Šitos priežastys nulėmė autoriaus disertacijos objektą.
Dėstymas - beveik ištisai - yra filosofinio pobūdžio.
Yra ne praktinė, bet filosofinė pedagogika.
Šio veikalo pastabas autorius prašo suprasti tik kaip pavyzdžius.
Patyrimas ir gabumai čia yra vertingesni negu knyginiai pamokymai.
Pastabų šitame veikale yra maža.
Bus paskaitomas ir nekatalikiškosios pasaulėžiūros žmonėms.
Visai mūsų Tautai.
Šia proga autorius nuoširdžiai dėkoja savo Mokytojui prof. St. Šalkauskiui, nepaprastai kruopščiai vadovavusiam visam šiam darbui; prof. P. Kuraičiui, labai daug padėjusiam veikalui pasirodyti viešumoje; Šv. A. 1934 m. I. galo.
Tautos samprata ir jos formavimosi veiksniai
Tauta yra pirmesnė už josios suvokimą, arba už vad.
Nes pirma reikia būti, o tik paskui susiprasti.
Antra vertus, tauta niekados nėra sustingęs dalykas.
Gyva tauta nuolatos atsinaujina.
Tauta yra pirmesnė už josios suvokimą, arba už vad.
Kinta pamažu patys, keisdami ir išvidinius tautos ryšius.
Kokie tad yra šitie veiksniai?
Skirtingas iš paviršiaus ir vieningas savo vidumi?
Ar gyvenimo būdas?
Kaip grupė tampa išvidinės jungties sutelktu vienetu, arba tauta?
Rasė kaip vienas iš tautą formuojančių veiksnių
Šiandienine prasme rasės sąvoka atsirado tik XVI a.
Davė didieji ano meto geografiniai atradimai.
Žodis rasė į gamtos mokslus buvo įvestas L. G. Buffono (1707 m.).
Rasinė teorija dažnai yra laikoma vokiška.
Tiesa, jei kalbama apie josios pritaikymą.
Ir įsišaknijo vokiečių tautoje.
Rasės buvimo negalima neigti.
Nors ir nėra neginčijamų vienos ar antros rasės ženklai.
Rasė yra zoologinis vienetas, nes jo jungtis yra zoologinė.
Iš tikrųjų žodis rasė šiandien yra vartojamas abejopa prasme.
Ju vadinamas ir žmogaus nusiteikimas, ir tam tikra žmonių grupė.
Vienu, ir kitu atveju rasė visados yra zoologinis dalykas.
Rasė, kaip zoologinis dalykas, yra grynai prigimties davinys.
Individai ją palaiko dauginimosi keliu.
Ji ją ir perteikia.
Atsikartoja naujuose individuose.
Vietoj rasės Herderis vartoja žodį Volk - tauta.
Rasės reikšmė ir įtaka tautai.
Vieningas savo viduje.
Skaldė žmoniją į grupes ir kartu jungė grupėse individus.
Nes ji yra grynai iš prigimtosios srities.
Pirmutinė, kaip medžiaga ir atrama.
Vėliau gali išsivystyti įvairūs pavidalai.
Tautos pagrinde glūdi rasinis vieningumas.
Visados yra vieningas.
Pamažu jungia rasinius skirtingumus.
Rasiniu atžvilgiu.
Sulieja rases.
Rasė yra vienas iš tautą formuojančių veiksnių.
Niekados nepajėgia ko nors sukurti tobulai ir atbaigiamai.
Duoda medžiagos, o josios žygius toliau tęsia kiti veiksniai.
Galimybė tautai atsirasti.
Tiesa, šitoji sąlyga yra labai svarbi ir būtina.
Galimybė ir tik sąlyga, kurią kiti veiksniai turi paversti tikrove ir išpildyti.
Bet užtat mažiausiai turiningas ir mažiausiai aprėžtas.
Vieneto.
Gyvenamoji aplinka
Veiksnys, kurį šiandien mes vadiname gyvenamąja aplinka.
Prigimčiai.
Būtų klaida manyti, kad žemės įtaka silpnėja kultūrai augant.
Gamta.
Modernusis žmogus, dar labiau jį su ja suriša.
Žmogaus suaugimas su fiziniais daiktais.
Žmogus gamtos veiksnių negali panaikinti.
Gali juos tik tvarkyti ir keisti.
Jis turi, kaip gražiai pastebi J. „retą ir didingą lankstumą prisitaikyti".
Su tarpininku tarp individo ir žmonijos - su tauta.
Pat patiria gamtos įtaką.
Gyvenamoji aplinka tęsia toliau rasės pradėtą darbą.
Žmones vienybėn.
Giminė.
Tuo tarpu gyvenamoji aplinka suskaldo šitą plačią giminę į rūšis.
Yra pirmutinis specifikuojąs veiksnys tautų išsivystymo eigoje.
Įtaka tautai ateina iš vidaus, gyvenamosios aplinkos - iš šalies.
Gyvenimo sąlygos įspaudžia ir naujų bruožų.
Šitas sunkenybes nujautė jau Herderis.
Gamtos įtaka tautai visų pirma yra labai lėta.
Tūkstančius metų.
Ir pačią tautos individualybę.
Visados reali ir jaučiama.
Klimatas tautai turi dvejopos reikšmės.
Sąlygų.
Kūrybinį jo produktingumą.
Jei tauta gyvena drėgname klimate, ir vėl kitaip, jei ji apsistoja sausoje vietoje.
Kultūrą.
Gyvenimą, klimatas kaip tik daugiausia sąlygoja.
Pasiekianti individus per gyvenimo sąlygas.
Todėl tiriant tautos individualybę, negalima tylomis praeiti pro klimatą.
Pirmaeilę reikšmę.
Paspalvinta.
Teritorija tautos išsivystymui yra būtina.
Istorijoje visais laikais turėjo labai didelę reikšmę.
Dar besiformuojanti turi būtinai ją turėti.
Ir vienos rasės, niekados nesukurs tautos.
Josios pobūdis arba svarbesnieji josios bruožai.
Reikšmę teritorijos plotas.
Ypatingą, tiesiog nepakeičiamą reikšmę tautoms turi vanduo.
Kultūros centrai yra visuomet buvę prie jūros arba bent prie didesnių upių.
Visa tai, ką gero turi vanduo, jūra įkūnija aukščiausiu laipsniu.
Tautai yra laisvės ir atdarų galimybių simbolis.
Galima išmėginti įvairiausias jėgas ir įvairiausius sugebėjimus.
Subrendimą, lankstumą ir kultūrinę galybę.
Gyvenančios sausumos viduryje.
Kalnų žmogus visados kopia.
Bet kalnai daro didelę įtaką ir žmonių dvasiai.
Kalnų gyventojų užgrūdinti, uolūs, judrūs, mylintys tėvynę ir laisvę žmonės".
Kalnuotumas.
Lygumoje trūksta viso to, kas yra kalnuose.
Charakterį ir sugebėjimus".
Lygumos tauta nėra įvairi tauta.
Tauta parodo, kokios įtakos turi lyguma ir kalnai.
Istorinis likimas
Gyvenamoji aplinka yra erdvės veiksnys.
Aplinkos), nes tauta gyvena ne tik erdvėje, bet ir laike.
Erdvę.
Prideda dar vieną kategoriją: „po vienas kito" (Nacheinander).
Tikro bendrai išgyvento istorinio tarpsnio.
Bendrumo nėra, ten nėra nė tautos.
Originalias (actekai Meksikoj, inkai Peru ir kt).
Šveicarijos italai nėra italų tautos dalis (nors rasė ir gyv. pati), ir Šveicarijos vokiečiai anaiptol nesijaučia vokiečių tautos nariais.
Vienetą.
Žydų atveju istorinis likimas apsireiškia kaip galia tautai išsilaikyti.
Sąjūdis).
Nepajėgė jų sutirpdyti kitų tautų masėje.
Tiesa, ne visų tautų gyvenime istorinio likimo veikmė yra lygiai ryški.
Bet visur ji yra lygiai svarbi.
Kaip tik ir duoda tautai galutinį pavidalą.
Kas iš esmės yra istorinis likimas?
Istorinį likimą"?
Tarpsnis.
Kultūra ir istorija yra iš esmės susijusios.
Tautos tapsmas.
Bet ne kiekvienas tapsmas yra istorinis.
Istorija yra vartojamas netikrąja prasme.
Vyksmas, tas nėra istorija.
Tai yra tik evoliucija.
Atsiranda laisvai ir sąmoningai veikiąs žmogus.
Šitokio valingo bei sąmoningo įsikišimo nėra, tol nėra nė istorijos.
Neturi istorijos.
Įeina į prigimtąjį gyvenimą, jį tvarko ir keičia.
Iš esmės visados yra kultūrinis vyksmas.
Būtinos evoliucijos žengia į laisvą kūrybą.
Istoriniu likimu galima vadinti kultūrinius tautos žygius.
Bet kultūriškumas dar neišsemia viso istorinio likimo turinio.
Formavimosi veiksniu.
Europos gyventojų tankumas