Gyvenamojo Namo Statybos Skirtumai: Sodo Namas Prieš Gyvenamąjį

Planuojant įsigyti nuosavą namą, vienas iš svarbiausių klausimų - kur jį statyti. Neretai kyla dilema, ką pasirinkti: gyvenamąjį namą ar sodo namą. Šiame straipsnyje panagrinėsime esminius skirtumus tarp šių dviejų statinių tipų, įskaitant statybos specifikacijas, teisinius apibrėžimus ir naudojimo paskirtį.

Sodo Namas: Laikinas Poilsis Gamtoje

Sodo namas dažniausiai yra suprantamas kaip laikinas arba sezoninis būstas, kuris yra statomas sodo sklype ir yra skirtas atsipalaiduoti nuo miesto šurmulio. Šie namai yra populiarūs tarp tų, kurie mėgsta sodininkystę, gamtą ir ramesnį poilsį. Sodo namų architektūra ir dydis gali svyruoti nuo paprastų medinių trobelių iki įspūdingų vasarnamių, tačiau juose retai įrengiami tokie patogumai kaip nuolatiniuose namuose.

Dažnai sodo namai neturi centrinio šildymo arba yra prijungiami prie centralizuotų komunalinių paslaugų tik sezonui. Oficiliai, sodo namo paskirtis yra poilsinė, kai jo gyvenamasis plotas neviršija 80 m² (neskaičiuojant rūsio, jei toks yra, ploto), o aukštis ne didesnis kaip 8,5 m. Žinoma, niekas nedraudžia pastato apšiltinti ir gyventi jame ištisus metus.

Pagal įstatymą sodo namas yra: nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype. Sodo namas gali būti statomas tik sodininkų bendrijose. Pagal Statybos Įstatymo 51 str, ir Sodininkų bendrijų įstatymo 2str sodo namas yra nesudėtingas, negyvenamos paskirties poilsiui skirtas statinys, naudojamas ne ilgiau kaip 4 mėnesius per metus. Šalies normatyviniai dokumentai neleidžia gyventi negyvenamos paskirties statiniuose.

Sodo namui nėra keliami energinio naudingumo reikalavimai, t.y. šiuo metu galiojantis A+ energinis naudingumas. Sodo namui neprivaloma įrengti vandentiekio ir nuotekų sistemų. Taip pat sodo namui daugelyje vietovių nereikalinga gauti statybos leidimo. Sodo namui nėra taikomi jokie energetiniai reikalavimai, t. y. nebūtina A+ klasė, kadangi tai nėra gyvenamasis statinys. Negyvenamu jis laikomas, jei jame nebus gyvenama ilgiau nei 4 mėnesius per metus.

Sodo namai yra nesudėtingi pirmos grupės statiniai, kurie neregistruojami Registrų centre. Gyvenamasis namas iki 80 m² priskiriamas antros grupės statiniams. Patrauklu tai, kad sodo namui nereikalingas statinio projektas, kvalifikuotas statybų vadovas, leidimas statyboms bei nustatyta tvarka vykdoma statybų techninė priežiūra.

ne aukštesnis kaip 8,5 m sodo namas ar namelis (taip pat ir kitokios paskirties pastatai) turi būti statomi mažiausiai 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Šis atstumas matuojamas nuo labiausiai atsikišusių pastato dalių - karnizų, balkonų, turėklų ir t. negalima leisti, kad statybos pažeistų trečiųjų asmenų teises. Apie statybų pradžią niekur pranešti nėra reikalinga. Nėra konkrečių terminų, kiek turi užtrukti statybos. Visos reikalingos bylos bei deklaracija Registrų centrui tvarkoma jau pastačius namą. Užbaigus statinį pas matininkus reikia užsakyti kadastrinę pastato bylą, pakoreguoti sklypo kadastrinius matavimus (juose privalo atsirasti sodo namas) ir tada viskas užregistruojama Registrų centre.

Taip pat, jei sodo namas yra iki 80m² ir iki 8,5m aukščio, kurio tarpatramis ne didesnis kaip 6 metrai, priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, kuriems daugeliu atveju neprivalomas projektas ir leidimas (projektas ir leidimas sodo namui privalomas, jei jis statomas: kurorte, regioniniame ar kitame parke, kultūros paveldo saugomoje teritorijoje, kitoje saugomoje teritorijoje).

Sodo namo statybai ar pirkimui finansuoti bankai neduoda būsto paskolų. Taigi, statant teks pasikliauti tik savo asmeninėmis lėšomis, o norint parduoti, teks ieškoti pirkėjo, kuris gali nupirkti tą namą už savus pinigus, be banko būsto paskolos.

Gyvenamasis Namas: Komfortas ir Stabilumas

Gyvenamasis namas yra statinys, sukurtas nuolatinei gyvensenai, su visomis būtinomis patogumų ir komforto sąlygomis. Šie namai statomi laikantis griežtų statybos normų ir reglamentų, užtikrinant, kad būstas būtų saugus ir tinkamas gyventi ištisus metus.

Gyvenamieji namai turi būti prijungti prie miesto komunalinių paslaugų, turėti šildymo, vėdinimo ir izoliacijos sistemas. Jie taip pat turi atitikti energijos efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

Gyvenamam namui visais atvejais, nepriklausomai nuo namo dydžio, reikalingas projektas ir leidimas, o didesniems nei 50m² vidaus ploto gyvenamiesiems namams privalomi energiniai reikalavimai (šiuo metu galioja A+ energinė klasė).

Gyvenamasis namas pirmiausia rinkoje yra brangesnis už sodo namą, nes gyvenamasis namas skirtas nuolatiniam gyvenimui, o sodo namas skirtas gyventi ne ilgiau kaip 4 mėnesius per metus.

Statybos Leidimas: Kada Jis Reikalingas?

Labai dažnai painiojamos sąvokos „sodo namas" ir "gyvenamasis namas". Ar abiem atvejais statant sodo sklype reikalingas statybos leidimas?

Atvejai, kada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą naujo nesudėtingojo statinio statybai yra išvardinti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Pagal šį reglamentą leidimas statyti naują statinį privalomas šiais naujo nesudėtingojo statinio statybos atvejais:

• kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą - statant I grupės nesudėtingąjį statinį;
• Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) - statant I grupės nesudėtingąjį statinį (pastatą ne sodyboje, tiesiant susisiekimo komunikacijas, statant plokščiadugnius grūdų saugojimo bokštus, siloso ir šienainio tranšėjas, vėjo elektrines);
• mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) - statant II grupės nesudėtingąjį statinį;
• statant II grupės nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą;
• magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, - statant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį;

Jei naujai statomas I grupės nesudėtingasis statinys (sodo namas) nepatektų į reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1 ir 1.4 papunkčiuose nurodytas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Statybos leidimų išdavimo tvarka nustatyta reglamente STR 1.05.01:2017.

Tiek vieno buto gyvenamiesiems namams, tiek sodo namams taikoma ta pati statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarka.

Kaip jau minėjome, pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 6 dalį sodo sklype nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų gali būti arba vienas sodo namas, arba vienas vieno buto gyvenamasis pastatas.

Paskirties Keitimas: Nuo Sodo Namo Iki Gyvenamojo

Statybos inspekcija dalijasi informacija, kuri aktuali norintiems pakeisti sodo namo paskirtį į gyvenamąją. Sodo namas apibūdinamas kaip nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype, ir yra priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, kai jo plotas ne didesnis kaip 80 kv.

I grupės nesudėtingojo statinio (sodo namo), kai neatliekami jokie statybos darbai arba atliekami paprastojo remonto darbai, paskirties keitimui į gyvenamąją, statybą leidžiančio dokumento (SLD) gauti nereikia, jeigu vienbutis gyvenamasis namas atitiks II grupės nesudėtingajam statiniui nustatytus požymius.

Taigi, kai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), tai ir statinio projekto rengti neprivaloma.

Jeigu sodo name, keičiant paskirtį į gyvenamąją, reikia įrengti pastato vandentiekio ar nuotekų inžinerines sistemas, svarbu žinoti, kad šie darbai priskirtini statinio parastajam remontui.

Taip pat žinotina, kad vietinė nuotekų valykla iki 5 m3 našumo per parą priskiriama II grupės nesudėtingiesiems statiniams ir jos įrengimui privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD).

Sklypo Pasirinkimas: Namų Valda Ar Sodų Bendrija?

Įsigyjant nuosavą namą, pirmiausia kyla klausimas- kur jį statyti. ir nesinori permokėti.

Žemės sklypas namų valdai

Privalumai:

• Didesnis parduodamų sklypų pasirinkimas.
• Įvairesni sklypų dydžiai.
• Galima statyti bet kokio dydžio ir kvadratūros namus.
• Sutvarkyta ir dokumentacija paruošta gyvenamųjų namų statybai.

Trūkumai:

• Namų valdos sklypai yra vieni brangiausių rinkoje.
• Statybų leidimo išduodami tik A++ klasės namams.
• Reikia pranešti apie statybų pabaigą.
• Infrastruktūros mokestis.

Žemės sklypas soduose

Privalumai:

• Mažesnės sklypų kainos.
• Namams iki 80m2 nereikia statybų leidimo.
• Nereikia A++ klasės.

Trūkumai:

• Sklypai vos 5-6 arų.
• Sudėtingesnis susisiekimas.
• Reikalingas sodo bendrijos pirmininko bei kaimynų sutikimas.
• Registruojamas ne kaip namų valda, o kaip sodo namas iki 80 m2.

Maži Namai Iki 80 Kv.m.: Ar Įmanomas Pilnavertis Gyvenimas?

Žmonės, gyvenantys kelių šimtų kvadratinių metrų namuose kartais pasijuokia iš gyvenančių „būdose“, o pastarieji atšauna, jog pirmieji dirba savo pačių tarnais ir kol apsitvarko namus, jau ir saulė būna nusileidus. Kita vertus, tai tik ryškiausi pavyzdžiai - yra daugybė žmonių, kurie pripažįsta, kad esamo ploto jiems galėtų būti daugiau arba mažiau. Vienas daugiausiai pastaruoju metu aptariamų sprendimų - nedideli (iki 80 kv.m.) namai. Ar tokiuose namuose įmanomas pilnavertis gyvenimas, o gal jie net pranašesni už didelio ploto namus?

Pagrindiniai Namų Iki 80 Kv.m Privalumai Ir Trūkumai

Privalumus turbūt girdėjote ne vieną kartą - tai ir pigesnė statyba, mažiau dokumentacijos ir mažiau vargo jį eksploatuojant. Kalbinti architektai su tuo sutinka, tačiau pastebi, kad toks sprendimas turi ir kitą pusę.

“Pastatai iki 80 kv. m. gali būti priskirti II nesudėtingų statinių kategorijai, jeigu jų aukštis yra iki 8,5 m, atstumas tarp laikančiųjų konstrukcinių elementų yra iki 6 m ir rūsys yra ne didesnis nei pirmo aukšto statinio kontūras. Šiems statiniams taikomi paprastesni reikalavimai - supaprastinta projektavimo tvarka, nereikia vesti statybos žurnalo, galima namą pasistatyti ūkio būdu. Tačiau statybos žurnalas yra privalomas statant pastatus, kurių bendras plotas yra nuo 500 kv. Statiniams iki 80 kv. m pakanka rašytinio pritarimo, arba jei statoma neurbanizuotoje nesaugomoje teritorijoje tiesiog kaimynų ir sklypo savininkų sutikimų. Tačiau rengiant gyvenamojo namo projektą reikalinga inžinerinio aprūpinimo dalis, o ir patį projektą suderinus su savivaldybės įgaliotu asmeniu ateityje bus lengviau įregistruoti statinį.

“Vis dėl to norint pasistatyti kokybišką namą reikia tam tikrų žinių ir patirties, taip pat visi nori, kad namas būtų gražus, estetiškas, derėtų su aplinka ir būtų patogus eksploatuoti. Visa tai yra pateikiama namo projekte, taigi norint turėti kokybišką projektą nėra didelio skirtumo ar tai 120 kv. m namo projektas, ar 80 kv. Atsižvelgiant į statybos kainą, mažų namų konstrukcija yra paprasta, todėl darbų kaina bus pigesnė.

“Statybų metu bus panaudota mažiau medžiagų, o tai turės įtakos namo sąmatai. Sutaupytus pinigus galima panaudoti namo izoliacijai, apdailai, efektyvesnėms inžinerinėms sistemoms. Visa tai leis turėti efektyvesnį namą, kuris greičiau atsipirks nei didesnis namas, tačiau to kaina yra ribotas namo plotas”, - teigia J.

Nedidelio gyvenamojo ploto trūkumus pabrėžia ir architektė Ugnė Niaurė (“Arch Arte”). “Verta nepamiršti, kad namas iki 80 kv.m. dažnai tampa ne ką didesniu naudingu plotu nei butas, nes turite įvertinti ir tai, kad name turi atsirasti tokios pagalbinės patalpos kaip katilinė, sandėliukas (pavyzdžiui butuose tai pakeičia rūsys) ir panašiai. Taigi, tai lemia, kad namo naudingas atitinkamai mažėja iki 70-75 kv.m, todėl elementariai gali būti mažokai vietos daiktams susidėti, gyvenamieji kambariai, tarp jų ir virtuvės zona, nebus tokie erdvūs kaip norėtųsi. Kita vertus, jei name iki 80 kv.m.

Kiek ploto jums reikės? Vieno atsakymo į pirmąjį klausimą nėra - tai priklauso nuo įvairių aspektų ir kiekvienos šeimos individualių poreikių.

Architektė taip pat pataria į patalpas žiūrėti praktiškiau. “Svarbiausia, projektuojant netaupyti ploto tokiose vietose kaip katilinė, būtinai pagalvoti apie sandėliuką - juk uogienes, bulves reikia kažkur pasidėti. Taip pat reikėtų pagalvoti apie elementarius klausimus - užėjau į namus - reikia pasikabinti paltą - kur aš tai galiu padaryti? Ar paltą kabinsiu tambūre, ar kitoje zonoje - jau už tambūro? Ar mano svečiai tambūre tilps persirengti - ar visi apsiauti ir nusiauti turės po vieną?

Planuojant namo plotą architektas J. Januševičius pataria atsižvelgti į tai, kad keliantis gyventi iš buto į namą keisis ir gyvenimo būdas. “Iš pirmo žvilgsnio į 80 kv. m. tilptų viskas, ko reikia keturių asmenų šeimai, tačiau į tai reikėtų pažvelgti kiek plačiau. Visų pirma, gyvenimą name renkasi tie, kurie nori pabėgti nuo miesto. Tai šeimos vieta, kuri reikalauja priežiūros ir laiko. Juk reikia pasirūpinti ne tik vidaus švara, bet ir veja, kiemo aplinka. Gyvenant už miesto reikalingos papildomos patalpos tiems dalykams, apie kuriuos bute gyvenantys dažnai net nesusimasto - tai žoliapjovė, malkos, sezoniniai baldai, įvairūs automobilio reikmenys ir taip toliau. Būtina įvertinti ir pagalbines patalpas, kurių bute neturėjote. Viena jų - katilinė. Priklausomai nuo pasirinktų inžinerinių sistemų katilinės dydis gali siekti net 8 kv. m. Reikia pabrėžti, kad katilinė nėra švari patalpa, todėl skalbyklė, džiovyklė ir lyginimo lenta turėtų rasti atskirą vietą. Iš čia kyla poreikis kažkur sutalpinti skalbimo funkciją.

“Skalbyklė su džiovykle puikiai gali tilpti vonioje, tačiau vonia turėtų ir likti prausimosi vieta. Taip pat vonios turėtų būti kelios - viena namo šeimininkams, kita - nedidelė - svečiams. Kita svarbi namo patalpa - tambūras. Tai patalpa, jungianti lauką ir vidų. Šios pagalbinės patalpos gali užimti iki 15 kv. m, todėl kambariams ir svetainei su virtuve lieka apie 65 kv. m. Jei bus įrengiami du vaikų kambariai po 12 kv. m ir tėvų miegamasis 15 kv. m., svetainei su virtuve liks apie 26 kv. m. Tai, pastebi J. Januševičius, yra labai mažai, o visas namas taps kaip butas - vieta nakvoti, o ne gyventi.

“80 kv. m. name apie patogų gyvenimą galima pradėti galvoti, jei name bus numatomas vienas tėvų kambarys ir vienas vaikų kambarys, o norint gyventi kokybiškai, reikėtų pagalvoti apie pomėgius ir vietą jiems, patogų daiktų sandėliavimą, meninę interjero ir eksterjero išraišką. Visa tai sunkiai tilps į 80 kv. m.

Bene kiekvienas statydamas ar ruošdamasis pirkti tokį stambų objektą kaip namas, skaitome informaciją internete ar literatūroje - atrodytų, kuo daugiau, tuo geriau. Čia galima pasiskaityti ir “gudrybių” - pavyzdžiui, apie tai kaip projektuojant rūsį ir palėpę, jų neįtraukiant į naudingą namo plotą. Tiesa, pastebi U. Niaurė, skaitant apie legalias “gudrybes” lengva apsigauti.

“Pirmiausia, būtina atkreipti dėmesį, kad namui iki 80 kv.m. skaičiuojamas bendrasis plotas, o ne naudingasis. Tai reiškia, kad į bendrąjį plotą papuola tiek palėpės su mažesniu nei 1.6 m aukščiu, tiek visi sandėliukai ar panašiai. Vienintelis kabliukas yra nebent tas, kad namui iki 80 kv.m. neskaičiuojamas rūsio plotas - taigi, iš esmės galite statyti 80 kv.m. su rūsiu ir tai vistiek bus nesudėtingas II grupės statinys. Tik būtina atkreipti dėmesį, kad rūsys privalės ir likti rūsiu - jame negalėsite įsirengti gyvenamųjų patalpų ir panašiai. Taip pat atsiminkite, kad rūsys nėra tas pats kas cokolinis aukštas.

Kartais galite pastebėti, kad tiek gyvenamojo ploto vis dėlto neužtenka, norisi gyventi bent kiek plačiau ir patogiau. Todėl sugalvojate, kad problemas išspręstų namo priestatas. Problema, kad toks sprendimas neišvengiamai didina namo plotą. U. Niaurė pastebi, kad tokiu atveju kartojamas visas statybos leidimo išėmimo procesas, todėl jei galvojate apie 80 kv.m. 1) didėja namo bendrasis plotas (t.y. viršijama 80 kv.m.

Kartotiniai projektai dažnai laikomi greitesniu ir paprastesniu sprendimu - namas jau suprojektuotas, todėl reikia tik nusipirkti projektą ir realybėje uždėti jį ant savo sklypo. J.

“Tai yra labai sąlyginis dalykas, nes žmonės praleidžia daug laiko ieškodami tinkamiausio varianto, o susitikę su architektu vis tiek jį keičia, koreguoja. Taip yra dėl to, kad kiekvienas sklypas yra unikalus, turi savų niuansų. Norint pritaikyti kartotinį projektą, reikia jį koreguoti. Net ir vienos sienos koregavimas kartais gali pakeisti visą namo konstrukcinį sprendimą. Galų gale užsakovai turi savų pageidavimų, todėl vis viena visas patalpas reikia peržiūrėti ir pritaikyti konkrečiam užsakovui. Finansiniu požiūriu lyginant ekonominės klasės projektus kaina tarp kartotinio ir individualaus namo projekto skiriasi nežymiai. Įvertinant visą projektavimo darbų sumą (inžinerijų dalys, konstrukcijų dalis, papildomi darbai) kaina gali skirtis apie 10 proc. toks nežymus kainų skirtumas yra todėl, kad visos papildomos projekto dalys kiekvienu atveju rengiamos unikalios.

Vienas didesnių nuolatos pabrėžiamas namų iki 80 kv.m. privalumas - greitesnė ir paprastesnė dokumentacija. Vis dėlto, U. 1) projekto ruošimas (tiek 80 kv.m. tiek didesnio namo) projektas gali būti rengiamas panašų laiko tarpą. Skirtumas tik tas, kad 80 kv.m. namui nereikia projektavimo sąlygų, tuo tarpu didesniam namui - jų jau reikia. 2) kėlimas derinti į “Infostatybą”. Projektas (abu variantai) registruojami 3 darbo dienas, tikrinimas - 80 kv.m. projektas tikrinamas 10 darbo dienų, didesnis namas - 20 darbo dienų (šioje vietoje 80 kv.m. 4) pakartotinis įkėlimas į “Infostatybą” - vėl 3 dienas projektas registruojamas ir 10 darbo dienų tikrinamas (80 kv.m.

“Taigi, visumoje rengiant 80 kv.m. namo projektą ir išimant rašytinį pritarimą sutaupome vos 15 darbo dienų, o statant namą tai tikrai nėra daug. Tiesa, būtina nepamiršti, kad namui iki 80 kv.m. statomam ne gyvenvietės teritorijoje (gyvenviete laikoma tada, jei ten gyvena daugiau 3000 žmonių) rašytinio pritarimo nereikia, tačiau projektas turėtų būti rengiamas ir namas turėtų būti įregistruojamas”, - pastebi U.

Dabar dažnai pastebime kaip greitai išgraibstomi mažo ploto gyvenamieji namai, o keičiasi ir žmonių elgesys - namai nebestatomi su mintimi, kad atžalos į namus parves žentą ir marčią, o uogienių ir kompotų gamyba (ir jų laikymas) užleidžia vietą kitiems pomėgiams. Kaip tai veikia rinkos pasiūlą?

“Šiuo metu nedideli namai sparčiai populiarėja tiek kaip sezoniniai statiniai gamtoje, tiek kaip gyvenamoji aplinka. Žmonės vis dažniau namą statosi žinodami, kiek laiko jame gyvens, todėl neinvestuoja į nereikalingą plotą. Vis dažniau pasitaiko žmonių, kurie statosi nedidelį namą su mintimi, jog prireikus galės prisistatyti antrą aukštą, ar praplėsti namą. Dažniausiai tai yra žmonės, kurie labiau prisiriša prie vietos. Vis dėl to tokia praktika tiek iš architektų, tiek ir iš užsakovų reikalauja giliau pažvelgti į projektą, nes dar projekto stadijoje reikia numatyti kiek ir ko bus pristatoma. Mažieji namai iki 80 kv. m. savo statybos ir eksploatacijos kaina yra puiki alternatyva jauniems žmonėms, kurie gali už sąlyginai nedidelę sumą pasistatyti nuosavą pirmąjį namą”, - pastebi J. Jis taip pat priduria, jog tokios patalpos kaip rūsys, baseinas ar pirtis name yra vis mažiau sutinkamos. Šias patalpas, jeigu tikrai yra poreikis, daug efektyviau atskirti į atskirą statinį šalia namo.

“Šiuo metu daugiausia diskusijų sulaukia automobilio vieta. Automobiliai dabar yra keičiami pakankamai greitai, todėl ir jo saugojimas nebėra toks būtinas, todėl vis dažniau yra įrengiamos atviros stoginės automobiliams. Vertinant namų estetiką, žmonės vis dažniau ryžtasi investuoti į namo fasadus, tačiau namo tūriai vis dar vyrauja tradiciniai - dviejų šlaitų.

Pastatų Ir Gyvenamųjų Namų Skirtumai: Svarbūs Aspektai Statant Ar Rekonstruojant

Statant ar rekonstruojant pastatus Lietuvoje, svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi skirtingų tipų statiniams. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie yra pastatų ir gyvenamųjų namų skirtumai, kada reikalingas statybos leidimas, kaip įteisinti savavališkas statybas ir kitus svarbius aspektus.

Statybos Leidimų Reikalingumas

Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų. Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti?

Nesudėtingi Statiniai

Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.

tags: #kuo #skiriasi #gyvenamuju #namu #statybos