį šiltinimo sistemos sandarumą, nes tik sandarios šiltinimo sistemos atitinkareglamentinius ir projektinius reikalavimus“, - teigia Č. Ignatavičius.

tags: #kuo #siltinamos #namo #sienos #renovuojant